J. ŠVABAITĖS "ŽIEMOS ERŠKĖTIS"

     Knygos yra paguoda ir perskaičius — vidinis turtas. Su malonumu imi dailų “Žiemos erškėtį”. Tai septintoji poetės Julijos Švabaitės knyga. Jau pačioje knygoje — žinomų kritikų įvertinimas: aplanke — A. Liulevičienės, įžanginiame žodyje — J. Kelero. Skaitydamas susidarai savą nuomonę, kiekvienas gal skirtingą. Žavi intymus poetės “kalbėjimas” — daugiausia be rimų ir ritmų. Jos prišaukti vardai ir vietovardžiai — ar skaitytojui irgi prišauks tuos prisiminimus ir išgyvenimus? Ne tuos pačius, bet vaizduotėje asocijuosis panašūs vaizdiniai, kurie išrašo bendrus tėvynės vaizdus ir jos kančią. Prasmingas poetės kalbėjimas, o ir nutylėjimai... Paliečia sąmonę ir prasmę. Knygą perskaičius, traukia vėl ją skaityti; ir atliepai ne tiek detalės, kiek minties ir jausmo visuma.

     Knyga pavyzdingai išleista. Gražios A. ir M. Černiauskų fotografijos dažnai neatitinka poetės minčių, tačiau bendras jų vaizdas — žiema ir kažkas panašaus į dygų kančių erškėtį. Knyga — prasminga ir graži dovana.

Julija Švabaitė. ŽIEMOS ERŠKĖTIS. Eilėraščiai. Lietuviškos knygos klubo leidinys.

Gražiai iškeltas istorinis Jonas Čečiotas

     Kaip džiugina skaitytojus “Laiškų lietuviams” straipsniai autorių iš Lietuvos, taip mielos iš ten ir knygos, ypač jei meniškai išleistos.

     Protui ir širdžiai patraukli knyga — Jono Čečioto (1796-1847) “Giesmelės”, išverstos iš lenkų kalbos jaunos mokslininkės Reginos Koženiauskienės. Regina Koženiauskienė, Vilniaus universiteto dėstytoja, senosios lietuvių literatūros specialistė, mosklinį daktarės laipsnį užsipelnė pirmuoju savo veikalu “Prakalbos ir dedikacijos” — iš 16-18 amžių, verstos iš lotynų, lenkų ir kitų kalbų, išleistos 1990 m. “Mokslo” leidyklos Vilniuje.

     Šią antrąją literatūros mokslo knygą paruošti autorei talkino Reda Griškaitė (studijos apie J. Čečioto kūrybą autorė) ir Barbara Kalėda (J. Čečioto rankraščių vertėja). Istorinės “Giesmelės” paimtos iš Motiejaus Strijkovskio kronikos.

     Jonas Čečiotas, Vilniaus universiteto filomatas, poetas, folkloristas, poeto Adomo Mickevičiaus bendralaikis ir bendradarbis, aprašęs Lietuvos kunigaikščius, jų žygius, mirtį ir kapus, Vilniaus įkūrimą, Trakus, Pilėnus ir Lietuvos gamtą bei papročius, iki šių laikų lietuviams buvo beveik nežinomas (gal kad rašęs lenkiškai). Jo kūrybos vertėja dr. R. Koženiauskienė, pasitaikinusi kitas mokslininkes Jono Čečioto gyvenimo ir kūrybos išryškinimui, prikėlė šį Lietuvos kultūrai svarbų žmogų iš užmaršties ir įvedėjo kūrybą į visą tautos kūrybinį lobyną.

     Knyga yra nemažos mokslinės ir meninės vertės. Be to, labai rūpestingai ir meniškai išleista. Pagirtinas Rašytojų sąjungos leidyklos darbas, dar labiau išryškinąs ir autorės kūrybinį darbą, šiuo atveju — mokslinį.

Jonas Čečiotas. GIESMELĖS APIE SENOVĖS LIETUVIUS IKI 1434. Vertė Regina Koženiauskienė. Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla, K. Sirvydo 6, 2600 Vilnius, 1994 m. Dailininkas Arvydas Každailis. 280 psl., kaina sutartinė.

