Kun. K.J. Ambrasas SJ
Paskutiniuosius prieš mūsų erą metus Romos imperija leido ramiai. Tenai viešpatavo Augustas. Koks tatai buvo žmogus? Šis Romos imperatorius - Kajaus Oktavijaus ir Juliaus Cezario sesers Atijos sūnus - Cezario buvo įsūnytas ir paskirtas jo įpėdiniu. Kai Cezaris buvo nužudytas, pasinaudojęs, kad Augustas tuo metu mokėsi, Antonijus užgrobia Cezario turtus. Grįžęs Romon, Augustas parduoda savo žemes ir šitaip išmoka romėnams Cezario testamentu užrašytas sumas. Suartėjęs su Ciceronu ir respublikonais, pažadais, pinigais ir gudrumu prisiviliojo nemaža Cezario šalininkų ir net pasisamdė paties Antonijaus iš Makedonijos grįžusius legionus. Pradėjęs karą su Antonijum, jį laimi, bet susivaidija su senatu. Vėliau sumušęs Bruto ir Kasijaus vadovaujamą respublikonų kariuomenę, su Antonijum ir Lepidu pasidalijo imperiją.
Kai Antonijus kovojo rytuose, Augustas sunaikino piratiškąjį Pompėjaus laivyną ir apgynė Reino ir Dunojaus sienas. Šitaip laimėjo ir senato palankumą, nes jis dėjosi besilaikąs nacionalinės Romos politikos, priešingos Kleopatrai ir Antonijui, kuriedu stengėsi atgaivinti monarcho valdžią. Augusto padrąsintas, senatas paskelbia Kleopatrai ir Antonijui karą. Augusto karvedys Agripa sumušė Antonijaus laivyną, o kitąmet užėmė ir Egiptą. Antonijus su Kleopatra nusižudė. Šitaip Augustas tapo vieninteliu visos Romos imperijos valdovu. Jo valdžia ir galia kaskart vis didėjo. 29 m. prieš Kristų senatas jį paskelbia amžinu imperatorium ir pripažįsta vyriausiuoju kariuomenės vadu. Išrinktas senato cenzoriumi, 28 m. prieš Kristų pasitelkė į senatą šalininkų, tad netrukus gavo vyriausiojo prokonsulo valdžią visoms provincijoms. Po kelerių metų tapo tautos tribūnu, konsulu, vyriausiuoju valdovu - pontifex maximus.
Dabar Augustas jau beveik pasidarė absoliuti imperijos valdžia, besiremianti 300.000 kariuomene ir 9.000 asmenine imperatoriaus gvardija. Pasiekęs šitokios galybės ir titulų, daugiau nepanūdo plėsti savo valdų. Geriausi jo vadai anuomet buvo Agripa ir du imperatoriaus posūniai - Tiberijus su Druzu. 20 m. prieš Kristų susitaikė su partų valdovu Azijoje, o Europoje sustiprino Dunojaus ir Reino sienas, įkūrė naujų provincijų. Nesisekė karas su germanais, kurie sulaikė romėnus nuo žygių anapus Dunojaus. Per savo įgaliotinius Augustas pats tvarkė senato jam pavestas pasienio provincijas, Egiptą, o centrines provincijas ir Italiją valdė kartu su senatu. Kai buvo išvaikyti iš Viduržemio jūros piratai, atkuto prekyba, sustiprėjo pramonė, augo miestai. Pasidaręs turtingiausiu imperijos žemvaldžiu, savo žemėse sudarė sąlygas smulkiesiems savininkams, steigė kolonijas, nutiesė daug naujų kelių. Imperatorius nesibodėjo ir kitų gyvenimo sričių. Ano laiko žmonėse iš lūpų į lūpas keliavo sparnuotas posakis: Romos gerovei imperatorius Augustas geriau būtų negimęs arba dar geriau, kad niekad būtų nemiręs.
Jo posūniai Tiberijus su Druzu 15 m. prieš Kristų užkariavo tarp Alpių ir Dunojaus esančius kraštus. Po dvejų metų karo žygiu sudrausminti dalmatai ir panoniečiai. Nuo 12 m. prieš Kristų Druzas, nugalėjęs germanus, pareiniu gerokai išplėtė Romos imperijos ribas. Aštuntaisiais metais prieš Kristų prasidėjo ramūs laikai, nes 9 m. prieš Kristų Romoje buvo įrengtas Augusto Taikos Altorius ir visame pasaulyje viešpatavo taika. Augustas - romėnų taikos laidas, tada buvo pasiekęs savo garbės viršūnę. Jis gaivino Romos religiją, rėmė literatūrą, menus. Jo garbė taip išaugo, kad iki tol niekas nebuvo jos tiek ragavęs. Jo vardu pavadinti miestai ir šventyklos, o pats paskelbtas ne žmogiškosios, o dieviškosios kilmės - kylanti pasaulio žvaigždė. Mirus jo dukters Julijos vaikams ir posūniui Druzui, Augustas įpėdiniu paskyrė Tiberijų. Daugel garbės sulaukė imperatorius Augustas, bet neprilygo pranašo minimajam: “kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės kunigaikštis. Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę; tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius (Iz 9,5)