Paruošė Laima Krivickienė
PADARYK MANE GERUMO ŽENKLU
Šie kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodžiai, išskobti jo 80-mečio atminimo kryžiuje, kurį rugpjūčio 21-ąją Guronyse pašventino Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Sekmadieni, švenčiant Žolinę, prieš šv. Mišias į bažnyčią buvo iškilmingai įneštas Kardinolo portretas, kurį parapijos jaunimas per visas apeigas laikė rankose. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis pašventino Žąslių miestelio vėliavą, linkėdamas dorai ir garbingai gyventi “kardinoliškoje”, parapijoje. Arkivyskupas S.Tamkevičius pabrėžė, kad Kardinolas būtent čia, Žąslių parapijoje, išgirdo Dievo balsą, kalbantį per jo motiną, nuoširdžiai jį mokiusį tikėjimo, per vargą, kuris dažnai aplankydavo neturtingus Sladkevičių namus, tačiau išmokiusį dalytis duona ir meile. Arkivyskupas sulygino du tą dieną minimus ir Bažnyčiai nusipelniusius dvasininkus: šventąjį popiežių Pijų X ir kardinolą Vincentą Sladkevičių. Abu juos vienijo didžiulė meilė ir pagarba Eucharistijai bei pasiaukojantis sekimas Kristumi.
Rex. 1909
Aukuras. 1909
Šventindamas atminimo kryžių Kardinolui, arkivyskupas irgi linkėjo, kad jis primintų ir šią didžią Lietuvos Bažnyčios asmenybę, ir Jėzų Kristų, kuriuo V. Sladkevičius sekė visą savo gyvenimą. “Kiekvienas žmogus, kiek jis artimai sugeba sekti Kristų, tiek jis yra didelis”, - sakė arkivyskupas, pabučiavęs pašventintą kryžių. Kryžiuje, kurio autoriai yra architektas Stasys Petrauskas ir tautodailininkas Algirdas Šalkauskas, išskobtas kardinoliškas herbas, Jo eminencijos žodžiai: “Padarykite mane gerumo ženklu” ir penkios atmintinos datos: 1820 - data parapijos bažnyčios knygose, liudijanti jog Guronyse gyveno penkios Sladkevičių šeimos, tarp jų ir Kardinolo prosenelis. Kitos datos: 1920 08 20 - 2000 05 28 - 1957 12 25 - 1988 05 29, žymi Kardinolo gimimą, mirtį, įšventinimą vyskupu ir pakėlimą Kardinolu.
PAŽAISLIO BAŽNYČIOJE ATLAIDAI IR VIENUOLIŲ ĮŽADAI
Rugpjučio 15-ąją iš pat ryto švietė kaitri saulė. Žmonių pulkai užpildė bažnyčią ir šventorių. Kaune, Pažaislio Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje, rugpjučio 15-ąją įvyko Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolių amžinųjų, pirmųjų, atnaujinimo įžadų priėmimas ir Žolinės atlaidai.
Kunigas Adolfas Grušas prieš Žolinės atlaidus priėmė pirmuosius sesers Marijos Renatos įžadus, šešios seserys kazimierietės - Juta, Laura, Sigita, Silvija, Izaija ir Vita davė atnaujinimo įžadus. Seserys - Marija Simona, Marija Viktorija ir Marija Jonė, buvo pasveikintos ir palaimintos auksinio jubiliejaus 50-ies vienuolystės metų proga. Visos seserys davė priesaiką pagal Šv. Kazimiero kongregacijos Konstituciją: laikytis skaistumo, neturto ir klusnumo - Dievo ir tūkstančių žmonių akivaizdoje. Iškilmėse dalyvavo vienuolių tėvai, giminės, artimieji. Giedojo Kauno Valstybinis choras. Į šventę atvyko Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis su žmona ir šeimos nariais.
