Paruošė Marija A. Jurkutė
Leidėjams velnias pakišo koją
"Turbūt ėia velnias bus rankas prikišęs", - vartydama praėjusių metų pabaigoje lietuviškai išleistą Šventąjį Raštą, dūsauja žymi išeivijos žurnalistė, JAV gyvenanti Salomėja Narkėliūnaitė.
S.Narkėliūnaitei, taisiusiai iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų verstų Senojo ir Naujojo Testamentų tekstus ir keletą kartų skaičiusiai per 2 tūkstančių puslapių knygos korektūrą, akis bado kelios akivaizdžios klaidos.
Labiausiai į akis krinta antraščių netikslumai.
Pavyzdžiui, du puslapiai iš eilės pavadinti "Antrasis Jono laiškas". Pirmajame iš šių puslapių išties išspausdinta tai, apie ką skelbia antraštė. Antrajame taip pat pavadintame puslapyje spausdinamas jau trečiasis laiškas. Kito puslapio antraštė skelbia: "Pirmas laiškas tesalonikiečiams", tačiau čia turėtų būti "Laiškas korintiečiams".
2016 puslapyje vietoj užrašo "Viduržemio jūra" išspausdinta "Viruržemio jūra". "Ačiū Dievui, kad bent jau žodį "jūra" gerai parašė ir raidės "j" su "r" nesupainiojo", - juokiasi S.Narkėliūnaitė.
Šis Šventojo Rašto leidimas - bendras išeivijos ir Lietuvos leidėjų darbas. Senąjį Testamentą į lietuvių kalbą išvertė Amerikoje gyvenantis praėjusių metų Nacionalinės premijos laureatas prelatas Antanas Rubšys. Naująjį Testamentą vertė dabar jau miręs Lietuvos kunigas Česlovas Kavaliauskas. Knygą apipavidalino JAV firma Boguta Design. Vėliau darbai vyko Lietuvoje - Katalikų pasaulio leidykloje ir Adomo Jakšto spaustuvėje. Netikslumai - sumaišyti tituliniai lapai ar raidės - atsirado jau Lietuvoje.
"Tiesiog liūdna. Tiek garbingų žmonių darbo čia įdėta, o kažkas ima ir apsižioplina. Nežinia, kaip pranešti skaitytojams, kas dėl šių klaidų kaltas", - kalbėjo daug prie šio Šventojo Rašto leidimo prisidėjusi, akis didžiulės knygos korektūrą skaitydama pražiūrėjusi S.Narkėliūnaitė.
Paprastas ar pirmąkart paėmęs į rankas knygą skaitytojas šių netikslumų gali ir nepastebėti, tačiau Biblijos žinovui jie - akivaizdūs.
Su minėtais netikslumais Šventasis Raštas buvo išleistas 10 tūkstančių egzempliorių tiražu. Didžiąją dalį lėšų jam leisti ir spausdinti surinko išeivija.
Katalikų pasaulio leidyklos gamybos vadovė Lilijana Švinakevičienė aiškino, kad dėl korektūros netikslumų kaltę prisiima leidykla, tačiau, anot jos, titulinius lapus supainiojo spaustuvė, nes leidykla jai pateikusi gerus maketus.
Tol, kol tebesitęsia ginčai, kas kaltas dėl klaidų, visas pirmasis Šventojo Rašto tiražas buvo skubiai parduotas. Visus tuos, kurie prisidėjo prie šios knygos rengimo, guodžia tik tai, kad busimieji tiražai turėtų išeiti jau pataisyti.
(Lietuvos rytas, rugsėjo, 1999)
Lietuvoje gimimų mažėja, o mirštama dažniau
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, gegužės pradžioje Lietuvoje gyveno beveik dviem tūkstančiais žmonių mažiau negu metų pradžioje.
Sausio-balandžio mėnesiais tik Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Visagino miestuose ir Mažeikių rajone daugiau žmonių gimė nei mirė.
Šiemet per pirmuosius keturis mėnesius šalyje gimė 12 tūkstančių 214 kūdikių - 171 mažiau negu pernai tokiu laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį mirė 379 žmonėmis daugiau nei praėjusiais metais.
Per šių metų keturis mėnesius susituokė 216 porų ir išsituokė 362 poromis mažiau negu pernai tokiu laikotarpiu.
Gegužės pradžioje Lietuvoje gyveno 3 milijonai 698,8 tūkst. žmonių.
(Lietuvos rytas, Nr. 149)
Gydymo namams - Apaštalinis Palaiminimas
Iš Vatikano gautame dokumente rašoma, kad Šventasis Tėvas Jonas Paulius II iš visos širdies teikia Apaštalinį Palaiminimą Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovybei, personalui, pacientėms ir jų kūdikiams. Telydi jus Viešpaties malonė!
Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose dirbantys medikai ieško visų įmanomų būdų, kaip išsaugoti dar negimusią gyvybę. Kartu su Maltos ordino Pagalbos tarnyba ir Šeimos centru vykdomi bendri pagalbos nepasiturinčioms nėščiosioms ir krizių ištiktoms šeimoms projektai. Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai dirba savanoriais Caritas diagnostikos centre, padeda rengti jaunimą šeimyniniam gyvenimui. Šiuose gimdymo namuose atlieka praktiką Vytauto Didžiojo universiteto magistrantai, busimosios medicinos seserys.
Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose nuo pat jų įsikūrimo 1994 metais palaiko Lietuvos katalikų Bažnyčios hierarchai.
(Kauno diena, Nr. 137)
Jono Meko videolaiškas savižudžiams
Prieš porą metų Jonas Mekas iš Niujorko atsiuntė į Lietuvą videolaišką Iš Niekur, kurį ne kartą rodė LTV. Šiais metais atėjo antrasis jo laiškas Iš savęs. Filmas pirmiausia buvo sukurtas parodai Slenkstis, atkeliavusiai iš Niujorko į Obelius.
Videolaiškas - skirtas norintiems nusižudyti (Obeliai yra trečioje vietoje pagal savižudybių skaičių. Jonas Mekas sakė, kad šiuo laišku jis mėgina įtikinti, kad nereikia žudytis, nes gyvenimas kiekvieną sekundę prasideda iš naujo. “Mes galim savo gyvenimą pakeisti. Jei yra tokių problemų, kurios verčia tave galvoti apie savižudybę, būtina pakeisti visą gyvenimo stilių, būdą 180 laipsnių kampu, įštrūkti iš tos aplinkos. Tai reikia padaryti drastiškai, nes tokiu atveju negalima elgtis mandagiai”, - mano literatas ir “filmininkas” iš Niujorko.
(Lietuvos aidas, Nr. 136)
Sugrįžusi į gimtojo kaimo kapines
Ji nebuvo Lietuvoje kokia žinoma, kad urną su jos palaikais sutiktų valstybės vyrai. Bet Varėnose kraštui - savo poetė, vasarą atgulusi amžino poilsio gimtojo Burokaraisčio kapinėse. Užaugusi netoli to paties pavadinimo ežero ir Perlojos miestelio, mokiusi Alytuje, karui baigiantis pasitraukė į Vokietiją, iš ten į JAV. Ten ir mirė, 86-uosius bebaigiama. Poezijoje ji - A.B. Audronė, taip pasirašinėjusi savo kūrybą, o šiaip gyvenime - Ona Tamulevičiūtė-Balčiūnienė. Pirmąjį eilėraštį parašė dar Alytuje besimokydama, pirmosios poezijos knygelės sulaukė jau už Atlanto 1952 metais. Pavadino ją Beržų pasakomis. Vėliau išleido Žingsniai takeliu, “Tik tau ir man”, o pernai vienintelė eilėraščių rinktinė Amžini vasariai išleista gimtajame krašte.
Dabar, kai poetės palikai jau ilsisi ten, kur prabėgo jos basakojė vaikystė, apie O.B. Audronę daugiau sužinos poezijos gerbėjai.
(Kauno diena, Nr. 151)
Išleisti R. Mikutavičiaus pamokslų fragmentai
Kunigo Ričardo Mikutavičiaus 1996-1998 metais įvairiose Kauno bažnyčiose pasakytų pamokslų fragmetai skelbiami knygoje Prisikėlimas. Šią knygą dviejų tūkstančių egzempliorių tiražu išleido Santaros leidykla.
Naujajame leidinyje skaitytojams pateikiame Evangelijos aiškinimas, jie kviečiami filosofiškai pažvelgti į Senąjį bei Naująjį Testamentus, pamąstyti apie mūsų istoriją ir gyvenimą. Pamokslus, kurių fragmentai pateikiami knygoje Prisikėlimas, kunigas R. Mikutavičius sakė Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos, Šv. Gertrūdos, Aleksoto, Šv. Kazimiero bažnyčiose bei Lietuvos žemės ūkio universiteto koplytėlėje.
Pasak kultūros žurnalo Santara vyriausiojo redaktoriaus Rumualdo Norkaus, “tai aukšto dvasinės kultūros, didelės erudicijos, mąslaus, susirūpinusio žmogaus pokalbis su mumis”.
