- Tetulyt, kodėl tu neužmerki akių? - klausia septynmetis Laurynas.
- Nesuprantu, vaikeli, ką tu čia šneki, - nustebusi taria teta.
- Tėvelis kartą sakė mamytei, kad mes gausim krūvą pinigų, kai tu užmerksi akis.
♥
Kaip garsusis olandų dailininkas van Dyck piešė anglų karališkos šeimos portretus, tai šeimos nariams tekdavo išsėdėti gana ilgas valandas pozuojant.
- Kodėl tamsta eikvoji tiek laiko nupiešimui tokių smulkmenų, kaip, pvz., mano rankos? - paklausė karalius.
- O, Jūsų Karališka Didenybe, man tai nėra smulkmena, - atsakė tapytojas, - juk iš tų rankų aš gausiu honorarą.
♥
Kitados jauna lietuvaitė katalikė įsimylėjo vokietį protestantą. Jos motina įprašė dukrą įkalbėti sužadėtinį, kad pereitų į katalikų tikėjimą. Jaunuolis sutiko.
Netrukus mergina atbėgo pas motiną, visa ašarom paplūdusi:
- Norėjai, mamule, kad Vilhelmą kataliku padaryčiau, o jis tiek sukatalikėjo, kad įstojo į kunigų seminariją!..
♥
Didysis fizikas Niutonas, išgarsėjęs ir savo išsiblaškymu, kartą pasikvietė draugą pietų, bet užmiršo įspėti tarną, ir tasai padengė tik vienam asmeniui.
Paskirtu laiku svečias atvyko, bet kadangi Niutonas buvo užsiėmęs ir į draugą visiškai nekreipė dėmesio, tai tasai atsisėdo, tylėdamas papietavo ir išėjo.
Po geros valandos Niutonas tarė, žvelgdamas į tuščias lėkštes:
- Keistas dalykas! Jei ant stalo nestovėtų daiktiniai įrodymai, galėčiau tvirtinti, kad šiandien dar nepietavau.
♥
Pasipiktinęs vyras sako žmonai:
- Kur tik pasisuksi, ten vagys krečia visokias kiaulystes. Štai po darbo, man besiprausiant, kažkas nudžiovė mano rankšluostį.
- Ar tą melsvą su rausvais ruoželiais, kurį mudu aną kartą, nakvodami motelyje, pasiėmėm? -nekaltai paklausia žmona.
♥
Viena šeima Čikagoje savaitgaliui išvyko į užmiestį, o prie savo namo durų prisegė raštelį: “Nieko nėra namie, nepalikite mums nieko”.
Vakare grįžo namo, rado visą butą tuščią, iškraustytą, o laiškų dėžutėje tokį raštelį: “Ačiū už malonų pranešimą Pasistengėme nieko nepalikti. Vagys.”
♥
-Toji porelė antroje gatvės pusėje labai įsimylėjusi, - aiškina žmona savo vyrui. — Kiekvieną rytą Kuodelis, išeidamas į darbą, pabučiuoja Kuodelienę. Kodėl tu to nepadarai?
- Kodėl to nedarau? Juk aš jos kaip reikiant dar nepažįstu.
♥
Sūnus, kuris pareidamas ar išeidamas tranko durimis, nesudaro rūpesčio. Rūpestį sudaro tik tada, kai duris pradeda varstyti tyliai.
♥
Dail. Antanas Žmuidzinavičius ilgai gyveno (1876-1966). Kartą dailės parodoje jį pamačiusi moteris nustebusi sušuko:
- Ponas Žmuidzinavičiau, nejaugi jūs dar gyvas? Aš maniau, kad jau seniai miręs!
- Taip, ponia, - ramiai atsakė dailininkas, - vis dar stengiuosi gyventi, kad galėčiau dalyvauti jūsų šermenyse.
