—    Tamsta esi pavyzdinga žmona. Kai tik grįžta vyras, tai tuoj uždegi šviesą.

—    Turiu tai daryti, nes pereitą kartą mečiau į įį stiklinę ir pataikiau į veidrodį.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Nenorinti pastorėti ponia klausia daktarą, kaip išlaikyti mažą svorį.

—    Tam tikslui užtenka tik vieno svaro žirnių, — atsako daktaras.

—    Vienas svaras žirnių? Aš tuoj nutukčiau, jį suvalgius!

—    Ne, ponia. To svaro žirnių nereikia valgyti, bet paberti kambaryje ir paskui stengtis juos visus po vieną surankioti.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

—    Petrai, jei tavo motina nusipirks batus už 80 dol., skrybėlę už 50 dol. ir kailinį paltą už 1000 dol. Kiek tai sudarys?

—    Didelį skandalą su mano tėvu, ponas mokytojau.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Amerikoje yra išleista knyga "The last caprice", kurioje surašyta įvairių testamentų darytojų išdaigos. Rašoma, kad vokiečių poetas Heinrich Heine paliko savo turtą žmonai su sąlyga, kad ji antrą kartą ištekėtų. Tada, jo nuomone, bent vienas žmogus žemėje jo nuoširdžiai gailėsis.

Pagal suvartojamo muilo kiekį statistika nustato tautos civilizacijos laipsnį. O žmogaus kultūringumo laipsnis siejamas su visada ir visur tinkančiu žodžiu-“ačiū”. Dėkingumas yra viena patikimiausių matuoklių žmonių mandagumui nustatyti. Iš mūsų kasdienės kalbos žodis “ačiū” yra dingęs. Sakoma, kad mes esame daugiau įpratę reikalauti ir pykti, negu dėkoti. Ilgametės okupacijos pakeitė žmogų-kovojantis dėl laisvės vergas niekada nepripažino laisvo žmogaus poelgių. (Tėviškės žiburiai Nr. 3)

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Pieno pardavėjas klausia klientą, ar jis patenkintas pienu, kurį čia perka.

—    Taip, žinoma. Gydytojas man sakė, kad maži vaikai, kurių aš turiu, gertų pieną pusiau su vandeniu.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

—    Po šimts pypkių! — skundėsi vagis kitam vagiui. — Pamečiau laikrodį.

—    Ar auksinis buvo?

—    Ne, bet brangus šeimos prisiminimas. Jį buvo pavogęs mano senelis.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Mama nusivedė Jonuką pažiūrėti beždžionių. Jonukas, pamatęs vieną didelę beždžionę, sako:

—    Žiūrėk, mama, ji panaši į mano senelę!

—    Kaip tu nesigėdi taip sakyti? — jį bara motina.

Jonukas, visas paraudęs, teisinasi:

—    Mama, aš manau, kad beždžionė negirdėjo.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Daktaras gymdyvės vyrui:

—    Žinau, kad jūs norėjote berniuko, deja, gimė mergaitė.

—    Tai nieko, daktare, mergaitė buvo mano antrasis pasirinkimas.

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Nūdien pasaulį domina tik moterys. Gimsta vyras, ir visi klausinėja, kaip jaučiasi motina. Veda vyras, ir visi tik kalba, kaip gražiai atrodo jaunoji. Miršta vyras, ir aplinkiniai klausinėj a, kiek jis paliko našlei.