Spausdinti

Aušra Venckutė

(Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

     Tikėjimas nelengvai pasiekiamas. Žinome, kad jis nėra lengvai randamas, bet jį turint, jis sunkiai atsižadamas. Tikėjimas nėra lengvai ar greitai pasisavinamas. Reikia laiko ir pasitikėjimo jį įsigyti. Kartais tik per skausmą, ieškojimą ir maldą šis turtas mums dovanojamas kaip didžiausia dovana.

     Deja, kai kuriems tikėjimas sugriaunamas lengviau negu atstatomas. Kartais tik vienas įvykis gali sunaikinti žmogaus tikėjimą. Bloga draugų įtaka gali suklaidinti tikėjimą. Tokios temos kaip abortas, nėštumo apsisaugojimo priemonių vartojimas, mirties bausmė, moterų rolė Bažnyčioje ar pan., gali supriešinti mūsų asmeniškus norus su Bažnyčios mokymu. Nesąžiningas kunigas gali žmogų taip traumatizuoti, kad žmogus pameta tikėjimą. Artimo mirtis ir galvojimas, kad Dievas neatsiliepė į mūsų maldų prašymus, gali sukrėsti mūsų tikėjimą iki pamatų. Jeigu tikėjimas yra paviršutiniškas, jis lengviau prarandamas.

     Pavyzdžiui, aš ten mačiau saulės stebuklą. Kai mano mamytė mane laikė savo rankose prie bažnyčios po Mišių, staiga pajutau traukimą pažiūrėti į saulę. Žiūrėjau tiesiai į saulę, ir mačiau, kad ant saulės “kunigo kepurė”. Ir taip džiugiai sušukau, “Mama, žiūrėk, ant saulės kunigo kepurė!” Mano mama nusigando, nes saulė buvo gan aukštai danguje, virš artimų medžių viršūnių. Ji pati negalėjo nė žvelgti į saulę, nes jai degino akis. O man saulė nedegino akių, gražiai atrodė ir sukėlė didelį džiaugsmą. Mamytė sakė, mano veidas švytėjo ekstaziniu džiaugsmu. Aš tą tyrą džiaugsmą atsimenu iki šios dienos, ir jo niekad nepamiršiu. Į saulę žiūrėjau apie visą minutę, iki kol mamytė susirūpinus, kad nesugadinčiau akių, pasiūlė gal daugiau nebežiūrėti. Šiandien, po dvylikos metų, mano akys puikiai sveikos ir mano tikėjimas yra stiprus, nes, aš tikiu, Dievas man savo meilę atskleidė stebuklingu ženklu.

     Ar Nojus tikrai buvo 600-ų metų senukas, kai pastatė arką? Tikrai abejoju. Sužinojau, kad tai yra tik pasakos, kurios atskleidžia gilesnę dvasinę tiesą. Taigi Šventosios Dvasios įkvėpto Švento Rašto tiesos nėra tokios paviršutiniškos, bet suprantamos gilesne prasme. Taip, Dievas sukūrė nuostabų pasaulį palaipsniui. Taip, pirmieji žmonės su siela, laisva valia pasirinko patirti blogį. Taip, Dievas gali leisti gamtos orais apvalyti ir pamokyti žmones. Bet, Dievu tikintys gali visuomet Jo meile pasitikėti. Tikybos pamokos padėjo man giliau suprasti Šv. Raštą ir brandinti mano tikėjimą. O kaip su tų jaunuolių tikėjimu, kurie neturi progos pagilinti savo tikėjimo žinias mokykloje?

     Aš manau, kad vaikas, kuris nuo mažens mokomas apie Dievą, lengviau išlaiko savo tikėjimą per gyvenimą, negu toksai, kuris tik vėliau sužino apie dvasinį pasaulį. Yra sunku tikėti tai, ko negalima įrodyti. Kartais pačio Dievo veikimas, “stebuklas”, gali staigiai atverti mūsų tikėjimo akis. Aš esu tokio tikėjimo pavyzdys. Kai aš buvau maža ketverių metų mergaitė, tėvai mane vežėsi kartu į pilgriminę kelionę j Medjugorję. Marija ten rodosi šešiem kroatų vaikams. Medjugorje pasidariusi populiari vieta žmonėms, ieškantiems stipresnio tikėjimo. Ta apsireiškimo ir malonių vieta pasižymi masiniais dvasinių atsivertimų stebuklais. Mano patyrimai tenai stiprins mano tikėjimą visą gyvenimą.

     Ne visiems tenka matyti stebuklą, kuris stiprintų jų tikėjimą. Daug ką skausmai ar vargai paklupdo dvasiškai ant kelių. Nepajėgdami spręst problemų vien savo žmogiškomis jėgomis, kartais ieškome atsakymų per Dievą. Sako, kad reikia ieškot - ir rasi. O Dievas ten yra, ir mūsų laukia. Per kuklumą ir iš širdies maldą, susilaukiame tokios Dievo dovanos, kokios reikia mūsų tikėjimui.

■    Išaiškėjo 1998 m. liepos 1 d. dingusio kun. Ričardo Mikutavičiaus paslaptis. Jis buvo nužudytas, įmestas į Nemuną. Liepos 15 ištrauktas iš vandens, neatpažintas ir palaidotas neatpažintųjų skyriuje Karmėlavos kapinėse. Kovo mėn. lavoną atkasus, atpažintas ir su reikiama pagarba palaidotas Petrašiūnų kapinėse, dalyvaujant Vilkaviškio vysk. J. Žemaičiui. Už velionio sielą šv. Mišias aukojo kard. V. Sladkevičius ir arkiv. S. Tamkevičius.

■    Naujausiojo popiežiaus Visuotinės Bažnyčios statistikos žinyno duomenimis (“Annuario Pon-tificio”), 1997 m. gruodžio 31 d. pasaulyje buvo 1 milijardas ir 5 mil. katalikų, kurie sudaro 17,3% visų planetos gyventojų. Iš jų 49,3% gyvena Pietų ir Šiaurės Amerikoje, 28,2% Europoje, 11,2% Afrikoje, kituose žemynuose po mažiau.

■    Prieš 60 m., 1939, tėvai marijonai Antanas Andriušis, Jonas Jakaitis ir Kazimieras Vengras nuvyko į Pietų Ameriką ir ten įkūrė misijas, aptarnaujančias lietuviškas parapijas.

■    Žemaitijoje, Palendrėje, 14 km. nuo Kelmės, prieš metus pradėjo kurtis benediktinų vienuolynas. Atvykę iš Prancūzijos, čia gyvena 10 vienuolių: 7 prancūzai, 1 amerikietis ir 2 lietuviai. Jie mokosi lietuvių k. Jų vyresnysis prioras tėvas De Broc, prancūzas, jau gerokai pramokęs lietuvių kalbos.