(Lietuvos aidas, Nr. 125)
Nacionaliniam M.K. Čiurlionio muziejui -Japonijos vyriausybės dovana
Minint Mykolo Žilinsko dailės galerijos dešimtmetį, šioje galerijoje iškilmingai pristatoma Japonijos vyriausybės dovana Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui - vaizdo ir garso aparatūra. Japonijos vyriausybės dovanotoji aparatūra leis kurti, montuoti ir rodyti reklaminius ir mokomuosius filmus apie M.K. Čiurlionio muziejuje sukauptas meno vertybes ir tuos meno kūrinius, kurie kol kas yra saugykloje.
Užpernai Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus dalyvavo kasmet Japonijos vyriausybės skelbiamame konkurse vaizdo ir garso aparatūrai įsigyti. Pernai pavyko šį konkursą laimėti. Kauną beveik pusės milijono JAV dolerių vertės aparatūra pasiekė šįmet balandžio mėnesį. Į Kauną atvykę National Panasonic firmų atstovai aparatūrą sumontavo specialiai įrengtose patalpose, mokė su ja dirbti M. Žilinsko dailės galerijos darbutojus.
Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus tapo pirmuoju Japonijos vyriausybės konkurso nugalėtoju Lietuvoje. Po šio muziejaus konkursą Japonijos vyriausybės paramai gauti jau laimėjo Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, paraišką kitiems metams yra pateikęs Lietuvos dailės muziejus.
(Lietuvos aidas, Nr. 132)
Aludaris iš Telšių barzda tempė lėktuvą
Telšių rajono Degaičių aerodrome 45 metų aludaris Antanas Kontrimas, siekdamas patekti į Lietuvos rekordų knygą, barzda tempė lėktuvą. A. Kontrimas, keletą kartų apvyniojęs barzdą diržu, pritvirtino jį prie užvesto lėktuvo Vilgakablio ir eidamas atbulomis tempė lėktuvą atgal.
“Tempti į priekį neužvestą lėktuvą būtų buvę per daug lengva. Tempimo jėga sudarė 0,8 kiloniutono ir prilygo 80 kilogramų”, komentavo rekordą jo autorius.
A. Kontrimas juokavo, kad rengdamasis tempti lėktuvą daug treniravosi - valgė kaimiškus lašinius ir gėrė savos gamybos alų. Telšiškis, tempdamas lėktuvą, nuplėšė daugiau nei pusę barzdos, todėl ją teks patrumpinti.
Ateinančią vasarą, kai barzda ataugs ir sustiprės, telšiškis aludaris bandys patraukti laivą.
A. Kontrimas išgarsėjo šių metų balandį po to, kai Lietuvos televizijos laidos Labas rytastiesioginiame eteryje pasiekė šalies rekordą. Aludaris savo barzda pakėlė 40 kilogramų 950 gramų statinę, pripiltą savos gamybos alaus.
Nuo 20 metų auginantis barzdą A. Kontrimas į Lietuvos rekordų knygą pateko ir kaip ilgiausios barzdos savininkas. Jo barzdos ilgis - 32 centimetrai
(Lietuvos rytas, Nr. 149)
Išeivijos filatelistų dovana
Vertingą dovaną amžinam naudojimui Lietuvos nacionaliniam muziejui įteikė Čikagos lietuvių filatelistų draugija “Lietuva”. Muziejaus fondai pasipildė reprezentacine tarpukario Lietuvos ir Klaipėdos krašto pašto ženklų kolekcija.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė sakė, jog tai pirmoji Čikagoje įsikūrusi filatelistų draugijos dovana muziejui. 1946 m. įsteigta Lietuvosdraugija jau 1962 m. nutarė sukaupti 1918-1940 m. Lietuvos pašto ženklų rinkinį ir jį padovonoti būsimai laisvai Lietuvai. Rinkinys baigtas kaupti 1975 m. Jį sudaro 551 Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas, 4 suvenyriniai lapeliai, 2 suvenyriniai vokai ir 292 Klaipėdos pašto ženklai. Ypač vertinga yra Klaipėdos krašto pašto ženklų kolekcija. Daug metų rinkinys rodytas “Lietuvos” draugijos rengtose parodose.
Atidarant dovanoto rinkinio ekspoziciją, Lietuvosdraugijos pirmininkas inžinierius Jonas Variakojis įteikė B. Kulnytei dėžę su viso rinkinio lapų spalvotomis kopijomis ir specialų žymeklį, kuriuo klijuojamoje pusėje pažymėti kolekcijos pašto ženklai. Beje, dovanotu žymekliu muziejuje bus antspauduojamas šiai progai išleistas vokas.
(Lietuvos aidas, Nr. 125)