Kodėl mes likome netekėjusios

     Nei apysaka, nei romanas, panašu į autobiografinių atsiminimų knygą. Autorė tiksliai suregistravusi mokytojos išgyvenimus Lietuvos okupacijų laikais. Pažintinės reikšmės knyga, kurios detalėse nėra ideologinių išvadų. Moters dienoraštis nuo pat jaunystės nepriklausomoj Lietuvoj iki antrosios rusų okupacijos imtinai, per kurią alinamas ir nužmoginamas lietuvis. Pagrindinė veikėja — kukli mokytoja, išgyvenusi platonišką meilę su dideliu idealistu-partizanu, kurio kūną ant miestelio grindinio ji tyliai aprauda.

     Knygoje yra nemažai dailių literatūrinių detalių, ryškių vaizdų ir charakterių, nors autorė, atrodo, į tikras rašytojas nepretenduoja.

Pelagija Šepikaitė. KODĖL MES LIKOME NETEKĖJUSIOS. Kukliai išleista Lietuvoje.

Erškėčių keliu į viltį

     Ši eilėraščių rinktinė — tik gražiai įrišti mašinraščio lapai (60), poetinis autorės kraitis, kuriam iki šiol nebuvo lemta prasiveržti į viešumą. Poetinės refleksijos 1947-1994 metais, atspindinčios Rytų Lietuvos gamtą, Uchtoje-Komijoj bei Kaune asmeninius išgyvenimus.

     "Mes pabuvome tundroj
     ir stepėj ir išbraidėme vargo gelmes.
     Kai pamatėme vargąnustebom,
     kad iš tvėrėm kaip žmonės ir mes".

     Tradicinė eilėdara (gerai sakoma, kad lietuviai — poetų tauta!), puošmenomis nepasižymi, autorė tiksliai išsako savas mintis ir aprašo gamtą, kuri guodžia.

O Budzilaitė. ERŠKĖČIŲ KELIU Į VILTĮ.

Kaunas, 1994. Savilaida.

A.K.

     Irena Lukoševičienė. GYVENIMO CIKLAI Išleido Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (Vilnius-Torontas) 1994 Šeimos metais. Viršelio dailininkas Vytas Čuplinskas. Rinko ir maketavo “Dienovidžio” leidyklos techninis centras, Vilnius, Lietuva. Spausdino “Danaitis Associates Inc.”, Toronto, Canada.

     Šios knygelės puslapių skaičius (40) visai nesiderina su joje gražiu stiliumi pateiktų socialinių, pedagoginių ir konsultacinių minčių dideliu svoriu. Tai tikrai puikus įprasminimas 1994-ųjų Šeimos metų. Tai vertinga dovana mūsų šeimoms, kurių daugelis tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų kartais turi išgyventi sunkias krizes.

     Autorė jau kelias dešimtis metų dirba savo profesijos srityje ir nuolat gilina žinias įvairiuose Kanados ir užsienio universitetuose. Šis veikaliukas — tai “Dienovidyje” spausdintų šeimos temomis jos rašinių rinkinys, todėl ir kalbos tikslumu galima visiškai pasitikėti.

     Algirdas Landsbergis. DU UTOPIŠKI VAIDINIMAI. Komediantai ir Idioto pasaka. Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas 1994 m. Čikagoje. Fondo adresas: 7338 S. Sacramento Avė., Chicago, IL 60629. Aplankas Zitos Sodeikienės. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Kieti viršeliai, 139 psl., kaina 12 dol.

     METMENYS, Nr. 67. Redaguoja Vytautas Kavolis, Dickinson College, Carlisle, PA 17013. Dailės priežiūra: Danas Lapkus. Techninė redaktorė: Henrieta Vepštienė. Administracija: Marija Paškevičienė, 306 55th PI., Downers Grove, IL 60516. Viršelio projektas: Vytautas O. Virkau. Pavienio nr. kaina — 8 dol. Metinė prenumerata (du numeriai) — 15 dol.

★ ★ ★