Spausdinti

Antanas Saulaitis SJ

************

     1998-aisiais metais Pasaulio lietuvių sąjunga švenčia savo sidabrinį amžių, nors IX-ajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese liepos mėnesį žilo plauko nesimatė. Netrukus po Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo Lietuvoje, vienuolikos kraštų studentų amžiaus atstovai susirinko rytų JAV į savąjį suvažiavimą.

     PLJS atstovai Jaunimo kongreso gerą dalį skiria savos sąjungos reikalų, jaunimo veiklos bei siekių svarstyboms, išreiškiamomis PLJK nutarimais. Jeigu kantresnieji sugretintų I PLJK (JAV-se; kada PLJS dar nebuvo, 1966 m. tik įsteigta PLSA - lietuvių studentų atstovybė) ir tarpinių kongresų (II - 1972 JAV ir Kanadoje, III - 1975-6 Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, IV - 1979 Vokietijoje, Anglijoje, V - 1983 JAV, Kanadoje, VI - 1987-8 Australijoje, VII - 1990-1 Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje, VIII - 1994 Lietuvoje, B. Britanijoje) su šiais metais (Cape Cod, JAV) įvykusiu, pamatytų, kad PLJK ir PLJ sąjunga visada jauna - naujos kartos svarstomi maždaug tie patys klausimai - kaip išlikti gyvais ir ta gyvybe su kitais dalytis. Reikšmingas IX PLJK nutarimas X-ąjį rengti Australijoje, ne Vokietijoje (tai buvo antroji pasiūlyta galimybė) ar Lietuvoje (pvz., latvių jaunimo sąjunga šiais metais nusprendė savo kongresus tik Latvijoje ruošti).

     Kongresų dalyvių kraštai svyravo nuo 10 iki 21, atstovų skaičius nuo 60 iki 220, kitų (įskaitant visuomenę) dalyvių bei svečių nuo 200 iki 2000, o pati kongresų kaip ir sąjungos reikšmė ryški vien iš penkių žemynų lietuvių kilmės žmonių sutartinių pastangų ir siekių. PLJS valdybos kėlėsi iš Pietų į Šiaurės Ameriką ir atgal (tarpkongresinės dvi P. Amerikoje, dvi Kanadoje, trys JAV, 1997 - 2001 išrinkta Vokietijoje), o jų rūpesčiai tie patys ir sunkiausi palaikyti nenutrūkstamus ryšius. Jaunų žmonių gyvenimui labiau kintant negu jau įsitvirtinusiųjų; mokslas, šeima ir darbas nuolat išbandė nutarimų bei planų galimybes.

     Kongresistai išgyveno tą pirmąjį žavesį ir platesnį akiratį, prieš 31 m. sutikdami bendraminčius bendraamžius. Antrojo metu jau Vakarus pasiekė “L.K.B. Kronika” ir susidegino Kalantos pasekėjas, ir visi aštuoni kongresai iki Lietuvos Atgimimo paženklinti rūpresčiu Lietuvos nepriklausomybe. Nuo šeštojo pradėjo dalyvauti bent vienas iš “Rytų” (sovietų valdomų ar jų įtakoje) šalių. VII ir VII-tasis, kaip ir visa užsienio lietuvių visuomenė, degė Atgimimu ir blaškėsi sąmyšiu apie savo pačių “pasaulio” lietuvių tolimesnius tikslus. IX-ajames lyg ryškiau matosi jau lietuviškoje statistikoje akivaizdus ryžtas užsienyje toliau lietuviškumą bei vienybę ugdyti, Lietuvos nepriklausomybės išlaikymu (nebe atgavimu) rūpintis. Tuoj po Atgimimo krito užsienio lietuvių stovyklautojų, lituanistinių mokyklėlių mokinių ir panašūs skaičiai, kurie šiemet vėl pakilo iki prieš dešimtį metų išlaikyto lygio.

     Jau trečią kartą dalyvavo buvusių kongresistų per tą laiką atsiradę vaikai; dalyvių amžiaus vidurkis visai pastovus - 19,5 metų. Nežiūrint nuotolių bei išlaidų, kiekvieną kartą PLJK, kuris kartu yra PLJS seimas-suvažiavimas, dalyvavo kelių žemynų jaunimas.

