Spausdinti

■ 1995 m. kalėdinė eglė, pastatyta ir papuošta Šv. Petro aikštėje Vatikane, buvo atvežta iš Bavarijos girių. Ją dovanojo kunigaikštienė Gloria Thurn und Taxis, gyvenanti Regensburgo vyskupijoje. Šią eglę į Romą atlydėjo Regensburgo vyskupijos delegacija, vadovaujama vyskupo Max Muller.

■    Mons. J. Antanavičiaus nuomone, Panevėžio katedros parapija yra viena iš daugiausia vyskupijoje davusių kunigų. Daugiausia pašaukimų yra iš ministrantų, t.y. patarnaujančių Mišioms.

■    Spalio 5 d. pop. Jonas Paulius II pasakė kalbą Jungtinių Tautų visumos posėdžio 50-oje sesijoje. Joje popiežius gvildeno bendražmogiškojo paveldo, pagarbos skirtybėms, laisvės ir moralės klausimus. Kalbėdamas apie šiame šimtmetyje pažeistas tautų teises, paminėjo ir neteisėtą Baltijos valstybių įjungimą į Sovietų Sąjungą. “Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje”, priimtoje 1948 m., įtikinančiai kalbama apie žmogaus teises, tačiau tautų teisės dar nėra patenkinamai aptartos jokioje tarptautinėje sutartyje.

■    Rugsėjo 26 d. Vilniuje, Lietuvos menininkų rūmuose, buvo iškilmingai paminėtos kan. Mikalojaus Daukšos versto “Katekizmo” 400-sios metinės. Tai buvo pirmoji lietuviška (ir katalikiška) knyga, išleista Didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje.

■    TWA lėktuvo “Shepherd I”, kuriuo iš JAV į Romą grįžo spalio 8 d. pop. Jonas Paulius II su savo palyda, skridimo tarnybos vadove buvo lietuvių kilmės Virginia Jakstas Kelly. Ji atsisveikindama pasakė lietuviškai: “Šv. Tėve, Šv. Tėve”. Į tai popiežius atsakė irgi lietuviškai: “Lietuva, Lietuva”. Dar pridūrė: “Tegu būna pagarbintas Jėzus Kristus”.

■    Kun. Konstantinas Gulbinas, kapucinas, gyvenąs Vokietijoje ir besidarbuojąs lietuvių sielovadoje, šį rudenį dalyvavo kapucinų vienuolių suvažiavime Romoje ir buvo priimtas pop. Jono Pauliaus II audiencijoje.

■    Nedidelė Grozno, Čečėnijoje katalikų bendruomenė tapo karo tarp Rusijos ir Čečėnijos auka: artilerijos sviediniai sugriovė jų bažnyčią. Dvejus metus šiai katalikų bendruomenei vadovavo lenkas kun. Bronislaw Czaplicki.

■    Visą liepos mėnesį Berčiūnuose, netoli Panevėžio, vyko dvi ateitininkų stovyklos: didžioji, suorganizuota ateitininkų federacijos, ir mažoji, surengta Panevėžio vyskupijos ateitininkų. Iš viso čia stovyklavo apie 700 ateitininkų.

■    Prel. Jonas Kučingis, gyvenąs Los Angeles, CA, paskutiniuoju metu keletą kartų lankęsis Lietuvoje, išleido savo atsiminimų knygą “Mano gyvenimo takais”.

■    Baltimorės kard. William Keeler rugpj. mėn. paskyrė kun. Kazimierą Pūgevičių Šv. Alfonso par. klebono pavaduotoju, įgaliodamas rūpintis Baltimorės arkivyskupijos lietuvių dvasiniais reikalais.

■    Kryžių kalne buvo pastatytas iš JAV nuo ambasadoriaus Stasio Lozoraičio kapo Putname atvežtas lietuviškas kryžius. Jį pašventino Vatikano nuncijus arkiv. J. M. Garcia. Tuo pasirūpino velionio našlė Daniela.

■    Vatikano katalikiškojo auklėjimo kongregacija-taryba paskyrė Vyskupą Paulių Baltakį ir prof. kun. A. Rubšį iš Niujorko Lietuvos kunigų seminarijų vizitatoriais. Jie šią pareigą atliko 1995 m. spalio ir lapkričio mėn. Aplankė Vilniaus, Kauno ir Telšių kunigų seminarijas.

■    Telšių vysk. A.Vaičius rugsėjo 24 d. Varniuose atšventino 1740 m. statytą Šv. Aleksandro bažnyčią. Bolševikų okupacijos metu ji buvo paversta sandėliu.

■    Lietuvių katalikų mokslo akademija rugsėjo 29 d. Kaune paminėjo prel. Adomo Dambrausko-Jakšto 135 m. gimimo sukaktį. Ta proga buvo panagrinėta šakota jo veikla matematikos, teologijos, filosofijos ir literatūros srityse.

■    Katechetikos centro leidykla, vadovaujama sės. Aušros Karaliūtės, šiems mokslo metams išleido du naujus tikybos vadovėlius, parengtus Lietuvoje: “Kristus vakar ir šiandien” ir “Ateik, Šventoji Dvasia”.

■    Buvęs Londono anglikonų vysk. Graham Leonard, neseniai priėmęs katalikų tikėjimą, pareiškė, jog ekumeninis dialogas tarp Romos katalikų ir Anglijos anglikonų Bažnyčių, visuotiniam anglikonų sinodui pritarus moterų ordinacijai (šventimui į kunigus), nebeturi ateities.

