Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Reikšmė ir prasmė

    Nors šie du žodžiai nėra sinonimai, bet tiek raštuose, tiek šnekamojoje kalboje jie dažnai maišomi. Ne visai aiškiai juos atskiria ir žodynai. Pvz., P. Skardžiaus “Lietuvių kalbos vadove” (Vokietija, 1950) sakoma, kad prasmė yra “loginė dalyko esmė (angį. sense, meaning, import; pranc. sens; vok. Sinn): Žmonių pasakymai ne vienoda prasme suprantami; Šie poeto žodžiai turi labai gilią prasmę (yra prasmingi). Reikšmė - dalyko vertingumas kuriam kitam dalykui (angl. signification, meaning; pranc. signification, importance; vok. Bedeutung): Lietuvių tautinės kultūros reikšmė pasauliui yra nemaža; Žodžių reikšmės yra nepastovios".

Susan Mažeika nuotr.

    “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” (Vilnius, 1972) aiškinama, kad prasmė yra “vidinis, loginis turinys: Perkeltinė žodžio prasmė; arba tikslas, pagrindas: Ar čia buvo prasmės taip daryti? Gyvenimo prasmė. Reikšmė - tai, kas ką reiškia: Šio žodžio reikšmė ne visai aiški; arba svarba: Tai didelės reikšmės dalykas”.

    Niedermanno žodyne prasmė vokiškai verčiama “Sinn, Bedeutung”, o reikšmė tik “Bedeutung”.

    Tad iš šių žodynų aiškinimų galime bent apytikriai suprasti, ką šie žodžiai reiškia, bet vis dėlto dar lieka neaiškumų. Galima sakyti, kad šie du žodžiai iš dalies yra panašūs, iš dalies visai skirtingi. Prasmė yra, kaip jau minėta, loginė dalyko esmė, pvz.: Kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė? Jo mintys turi gilią prasmę. Kasdieniuose dalykuose jis vis ieško filosofinės prasmės. Skiriamieji ženklai geriau padeda suprasti sakinio prasmę. Tai reikia suprasti perkeltine prasme. Kartais šiuo žodžiu nusakoma veikimo tikslas, paskirtis, pagrindas, pvz.: Tai neturi jokios prasmės (angl. It makes no sense). Jam nebuvo jokios prasmės ten važiuoti. Nėra prasmės su tavim ginčytis.

    Reikšmė - kai norime nurodyti, ką koks dalykas žymi, reiškia, pvz.: Žalia spalva reiškia viltį. Žodžio tikroji reikšmė visuomet išryškėja iš konteksto. Kartais šiuo žodžiu norima pažymėti kokio nors dalyko svarbą, vertingumą, pvz.: Praeities pažinimas turi didelę reikšmę kiekvienam žmogui. Tai didelės reikšmės įvykis.

    Tad iš pavyzdžių matome, kad šie du žodžiai yra skirtingi, jie nėra sinonimai, bet vis dėlto kartais jų reikšmės yra gana artimos ir ne visada yra lengva nustatyti jų vartojimo ribą, pvz., sakoma: pavartoti žodį perkeltine reikšme ir perkeltine prasme.

Radio ar radijas?

    Kai šis žodis vartojamas savarankiškai, nesujungtas su kitu, tai sakoma radijas (tik ne radijai), pvz., aš klausau radijo, girdžiu per radiją, nusipirkau radijo aparatą, bet kai jis yra tik pirmasis sudurtinio žodžio dėmuo, tai vartojama radio, pvz., radioaktyvumas, radiochemija, radiofizika ir pan.

Netikslus naudininko vartojimas

    Kartais mes pavartojame naudininko linksį ten, kur jis netinka. Čia paminėsime keletą tokių atvejų su pavyzdžiais, kur naudininko linksnis netiksliai pavartotas, ir skliausteliuose nurodysime, kaip būtų galima tuos netikslumus pataisyti.

    1.    Naudininkas nevartotinas po slinkties veiksmažodžių tikslui reikšti, pvz.: Teatro kolektyvas išvyko gastrolėms (=gastrolių, į gastroles, gastroliuoti). Studentas buvo nusiųstas medicinos praktikai (-medicinos praktikos atlikti). Viršininkas atvyko oficialiam vizitui (= oficialaus vizito, su oficialiu vizitu). Darbininkai išėjo pietums (=pietų, pietauti). Visi susirinko posėdžiui (=posėdžio, posėdžiauti, į posėdį).

    Tačiau naudininką galima vartoti, pvz., tokiais atvejiais: Nusipirkau sąsiuvinį užrašams. Parnešk duonos pusryčiams. Nusipirkau medaus vaistams. Čia taip pat reiškiamas tikslas arba paskirtis, bet ne po slinkties veiksmažodžių.

    2.    Netinka naudininko linksnyje vartoti veiksmažodinius daiktavardžius tikslui reikšti, pvz.: Gaminį grąžino perdirbimui (=perdirbti). Jis atnešė batus pataisymui (=pataisyti). Padėjo kibirą vandens atsigėrimui (=atsigerti).

    3.    Naudininko linksnis nevartotinas su neigiama bendratimi, reiškiant, kad kas nors negali ar nesugeba ko nors atlikti, pvz.: Išėjusiems negrįžti (=Išėjusieji negrįš, negali grįžti). Žmogui nesuprasti (=Žmogus nesupras, negali suprasti) visų gamtos paslapčių. Vaikui neįveikti (=Vaikas neįveiks) tokio darbo.

    4.    Su veiksmažodžiu atitikti vartotinas ne naudininkas, bet galininkas, pvz.: Atitiko kirvis kotui (=kotą). Nuorašas atitinka originalui (=originalą). Kaina turi atitikti daikto kokybei (=kokybę).

    5.    Nevartotinas naudininkas su bendratimi tikslui reikšti su abstrakčiais, priemonės neišreiškiančiais žodžiais (po kurių negalima įterpti žodžių tinkamas, skirtas, kuris galėtų ir pan.), pvz.: Davė įsakymą namui nugriauti (=namą nugriauti). Priėmė nutarimą darbo našumui padidinti (=padidinti darbo našumą). Jis neturi leidimo šautuvui laikyti (=laikyti šautuvo). Buvo gydytojų pasitarimas ligai nustatyti (=nustatyti ligą).

    6. Geriau būtų naudininko nevartoti daikto rūšiai pavadinti, pvz.: Nusipirkau tepalo batams (=batų tepalo). Siame butelyje yra lašai akims (=akių lašai).

    Naudininkas vartojamas, kai reikia pabrėžti daikto paskirtį, o kilmininkas - rūšį: tepalas batams - tai bet koks tepalas, kuriuo galima tepti batus, o batų tepalas - specialus tepalas tik batams tepti, tokia tepalų rūšis.

Teikti ir tiekti

    Šių dviejų žodžių reikšmė yra skirtinga. Teikti reiškia duoti (angl. to give, to offer, to present, to render, to submit) o tiekti reiškia gaminti, ruošti, parūpinti (angl. to produce, to supply, to prepare, to furnish). Tiekti galima vartoti tokiuose sakiniuose: Seimininkė patiekė skanius pietus. Jis prisitiekė visokių gėrybių. O šiuose sakiniuose tiekti netinka, juose reikia vartoti teikti: Pirmininkas susirinkimui pateikė šią darbotvarkę. Laikraštis pateikė daug įdomių žinių. Paskaitininkas pateikė įdomių minčių.