Priėmęs vienuolių įžadus, kun. A. Grušas kalbėjo: “Žmonės kitaip galvoja apie amžinybę. Jeigu gyvenu sau, tai ir įgyvendinu savo tikslus. Kam gi reikalingas vienuolynas? Pasauliečiams atrodo, kad žmogus, įstojęs į vienuolyną, tarsi pasitraukia iš aktyvaus gyvenimo. Tuo tarpu žmogus ateina į vienuolyną, kad tobulėtų dvasiškai, melstųsi ir aukotųsi už pasauliečius. Juk vienuoliai meldžiasi už visą žmoniją. Turime džiaugtis, kad yra žmonių, kurie savo nuoširdumu, pamaldumu rodo pavyzdį, stodami į vienuolių gretas”. Kun. A. Grušnys pašventino tikinčiųjų atsineštas gėles ir žolynus. Per pamokslą jis sakė: “Kartais gali atrodyti , kad negerai parinktas Žolinės švenčių laikas - per patį atostogų metą. Šiemet ši šventė tapo nedarbo diena. Būtų klaida Švč. Mergelės Ėmimo į dangų šventę paversti dar viena pramogų diena. Ši šventė tam, kad pagalvotume apie žmogaus paskirtį, likimą, apie blogį ir gėrį. Žmogus yra skirtas aukštiems tikslams ir likimams, pasišventimui, gėriui. Tai svarbiausia išmintis. Juk Švč. Mergelė Marija iškelta kaip dorumo, skaistumo pavyzdys daryti gera visur, kad būtų gera visiems žmonėms, kad visi žmonės sugebėtų džiaugtis pačiu gyvenimu ir tuo, ką turi, o ne bet kokia kaina siekti turto ir prabangos”.
Dar 1675 metais Pažaislio fundatorius Kristupas Pacas užsakė bažnyčiai 740 gramų aukso ir 960 deimantų, rubinų papuoštą pakylėjimo taurę be teisės išvežti, parduoti ar užstatyti. Deja, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą carinė Rusija išvežė šią taurę kartu su Gražiosios Meilės Motinos paveikslu ir kitais bažnytiniais reikmenimis. Paveikslas 1928 metais buvo sugrąžintas , o taurė taip ir liko ir iki šių dienų neranda kelio atgalios. Reikia dėti visas pastangas, kad Bažnytinė relikvija sugrįžtų į Pažaislį. Tuomet Pažaislio vienuolyne dar labiau pagausėtų maldininkų, ir gražusis baroko architektūros ansamblis dar labiau garsintų Lietuvą.
PER ŽOLINĘ ATIDARYTAS MUZIEJUS
Gilioje senovėje, kur dabar Veliuonos miestelis, buvo stambi panemunės lietuvių piliavietė -forpostas nuo kryžiuočių puldinėjimų. Lietuvos istorija žymi, kad čia 1341 m. liepos 6 d. žuvo Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas. Jo simbolinį kapą žymi Gedimino kapo piliakalnis. Šalimais, už gilios daubos, Veliuonos pilies piliakalnis, o toliau, vakarų link, ant aukštos kalvos tuoj po Žalgirio mūšio Vytautas Didysis 1421 metais pastatė Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo bažnyčią. Vėliau jau 1636-1644 metais ir 1887-aisiais ji buvo perstatinėjama, o dabartinė restauruota 1930 metais, Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga. Tada buvo pastatytas ir paminklas Vytautui, Lietuvos galybės įkūrėjui. Veliuonoje, kurią supa devyni piliakalniai, piliavietės, senkapiai, keturiolika paminklų, turinčioje gilią istorinę praeitį, dabar gyvena apie tūkstantis žmonių. Šiame mažame miestelyje ant Nemuno kranto lankytojus vilioja net 6 muziejai. 1996 metų sausį, kai bažnyčios klebonu tapo kun. Artūras Stanevičius, kilęs nuo Ariogalos, iškart suaktyvėjo katalikų veikla. Kunigas, norėdamas įvesti tvarką, pasidomėjo visais bažnyčios užkaboriais, ir netikėtai surado slėptuves, gausias įvairiausių istorinių dokumentų apie miestelį ir jo apylinkes. Čia buvo senieji dvaro ir miestelio gyvenvietės plėtros planai, puikiai išsilaikę. Ateitininkų, Moterų, Vyrų sąjungų ir kitų organizacijų archyvai, vėliavos, paveikslai, ypač reti vertingi bažnytiniai rūbai - arnotai. Įdomiausia tai, kad dar 1940 metais