Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

KURIAM IŠ BROLIŲ PRIKLAUSO GARBĖS VARDAS?

     Giedraičiai (Molėtų raj.). Giedraitiškis fotomenininkas M. Černiauskas buvo maloniai nustebintas tokio pranešimo: jam 1994 metų rugsėjo 11 dienos Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) direktorių valdybos nutarimu suteiktas federacijos fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. Pirmoji mintis buvo tokia: kodėl jis, o ne brolis Algimantas? Juk Lietuvos ir užsienio leidiniuose bei parodose eksponuojamos meninės fotografijos pasirodo tik abiejų brolių pavarde. Bet tokią pat nuostabą, matyt, patyrė ir Merkinėje (Varėnos raj.) gyvenantis Algimantas. Ir ne tik jis. FIAP direktorių valdyba, svarsčiusi šį apdovanojimą, taip pat pirmą kartą susidūrė su unikaliu atveju, kai garbės vardą teko dalyti... broliams. Tačiau ginčas baigėsi saliamonišku sprendimu: abiem broliams bus įteiktas atitinkamas diplomas. (Respublika Nr. 220).

KOPLYTSTULPIS STASIUI LOZORAIČIUI ATMINTI

     Kaune prie VI forto esančiame Kryžių kalnelyje pastatytas koplytstulpis Lietuvos diplomatui Stasiui Lozoraičiui.

     Šešių su puse metro koplytstulpio autoriai skulptorius Pranas Peleckis ir architektė Birutė Poniškaitienė. Koplytstulpio atidengimo ir pašventinimo iškilmės įvyko spalio 29 dieną. (Lietuvos rytas Nr. 223)

NEUŽMIRŠTAS IR VITAS LINGYS

     Kaune, Kryžių kalnelyje prie VI forto, Vėlinių dieną iškilo kryžius ir žurnalisto Vito Lingio atminimui.

     Kryžių išdrožė širvintiškis liaudies meistras Povilas Malinauskas. Pastatyti jį padėjo lauko kariuomenės motopėstininkų brigados “Geležinis Vilkas”, Kauno Vytauto didžiojo motopėstininkų bataliono kariai, pašventino Švento Kryžiaus bažnyčios klebonas Algimantas Keina. (Lietuvos aidas, Nr. 216)

MANO SAULĖ BUVO MĖNULIS

     Švenčionėlių kapinėse atidengtas paminklas Švenčionių krašto partizanui Stasiui Guigai, bažnyčioje už jį ir kitus žuvusius laisvės kovotojus šv. Mišias aukojo monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

     Paminklui lėšas skyrė, kapo sutvarkymu rūpinosi “Valstiečių laikraščio” redakcija. Antkapinę skulptūrą iš Lietuvos laukų granito nukalė skulptorius Romas Kazlauskas.

     Akmenyje iškalti Stasio Guigos žodžiai: “Mano saulė buvo mėnulis”. Jis pats 42 metus slapstėsi nuo saugumiečių. Vienas jokiu būdu nebūtų galėjęs tiek laiko slapstytis, jei ne paprasta, nuostabios sielos Činčikų kaimo gyventoja Ona Činčikaitė, slėpusi jį savo namuose net 33 metus. Mirusį nuo peršalimo Stasį 1986 m. žiemą ji slapta palaidojo, ir šis faktas išaiškėjo tik po 5 metų. Tada Švenionėlių kapinės priglaudė amžinam poilsiui partizano palaikus. (Lietuvos aidas Nr. 212)

NYKSTANTYS DZŪKIJOS KAIMAI

     Dzūkijos kaimai labai sparčiai tuštėja. Rajono civilinės metrikacijos skyrius suskaičiavo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį kai kuriose apylinkėse mirė beveik dvigubai daugiau žmonių, negu gimė. Štai Marcinkonyse gimė tik 3, o mirė 14, Kaniavoje gimė 2, o mirė 8, Valkininkuose gimė 3, mirė 7. Tik Vydenių apylinkėje per tris mėnesius nebuvo nė vienų laidotuvių, o švęsta net 10 krikštynų. (Respublika Nr. 226)

KAČIŲ PARODA ŠIAULIUOSE

     Šiauliuose buvo surengta penktoji kačių paroda. Ši paroda, kurioje dalyvavo 36 katinai ir katės, buvo surengta jau penktus metus gyvuojančio Šiaulių kačių mylėtojų klubo “Felis” pastangomis. Šio klubo pirmininkė bei Lietuvoje unikalaus kačių muziejaus įkūrėja ir vedėja V. Kavaliauskienė paminėjo, kad parodoje kartu su kilmės dokumentus turinčiomis katėmis galėjo dalyvauti ir ne tokios kilmingos. Tai suteikė daugiau džiaugsmo pagrindiniams šios parodos lankytojams — vaikams.

