Paruošė Marija A. Jurkutė
PER BANDOMĄJl GYVENTOJŲ SURAŠYMĄ - NAUJI KLAUSIMAI
Alytaus rajono vienoje didžiausių seniūnijų ir keliolikoje miesto mikrorajonų vyko bandomasis gyventojų ir būstų surašymas. Surašymo lapuose yra naujų, per sovietinius surašymus nebuvusių klausimų. Pavyzdžiui, kiek žmogus turi automobilių, koks jam priklauso žemės plotas. Be bendro kambarių skaičiaus, reikia nurodyti, kiek jų naudojama komerciniams ar profesiniams tikslams. Pagal europinius reikalavimus suformuluotas klausimas apie išsimokslinimą, pragyvenimo šaltinius. Žmogaus prašoma nurodyti, kiek valandų per savaitę dirbo iki surašymo. Pirmą kartą renkamos žinios apie negalią ir invalidumo priežastį. Kaip ir per prieškario surašymą, yra klausimas apie išpažįstamą tikėjimą (į jį galima ir neatsakyti). Vyresnių kaip 15 metų moterų klausiama, kada įregistruota pirmoji santuoka ir gimė pirmas vaikas, kiek pagimdyta vaikų. Pirmą kartą prašoma atsakyti, kokiomis, be gimtosios, kitomis kalbomis mokama kalbėti, skaityti, rašyti.
Per visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą 1999 m. bus fiksuojama tų metų gruodžio 1 d. būklė, surašymas neturės trukti ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų. Tai numatoma 1999 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo įstatymo projekte. (Lietuvos aidas Nr. 218)
KAUNO TURGUOSE
(Rašyta Lietuvos aide prieš 60 metų)
Pieno produktų pristatoma pakankamai. Tačiau jų kainos, ypačiai sviesto, sutvirtėjusios. Už sviesto kg prašoma 3-3,20 lt, grietinės litras buvo po 1-1.40 lt, sūriai nuo 50 ct ligi 70 ct.
Kiaušiniai dar pabrangę. Pereitą ketvirtadienį jie vidutiniai buvo po 1 lt už dešimtį.
Už juodos ruginės duonos kg mokama po 25 ct, o už pyrago po 60 ct.
Bičių medaus ne per daugiausia atveža. Vidutiniškai už kg moka po 2.20 lt.
Už geresnių pomidorų kg mokama po 40 ct., o už mažesnių po 30 ct. Kitų daržovių kainos šios: burokėlių gorčius 15 ct, morkų tiek pat, pupelių litras 3 ct., petruškos 10-15 ct, arbūzo kg 10 ct, svogūnų kg 50 ct.
Atveža dar ir uogų, tai spanguolių. Jų litras po 35 et. Riešutų litrui mokama po 70 ct.
Už lašinių kg mokama po 2,30-2,60 lt, už kaimiškų dešrų kg - po 2,30 lt, už lydytų taukų kg po 2,50 lt.
Didelis naminių paukščių turgus. Geros vištos ligi 3 lt. Viščiukai po 60-90 et. Žąsų kainos tvirtos. Už jas mokama ligi 6 lt, už antį 2-2,50 lt. (1937, spalio 15)
SAULIUI SONDECKIUI ĮTEIKTAS GEDIMINO 1-OJO LAIPSNIO ORDINAS
Lietuvos kamerinio orkestro vadovui ir dirigentui Sauliui Sondeckiui įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino l-ojo laipsnio ordinas. Apdovanojimą įteikiant buvo pabrėžti itin dideli S. Sondeckio nuopelnai Lietuvos menui ir kultūrai. “Jūsų vadovaujamas orkestras ir jūs pats esate puikiai žinomi Lietuvoje. Jus gerbia daugelyje Europos ir viso pasaulio valstybių”, - teigė tądien šalies Prezidentas.
S. Sondeckis sakė esąs patenkintas, kad pavyko suburti labai gerą ir kūrybingą kolektyvą - Lietuvos kamerinį orkestrą. “Jis yra mano ketvirtasis sūnus”, - tvirtino orkestro dirigentas ir meno vadovas.
S. Sondeckis yra septintasis DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordino kavalierius. Iki šiol juos yra gavę diplomatas Stasys Bačkis, poetas Justinas Marcinkevičius, krepšininkai Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, buvęs vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas (Chuanas Antonijus Samarančas) (Lietuvos aidas Nr. 236)
ŠVENTOJO SOSTO ORDINAS -B. BRAZDŽIONIUI
Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis pranešė, jog Šventasis Tėvas Jonas Paulius II apdovanojo žinomą lietuvių poetą Bernardą Brazdžionį vienu aukščiausių Vatikano apdovanojimų - Šv. Grigaliaus ordinu. Ordiną poetui numatoma įteikti 1998 m. vasario mėnesį Los Andželo arkivyskupijos katedroje - Šv. Pranciškaus bažnyčioje. Apdovanojimą numato įteikti Los Andželio kardinolas Rodžeris Mahonis. (XXI amžius Nr. 96)
KALĖDINĖ DOVANA BIBLIOTEKAI
Pasvalio rajono savivaldybės M. Katiliškio viešosios bibliotekos fondai Kalėdų išvakarėse pasipildė 446 knygomis iš Čikagoje gyvenančių kraštiečių Onos ir Jono Gradinskų asmeninės bibliotekos. Tarp atsiųstų knygų ypač vertingos 1953-1985 m. Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos 37 tomai, Lazdynų Pelėdos, J. Tumo-Vaižganto, V. Krėvės kūriniai, išleisti 1922-1928 metais, kita istorinė ir grožinė literatūra.