     Iš pirmos ateivių kartos, vaikų amžiuje iš Europos į tolimas šalis išsivežtos, kongresistų dauguma jau trečios kartos, nes jų tėvai užsienyje gimę. Jau dešimtį metų kongrese dalyvauja Lietuvoje ar etnografinėse žemėse gimę, pirmą kartą šiame - iš Lietuvos naujai į užsienius emigravę. Visuomet dalyvavo tradicinėse jaunimo organizacijose - ateitininkuose, neolituanuose, skautuose, seniau - studentų sąjungoje - dalyvavę, šokių ratelių, sporto klubo, (JAV) Lietuvos Vyčių narių, kaip ir niekur kitur nepriklausančio jaunimo,

     Jaunimo kongresai ir sąjunga - tam tikros jaunimo vedybos su “senimo” Lietuvių Bendruomene. Pirmojo sąskrydžio sumanytojas buvo tuometinis PLB pirmininkas J. Bachunas, kaip ir šio pasekėjas St. Barzdukas įkvėpė pačią PLJ Sąjungą. Kiekvieno kongreso (ir PLJS suvažiavimo) ruošoje dalyvavo PLB bei kraštų bendruomenės, pagal išgales ir kitus rūpesčius talkindami lėšų vajumi, paskaitomis, ryšiais ir kitais būdais. PLB ir tolygios

     LB valdybos suderino savo statutą su jaunimo pageidavimu, kad LJS atstovas savaime dalyvautų LB valdyboje. Ir pagal sąlygas, ir pagal valdybų asmenybes, LB ir LJS bendradarbiauja ir viena kitą remia. Be vyresniųjų paramos PLJK ir PLJK negalėtų išsilaikyti.

     Ligi VIII-tojo kongreso bendro iždo pastovi suma - apie 30.000 dol. - buvo skiriama tolimesnių ar nepajėgesnių kraštų atstovų kelionėms. Pietų amerikiečiai tiksliai nujautė, kad dešimties naujai įsikuriančių LJS prisijungimas iš Rytų sumažins dėmesį pietiečiams.

     Jau antrasis kongresas, kai spaudoje bei kitur ne per daug girdima apie JK kainą, t.y. “kam tiek daug išleidžiame trumpam laikui ir tik jaunimui linksmintis?” Viena priežastis - kad vyresniųjų dėmesys jaunimu (pamaldžiai vadinamų “mūsų ateitimi”) sumažėjęs. Antra, PLJK pajamos ir išlaidos bent sutampa, o paprastai palieka ir ateities veiklai. Trečia, PU kongresų apyvarta yra lašas lietuviškų lėšų sraute: jei užsienio lietuvių apie 50.000 kasmet Lietuvą aplanko ir jei kiekvienas savo giminėms ar kitiems geriems tikslams kaskart nusiveža 2.000 dol., tai tokia vasara kainuoja 100 mln arba 300 kartų daugiau negu keliolikos šalių jaunimo atstovus jų (ir gal mūsų visų) ateities svarstyboms. Čikagos lietuvių operos vienas pastatymas lygus pustrečios savaitės kongreso apyvartai.

     O jaunimas visuomet pasiruošęs savųjų parama ir savo santaupomis ne tik skristi, bet ir lauktuvėmis bei pramogomis pasirūpinti. Po kongreso dar namuose savo jaunimą turintys tėvai sukandę dantis moka telefono sąskaitas, skrydžius ir kita, kad tik vaikai su kitais draugautų. Kai kurių nerangumas jaunimo reikalams padėti panašus į piliečių laikyseną valdiškų mokyklų sąmatų atžvilgiu, o visuomet būna lietuvių kilmės žmonių, kuriems jaunimo veikla vertinga ir remtina - kitaip kongresai nebūtų įvykę.

     Viena jaunų žmonių brangiausių vertybių -draugystė. Verslininkams tai jokia paslaptis, kai jų sėkmė nuo asmeninių ryšių priklauso. Nors iš pradžių labiau būna prie savo šalies atstovų bei dalyvių, vėliau iš matymo nebeatskirsi šalių. Linksmavakarį drauge šoka tą patį visur pažįstamą tautinį šokį, dainuoja tas pačias dainas. Kartais užsimezga ir glaudesni ryšiai tarp vienos šalies ir antros, pvz., per kelis kongresus ir jų tarpus Kanados su Pietų Amerika; IX-ajame keletas “vakarų” kraštų susitarė tiesioginius ryšius su “rytų” krašto jaunimu palaikyti (ir padėti įsigyti susižinojimui reikalingas priemones). PLB būstinėje Vilniuje patarnaujama PLJS ir kraštų LJS reikalais, ir šio kongreso nutarimai įsakmiai minti Rytų kraštų ryšius, kurie Lietuvoje lengviau vykdomi, kai iš kaimyninių ir tolimesnių kraštų lietuviai į sostinę atvyksta.