     Daugiausia į parodą atvyko Siamo ir persų veislės kačių, tačiau čia buvo ir gan retų veislių, tarp jų ir Lietuvoje populiarėjantys egzotai. (Lietuvos rytas Nr. 217)

KRYŽIUS Į KRYŽIË KALNĄ ATKELIAVO IŠ VARŠUVOS

     Šiaulių rajone esančiame Kryžių kalne buvo pastatytas kryžius, kurį čia pėsčiomis iš Varšuvos atnešė apie pusšimtis lenkų tikinčiųjų. Šis kryžius yra skirtas prieš dešimt metų neaiškiomis aplinkybėmis nužudyto kunigo Jerzy Popieluszko atminimui. Šiuo metu Lenkijos tikintieji siekia, kad šis kunigas būtų paskelbtas šventuoju.

     Lenkijos maldininkai šį savo žygį į Kryžių kalną surengė kartu su savo vyskupu. Į Kryžių kalną kryžių, skirtą kunigo Jerzy Popieluszko atminimui, palydėjo ir Kauno vyskupas V. Michelevičius. (Lietuvos rytas Nr. 219)

YRA TOKIE VEIVIERŽĖNAI

     Tai viena didesnių gyvenviečių Klaipėdos rajone, tačiau esanti kiek nuošaliau nuo didesnių kelių, tad ne visų, norinčių pasižvalgyti po Lietuvą, surandama. Ikikariniu laikotarpiu buvo valsčiaus centras, o dabar — apylinkė. Centre stovi baltutėlė bažnyčia ir 1791 metais kunigo Jurgio Beresnevičiaus pastatyta kapinėse medinė koplyčia, dabar restauruota. Labai gražiai prižiūrimos ir miestelio kapinės, restauruotas ir Veiviržėnų centre dar 1932 metais pastatytas Nepriklausomybės, žmonių vadinamas Laisvės, paminklas. 1990 metais Jurgių kapinėse tremtiniai pastatė paminklą raudonojo teroro aukų atminimui.

     Prie pat miestelio — Veiviržėnų piliakalnis. Kiek į vakarus — Ainėnų miškai, o pakraštyje Skomantų piliakalnis, kurio šlaite — liaudies meistro V. Majoro didinga “Žemaičio” skulptūra.

     Apylinkėse net kelios etnografinės sodybos. Koplytėlės su skulptūromis.

     Veiviržėnams sekėsi turėti valdžią, kuri rūpinosi ir puoselėjo ne tik patį miestelį, bet ir jo istorijos palikimus. (Lietuvos aidas Nr. 209)

DAILININKAI KARIKATŪRISTAI PASKELBĖ BŪSIMOS PARODOS TEMĄ

     Rudens pabaigoje Vilniuje, “Bočių” alaus bare, susitiko Lietuvos karikatūristai. Dailininkas J. Varnas paskelbė pavasarį įvyksiančios šalies karikatūristų parodos temą. Jos pavadinimas — Lietuvos rytas.

     J. Varnas sakė, kad naujos temos pavadinimą reikia rašyti be kabučių, mat tai nėra didžiausias šalies dienraštis. “Lietuvos rytas — tai šalies žmonių gyvenimas: politika, mafija, seksas, pastarasis, aišku, tik rytinis”, — sako dailininkas J. Varnas. Anot jo, mintis taip pavadinti parodą jam gimusi prieš savaitę, atsikėlus anksti rytą.

     Susirinkusieji nusifotografavo prie Seimo rūmų. Fotografuotis prie įvairių paminklų ir pastatų tapo dailininkų ir karikatūristų tradicija. J. Varnas prisimena, kad dailininkams nusifotografavus prie V. Mickevičiaus-Kapsuko paminklo, jis po dvejų metų buvo nukeltas. Toks pat likimas, prie jo įsiamžinus dailininkams, ištiko ir Lenino paminklą. Ateizmo muziejus, prie kurio taip pat buvo nusifotografuota, po poros metų buvo iškeltas. Kai Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras P. Liubertas nusifotografavo su linksmaisiais dailininkais, po metų jis neteko savo posto (Repsublika Nr. 224).

     Šalies karikatūristų parodos, kurias rengia Lietuvos dailininkų sąjungos karikatūristų sekcija, vyksta nuo 1967 metų. J. Varnas sakė, kad sovietiniais laikais, kai aštresnės karikatūros buvo draudžiamos, dailininkai buvo aktyvesni.

     Sąmojingos dailininkų karikatūros įvertinamos prizais — medaliais, auskarais. Pasak J. Varno, tai prilygsta “Oscaro” prizams. Prieš dvejus metus vykusios parodos dalyviai buvo apdovanoti medaliais — granatomis. J. Varnas prisimena, kad jas gaminęs meistras labai tada bijojo, kad šių medalių nekonfiskuotų OMON. (Lietuvos rytas Nr. 220)

ŠVEICARIJA PRAŠO AVIATORIŲ APGINTI NUO VARNŲ

     Šveicarijos (Jonavos rajono) žemės ūkio bendrovė pastaruoju metu augina audines. Žvėrelių fermą kasdien apie 17 val. atakuoja gausūs varnų pulkai. Paukščiai stengiasi nugvelbti audinėms skirto maisto. Netekę kantrybės, fermos žmonės ketina pagalbos kreiptis į... aviatorius, kurie senokai išmokę varnas gaudyti. (Respublika Nr. 26)