Ponai Gradinskai gyvena Čikagoje, palaimintojo J. Matulaičio parapijoje, kurioje kunigauja pasvalietis jėzuitas Algirdas Paliokas. Per jį ir buvo susitikta su buvusiu nepriklausomos Lietuvos karininku Jonu Gradinskų ir jo žmona. Jie prasitarė norį padovanoti knygų gimtajam Pasvaliui.
Biblioteka nuoširdžiai dėkoja Gradinskams už tokią brangią kalėdinę dovaną. (Lietuvos aidas Nr. 249)
JUSTINAS MARCINKEVIČIUS PELNĖ APDOVANOJIMĄ LENKIJOJE
Lenkijos PEN klubo premija poetui J. Marcinkevičiui paskirta už Adomo Mickevičiaus kūrybos vertimus į lietuvių kalbą. Lietuvių poeto vardu premiją atsiėmė Vilniaus universiteto Polonistikos katedros vedėjas Algis Kalėda. “Į lietuvių kalbą įžymiojo lenkų poeto kūrinius vertė apie 60 žmonių, tačiau tik du jų - Vincas Mykolaitis-Putinas ir Justinas Marcinkevičius - sugebėjo perteikti kūrinių dvasią, pasiekti tokį vertimo meistriškumą, kurį galima lyginti su pačiu kūrybos procesu”, -kalbėjo Varšuvos visuomenės atstovams A. Kalėda. (Dienovidis Nr. 46)
PER DU MĖNESIUS SUVALGOME APIE 300 TONŲ LIETUVIŠKŲ ŠOKOLADUKŲ
Kauno gyventojai daugiausia suvalgo akcinėje bendrovėje “Kraft Jacobs Suchard Lietuva” pagaminamų šokoladinių batonėlių. Rinkotyros skyriuje sužinota, kad per du mėnesius šokoladinių batonėlių Tikro, Manija, Ralis, Dar 2, Pauzė, Rikis, Kopos, Gama ir Kaukė gyventojai suvalgo apie 300 tonų.
Vienitelės šalyje šokoladinius batonėlius gaminančios bendrovės rinka sudaro 4 proc. visos šokoladinių batonėlių rinkos.
1994 m. pradėjus Karūnos ženklu žymėtų batonėlių gamybą, jiems atiteko 11 proc. šalies šokoladinių batonėlių rinkos. 60 proc. tada buvo užkariavę Mars, Snikers’, Bouti. Šiuo metu šie rodikliai labai pasikeitė lietuviškos produkcijos naudai.
1993 m. tuometiniam Kauno konditerijos fabrikui tapus kompanija “Kraft Jacobs Suchard Lietuva”, tęsiamos šveicariško šokolado gamybos tradicijos, nepamiršant 1888 m. Kaune pradėtos lietuviško šokolado gamybos patirties. (Lietuvos aidas Nr. 208)
VAINIKUOTA GROŽIO LEGENDA
Jau beveik 200 šalių, dalyvaujančių tarptautinėje “Mitinių moterų” Paryžiaus programoje, prieš metus išsirinko savo legendinių istorinių gražuolių galeriją...
Lietuva viena iš paskutiniųjų įšoko į benuvažiuojančio Europos traukinio vagoną: Kultūros ministerijoje šis įdomus projektas buvo primirštas. Dabar jį tęsia Vilniaus dailės muziejus.
Įkurtas komitetas, į kurį įeina iškiliausių moterų žvaigždynas. Jo vadovas - muziejaus direktorius Romualdas Budrys sako, kad nuostata leidžia turėti iki trisdešimties kandidačių. Lietuva pasirinkusi vieną. Tai politikų ir menininkų išgarsinta Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštienė, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona, jaunystėje buvusi didžiausiu valdų savininko Stanislovo Goštauto žmona Barbora Radvilaitė. Į istorinę tautos karūną galėjo pretenduoti ir 1863 m. sukilimo didvyrė Emilija Pliaterytė, ir rašytoja Žemaitė.
Bet Barbora Radvilaitė, pasak R. Budrio, už visas aukščiausia: nepaprastai turtinga gražuolė, išsilavinusi, išmintinga, aštriaprotė, originalios elgsenos. Ne veltui sklinda legenda, kad Žygimantas Augustas iš Žemutinės pilies valdovų rūmų į turtingiausią ir puošniausią žmonos rezidenciją - Radvilų dvarą nutiesė požeminį kelią. Archeologas Vytautas Urbanavičius mano, kad to didžios meilės koridoriaus architektūros pėdsakas jau aptiktas. Dar sklinda legenda, kad karalius pėsčias j Vilnių atlydėjęs žmonos karstą. Barbora Radvilaitė turėjo būti palaidota karalių akropolyje Krokuvos Vavelyje, bet pasirinkusi Lietuvą.