■    Vašingtone, JAV Vyskupų konferencijos būstinėje, lapkričio 17 d. imigrantų ir tremtinių sielovados globojami, tarėsi JAV gyvenančių Rytų Europos kilmės katalikų sielovados ryšininkai. Dalyvavo devynių tautybių (čekų, rumunų, ukrainiečių, lenkų, albanų, vengrų, kroatų, slovakų ir lietuvių) atstovai. Lietuvių sielovadai atstovavo kun. A. Saulaitis SJ iš Čikagos ir Janina Čikotienė iš Vašingtono.

■    Ketvirtadalis visų JAV katalikų yra lenkų kilmės. Jie turi čia 598 parapijas. Kiek šiuo metu tebėra lietuviškų parapijų iš neseniai buvusių daugiau kaip 120?

■    Spalio mėn. viduryje Panevėžyje ir visoje Panevėžio vyskupijoje buvo paminėta vysk. Kaz. Paltaroko 120 m. gimimo sukaktis. Tai vienintelis Lietuvos vyskupas, bolševikmečiu galėjęs eiti savo pareigas. Jo minėjime pagrindines kalbas, nušviečiančias šio garbingo vyskupo asmenį, pasakė dabartinis Panevėžio vysk. Juozas Preikšas, buvęs vysk. K. Paltaroko kancleris mons. Jonas Juodelis ir dabartinis katedros klebonas mons. J. Antanavičius.

■    Prel. dr. J. Prunskis “Dienovidžiui”, jo red. Aldonos Žemaitytės lankymosi JAV proga, įteikė 500 dol. paramą.

■    Prof. kun. Paulius Rabikausko SJ, Romos Grigaliaus universiteto istorijos fakulteto dekano, pagerbimas 75 m. amžiaus sukakties proga buvo surengtas spalio 14 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje.

■    Vysk. Hansas Dumpys lapkričio 19 d. dalyvavo Vilniuje restauruotos evangelikų liuteronų bažnyčios šventinimo iškilmėse ir atstovavo lietuvių evangelikų liuteronų Bažnyčiai išeivijoje.

■    Vengrijos vyskupų konferencijos pirm. arkiv. Istvan Seregely žodžiais, nors Vengrijoje jau šešeri metai yra religijos laisvė, Bažnyčia vis dar susiduria su dideliu kunigų trūkumu, ypač kaimų vietovėse.

■    Lietuvos vyskupų konferencija, susipažinusi su vyriausybės pavedimu paruoštu dokumentu apie šeimą, prezidentui, seimui ir vyriausybei pareiškė, kad ten pareikšta šeimos samprata yra visiškai nesuderinama su krikščionišku šeimos esmės supratimu. Naujam ir geram šeimos politikos aptarimui Lietuvos vyskupų konferencija prašo vyriausybę sudaryti platesnę darbo grupę, kurioje galėtų dalyvauti katalikų Bažnyčia bei tų visuomeninių organizacijų atstovai, kurie dirba šeimos labui, globoja nelaimingas šeimas.

■    Prel. dr. Juozas Prunskis visas savo parašytas 35 knygas ir brošiūras išsiuntė į Vytauto didžiojo universiteto biblioteką Kaune.

■    Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, sėkmingai veikusi bolševikmečiu Lietuvoje, dabar turi 113 narių. Dauguma seserų nesiekia 40 m. amžiaus, yra baigusios aukštesnįjį mokslą, kai kurios dar studijuoja. Per 82-ąjį seimą Lietuvos Vyčių fondas bei kiti suaukojo daugiau kaip 2000 dol. šių vienuolių reikalams.

■    Prel. Mykolo Krupavičiaus 25 m. mirties sukaktis buvo paminėta 1995 m. rudenį Clevelando “Tėvynės garsų” radijo programoje.

■    1995 m. Santarvės premijos laureatu išrinktas Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas mons. Kazimieras Vasiliauskas. Premija jam paskirta už taikos ir santarvės misiją, kurią jis vykdo jau daug metų. Premija buvo įteikta gruodžio 22 d.

■    Prel. Stanislovas Kiškis, bolševikmečiu kalintas Rusijoje, buvęs Kaišiadorių vyskupo kancleris, mirė rugsėjo 25 d.

■    Kun. Antanas Saulaitis SJ ir adv. Povilas Žumbakis gruodžio 9 d. Čikagoje, Jaunimo centro kavinėje, skaitė paskaitas lietuvių visuomenei apie Lietuvos teisę: pirmasis į ją pažiūrėdamas iš filosofinės bei krikščioniškosios pusės, antrasis — iš praktiškosios.

■    Prel. Juozo Prunskio premija, skiriama už religinių idealų vystymą spaudoje už 1994 m. paskirta Lietuvoje leidžiamam žurnalui “Katalikų pasaulis”.

■    Vilniuje spalio 21 d. įvyko Vilniaus arkivyskupijos ateitininkų diena, kurioje dalyvavo apie 50 moksleivių, studentų ir sendraugių. Dieną pradėjo kun. Gintaras Grušas šv. Mišiomis, o paskui dalyviai aptarė arkivyskupijos ateitininkų veiklos uždavinius ir problemas.

Juozas M.