PLUNGĖS MIESTO GATVĖ TURI VITO LINGIO VARDĄ

     Plungės miesto tarybos sesijoje apsvarstyti ir patvirtinti net trylikos naujų gatvių pavadinimai. Gatvių pavadinimais nutarta įamžinti rajono upelių vardus ir keleto įžymesnių žmonių, susijusių su Plungės miestu, atminimą. Septynios gatvės naujai statomame Babrungo kvartale pavadintos smulkių, mažai žinomų upelių vardais. Tad Šamelės, Notės, Alantos, Blendžiavos, Sruojos, Luknos ir Beržojos gatvės primins plungiškiams ir miesto svečiams rajono geograrafiją. Gandingos kvartale trys gatvės pavadintos žymesnių plungiškių — gydytojos Gabrielės Vaitkevičienės, žurnalisto Vito Lingio ir Marijos Pečkauskaitės vardais. Viena gatvė skirta lietuvių kilmės JAV mokslų daktarei Marijai Gimbutienei pagerbti, dar dviem gatvėms sugrąžinti Kapucinų ir Šventojo Vincento vardai. (Lietuvos rytas Nr. 219)

RADYBOS

     Varėnos rajono laikraštis “Merkio kraštas” šmaikštauja, kad miestelio gyventojas, pirkdamas Varėnos kepykloje keptus batonus, juose rado... žmogaus piršto nagą, metalinį butelio kamštį ir net virvagalį. Varėnos kepykloje, matyt, verta įsteigti radinių biurą. (Respublika Nr. 220)

NENUŠAUTO PAUKŠČIO DALYBOS

     Kelias nuo Klaipėdos iki Palangos eina palei jūrą. O nuo Nemirsetos pro pušynus jau matyti nuostabiosios kopos. Visą sovietmetį čia negalėjo įkelti kojos joks poilsiautojas. Beveik visame ruože šeimininkavo Sovietų Sąjungos kariniai daliniai. Savo žemėlapiuose šią teritoriją jie vadino “valstybės rezervo žeme”.

     Anksčiau, iki 1944 m., čia buvo šeši kaimai, XIX a. žemėlapiuose nuo Klaipėdos iki Palangos užfiksuoti trys bažnytkaimiai.

     Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, apie šią teritoriją pirmą kartą prabilta 1992 m. spalio mėnesį Aukščiausiojoje Taryboje. Svarstyta, ką daryti su karinių dalinių nuniokota teritorija. Nors Aukščiausioji Taryba ir priėmė nutarimą steigti čia pajūrio parką, tačiau reikalai nepasistūmėjo. Tik praėjusią vasarą vėl konkrečiau susidomėta šia teritorija. Savo nuomonę pateikė Kultūros paveldo inspekcija, Miškų ūkio ministerija bei Aplinkos apsaugos departamentas. Mat į teritoriją, kuri dabar priklauso Klaipėdos rajonui, pretendavo Klaipėdos miesto savivaldybė, netrukus tokias pat pretenzijas pareiškė ir Palanga, kiekviena savaip motyvuodama.

     Tikriausiai reikėtų pasidomėti ir eilinių žmonių nuomone, kuri ne visada imama domėn ir niekur neprotokoluojama. Didelę pajūrio ruožo dalį užima Kretingalės apylinkė. Patekę į Palangos ar Klaipėdos miesto savivaldybių žinią, jie prarastų 2-3 ha plotelius. Nukentėtų šios vietovės etnografija, reta augmenija — visas pajūrio gamtos turtas. Tam pritarė ir dauguma uostamiesčio žmonių, būgštaudami, jog šiame gražiame gamtos kampelyje pradės dygti privatūs namai, kaip atsitiko Palangos kopose.

     Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai pavesta tą klausimą spręsti ir pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos Vyriausybei. (Lietuvos aidas Nr. 207)

VĖJO IŠDAIGOS?

     Alantos kaimo (Molėtų r.) gyventojas Algirdas Kiaušas ant serbentų krūmo rado supliuškusį spalvotą balioną ir prie jo pritvirtintą kortelę. Perskaitęs kortelę suprato, kad balionėlį vėjas atnešė iš Vokietijos, Tiuringijos žemės, Metzelso miesto, kur vyko moksleivių šventė. Ten vaikai laidė balionus, ir vienas, matyt, pasiekė Alantą, 1000-1200 km atstumą nuskridęs per dvi paras.

     Kortelėje Metzelso moksleivė buvo parašiusi savo adresą ir prašė pranešti jai, kur balionėlis nusileis.

     A. Kiaušas, kelių vaikų tėvas, išstudijavo Vokietijos žemėlapį, nubraižė orientacinį balionėlio skridimo planą ir parašė laiškelį moksleivei į Vokietiją. (Lietuvos aidas Nr. 207)