Apie Barborą Radvilaitę 1837 m. išleista didžiausia visų laikų Mykolo Balinskio dviejų tomų studija, plačiajam pasauliui gerai pažįstama Jono Kazimiero Vilčinskio XIX a. karalienės portretinė litografija. Net spėjama, kad Aušros Vartų Madona - gražiausia Lietuvos motina - irgi buvęs Barboros Radvilaitės įvaizdis. Todėl per šią asmenybę norima pasauliui parodyti turtingą, kilnią ir dramatišką Lietuvos istoriją.
Tarptautinė “Mitinių moterų” programa paskelbusi ir keturis konkrečius veiksmus: parengti 18 istorinių ir geografinių atlasų knygą “Gražiausių mitinių moterų pasaulio sakmė” bei surengti tarptautinę parodą-spektaklį ir išleisti epochinį katalogą. Tai būsianti kelionė per amžius ir kontinentus į kiekvienos legendinės moters istorinį pasaulį. (Kauno diena Nr. 249)
TIKINČIŲJŲ NEIŠGĄSDINO NET BULDOZERIAI
Prieš 36 metus (1962 m.) per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Molėtų rajono pakraštyje, Skiemonių parapijoje, Janonių kaime jaunai mergaitei apsireiškė Švč. M. Marija.
Tikintieji iš visos Lietuvos ėmė plūsti į šią šventąją vietą, o sovietiniai pareigūnai telkė milicijos, saugumo, gaisrininkų pajėgas, kad sulaikytų maldininkus. 25 metus ateistai ir komunistai įvairiausiais būdais stengėsi sunaikinti Švč. M. Marijos pasirodymo vietą: šlaitą išlygino buldozeriu, šaltinėlį užpylė srutomis, žvyru, lauką pavertė kultūrine pieva, bet tikinčiųjų nepalaužė.
Dabar Švč. M. Marijos apsireiškimo vietoje tikinčiųjų lėšomis pastatyta koplytėlė. Prie senojo plento Kaunas-Zarasai, kažkada buvusio pagrindine Sankt Peterburgo-Varšuvos magistrale, stovi kryžius, nurodantis stebuklingąją vietą. Ja nuolat rūpinasi Skiemonių parapijos klebonas Eugenijus
Staleronka, čia aukoja šv. Mišias, susitinka su žmonėmis. Lankytojų niekada netrūksta.
Įdomu, kad koplytėlė, nors stovi atvirame lauke, yra nenuniokota. Netgi padaužos, kaimo paaugliai nedaužo koplytėlės langų, nedrįsta niekinti šventos vietos. (Lietuvos aidas Nr. 147)
PER KARĄ SUŠAUDYTAS MOKYKLOS LAIKRODIS VĖL TIKSI
Jaunas verslininkas Rolandas Žalgevičius savo lėšomis sutvarkė miesto pradinės mokyklos laikrodį, įmontuotą šio amžiaus pradžios pastato antrojo aukšto stoge.
Šilutės pradinė mokykla, kurioje mokosi apie 400 vaikų, įsikūrusi viename centrinės Lietuvininkų gartvės pastatų, liudijančių vokiškos kultūros dvasią ir prieškarinio architektūrinio miesto stiliaus palikimą. Tik keletas senųjų šišioniškių laikrodį prisiminė einantį, nes po karo jis neveikė.
Žalgevičių šeima buvo įsikūrusi kitapus gatvės, priešais mokyklą, ir Rolandas nuo vaikystės, užsižiūrėjęs į sustingusias rodykles, svajojo kada nors jas paleisti.
Tik subrendęs ir užsidirbęs pinigų, jis išdrįso ateiti pas mokyklos direktorę J. Skuodienę ir pasiūlyti atgaivinti mokyklos gyvybės simbolį - laikrodį. Kai jį išmontavo, ciferblate rado dvi kulkų skyles, o mechanizmą suardytą ir nepataisomą.
R. Žalgevičius užlipo į netoliese stovinčios Šilutės evangelikų bažnyčios bokštą, kuriame iki šiol eina masyvus laikrodis, mušantis valandas varpo dūžiais.
Tačiau tai nepadėjo geriau suprasti mechanizmo ir jo gedimo. Vaikinas konsultavosi Klaipėdos laikrodžių muziejuje pas meistrą V. Ivanauską, kuris patarė įmontuoti elektrinį mechanizmą ir restauruoti ciferblatą.
Kai Šilutėje vyko miesto 486-jo gimtadienio kelias dienas trukusios iškilmės, laikrodį naujam gyvenimui paleido pats jo atkūrėjas R. Žalgevičius. (Lietuvos rytas Nr. 138)