     Jau VIII kongresas nutarė įsijungti į elektroninį tinklą. Šiame kongrese beveik pusė atstovų turi savo elektroninio pašto adresą. Plačiai kompiuterinėmis priemonėmis ruoštame IX-ajame nutartas PLJS puslapis su archyvu (statutais, devynių kongresų nutarimais, valdybų sąrašais ir kt), jaunimo veiklos žiniomis, naujienomis apie renginius, stovyklas, uždavinius. Kongresai amžinai primena valdyboms, kad žinios turi būti teikiamos kas mėnesį ar kas du. PLJS savo žiniaraščio neturėti nusprendė prieš trejus metus, pasitikėdama sklandžiai Australijoje leidžiamomis ir platinamomis “Jau-žiniomis”.

     IX PLJK visų trumpiausias, net už pirmąjį, kai kongresinės tradicijos nebuvo. Paskubom susibūrę rengėjai (PLJS valdyba buvo atsistatydinusi) sugebėjo stovyklinės dalies programą supinti su PLJS suvažiavimo studijine dalimi devynių dienų renginiu, kai paprastai kongresai tęsdavosi tik pustrečios savaitės. Nuo ilgesnio ir pilnesnio kongreso atbaidė ruošos laiko stoka sudėtingesnio kongreso kaina. Didesnis skaičius visuomet mažina vieno asmens mokestį, bet, sako jauni žmonės, daug reiškia, kad vasarą keliaujama į Lietuvą, o kiti taupo lėšas 1998-iesiems metams - šokių šventei (kurios proga Lietuvoje PLJS valdyba suruoš pasaulio lietuvių jaunimo sąskrydį).

     Jaunimo kongresų jaunumą liudija pati programa, svyruojanti tarp graudžiai rimtos iki vaikiškai pramoginės, nuo gyveniman žvelgiančiųjų dvasinio susitelkimo iki užmaršties ir neatsakomingumo. Jokiems tėvams tai ne naujiena, o visos kartos žmones gali raminti ir drąsinti jaunų kongresistų širdyse įdiegtas ir, reikia pasakyti, aiškiai prisiimtas ryžtas ir pomėgis Lietuvai ir viskam, kas lietuviška. Savo tarpe neretai gyvenamo krašto kalba kalbantys posėdyje pusvalandį kovos už statuto ar nutarimo tikslų lietuvišką žodį. Gera dalis žvelgia į ateitį su noru Lietuvoje savanoriškai padirbėti, jeigu dar to nėra įvykdę ir jeigu tokiai užsienio lietuviams paslaugai aplinka Lietuvoje būtų sklandesnė.

     IX PLJK iškilmingoje vakarienėje buvo perduotas tradicinis PLJK pirmininko plaktukas ir “Ilgiausiais metais” apgiedotas Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos 25 m. sukakties pyragas. Visuomeninis kongresų ir PLJS bei kraštų LJS įspūdis lygiagretis PLB bei kraštų LB - spaudoje ir galvosenoje parodyti viešąjį lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių gyvąjį veidą, kuris kada nors galėtų būti suprastas kaip Lietuvos istorijos dalis.

     Tačiau su jaunimo veikla vyksta mažiau matomas ir jaunimo reikalams reikšmingesnis ryšys tarp kelių kultūrinių kartų dalyvių iš įvairiausių kraštų. Kai dalyvauja nuo vėlyvų klasių gimnazistų iki jau profesijose bei šeimoje įsitvirtinusių, ryšiai, draugystės ir pažintys supina daug kartų dalyvavusius bei patirties įgijusius su pradedančiaisiais, kurių gabumais bei gerais norais niekad netenka abejoti. Kongresinė “kultūra” panaši į Vasario 16 gimnazijos (Vokietijoje) mokinius, išvysčiusius ryšius tarp klasių ir kartų į tam tikrą lietuvišką (labai teigiamai vertinamą) “mafiją”. Panaši ir į pastovių stovyklaviečių kaip Neringos (Vermonte, JAV) stovyklautojų bei vadovų iš metų į metus perduodamą tradicjją.

     Pakartotinai kongresuose ir jų metu vykstančiuose PLJS atstovų suvažiavimuose pats jaunimas sau primena, kad JS veikla jau yra dalyvavimas LB gyvenime, ir įgytoji patirtis bei ryšiai perkeltinti į LB veiklą vietovėse, kraštuose ir plačiau. Sumanios vietovės bei kraštų valdybos savo parama, žinių tinklu ir ryšiais savo ateitį labiau užtikrina, palaikydamos paties jaunimo apsprendžiamą veiklą. Tokia visuomeninės veiklos sąranga jokia paslaptis, nes daugybė turi jaunimo skyrių ar jaunimui šaką. Visa bendruomeninė išmintis ir trijų dešimtmečių kongresinė patirtis liudija, kiek reikšminga jaunus žmones sąmoningai puoselėti.