tėvų jėzuitų išleistas leidinys “Meilės sutartis” nepasiekusi skaitytojų, supakuotas “Šešupės” spaustuvėje, net nebuvo praimtas ir iki šių dienų išgulėjo slaptavietėje. Dėmesį patraukia XVIII, XIX amžių bažnyčios vizitacijos knygos, inventorizaciniai, veliuoniškių krikštynų, sutuoktuvių, mirties registracijų dokumentai, kuriuose gausu XIX amžiaus kultūros veikėjų Kiprijono Juozapo Nezabitauskio-Zabicio, Antano Juškos ranka rašytų įrašų, yra dokumentų, kuriuos pasirašė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Liepos 13-ąją, sekmadienį, Veliuonos bažnyčioje prieš vidurdienį prasidėjo Žolinės atlaidai. Votyvos šv. Mišias aukojo klebonas kun. A. Stanevičius, o Vilkijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas pasakė turtingą pamokslą, giedojo bažnyčios choras, buvo šventinami žolynai. Paskui prasidėjo Žolinės procesija aplink Veliuonos bažnyčią. Miestelis savo istoriniais kultūros paminklais, muziejais visada traukia keliautojų dėmesį, o didžiausia pažiba - Veliuonos bažnyčia, viena iš 30-ies, statytų Kunigaikščio Vytauto, ypač verta dėmesio. (Visi 1,2,3, iš XXI amžius Nr.65)
IŠKILI IR VIENIŠA ŠIMTMEČIO FIGURA
Lietuvos kultūrinio gyvenimo akcentas rugsėjį - dailininko, kompozitoriaus, literato Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 125-ojo gimtadienio renginiai. Tik po vieną genialiojo dailininko paveikslą savo kolekcijose turi Sankt Peterburgo, Varšuvos ir Vilniaus muziejai. Beveik visas žinomas menininko dailės palikimas saugomas Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Šių metų M.K. Čiurlioniui skirti renginiai turėtų svariai pratęsti dialogą su vis dar ne iki galo pažįstama kūryba. Tai ir taprtautinė mokslinė konferencija “Tartum sielos mintys”, ir Čikagoje rengiama akademinė studija “Sugrįžtant prie Čiurlionio”, parodos “Vis dar nepažintas Čiurlionis” Kaune ir “Dedikacija Čiurlionio atminimui” - Čikagoje, konferencija ir paroda “Intriga-Provokacija”, naujieji kompozitorių kūriniai, skirti Jubiliejui, koncertai, vykstantys Lietuvoje, Europoje, Amerikoje, paminėjimai plačiajame pasaulyje. Vykstantys renginiai padės geriau suprasti šimtmečio pradžios menininką, kurio kelio ir kūrybos originalumas stebina ne tik tėvynainius, bet ir viso pasaulio meno žinovus.
“Mintis pristatyti vis dar nepažįstamą Čiurlionį buvo kilusi ne kartą”, - pasakojo M.K. Čiurlionio muziejaus direktorius menotyrininkas O. Daugelis. Svarbiausią ir didžiausią jubiliejinės parodos dalį sudarys M.K. Čiurlionio kuriniai, saugomi Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės memorialiniame kambaryje. Eksponuojami kartu su muziejaus turimais, jie užpildys tam tikrą ciklų spragą. Parodoje bus ir dingusių ar žuvusių M.K. Čiurlionio paveikslų nuotraukų, jų ieškojimų istorijų. Muziejuje nuo seno ilsėjosi menininko fotonuotraukų albumėlis. Tai 1905 metų vasaros Anapoje vaizdai. Prisiminkime, fotografija tuo laiku buvo naujovė. Tačiau šios visai nedidelio formato nuotraukos akivaizdžiai byloja, kad pro objektyvą žvelgęs žmogus turėjo įgimtą kompozicijos jausmą. Muziejaus užsakymu šias senas nuotraukas, pasitelkęs šiuolaikinę aparatūrą, išdidino fotografas Arūnas Baltrėnas. Šias nuotraukas jau visi galės pamatyti parodoje. Kad ir kaip būtų, tačiau šis albumėlis ir jo metamorfozės mūsų parodoje bus tikra sensacija.
Susidomėjimą M.K. Čiurlioniu, be abejo suaktyvino jo kurinių eksponavimas reprezentacinėse pasaulio parodose ir muziejuose. Per pastaruosius 11 metų Čiurlionio kūryba buvo eksponuota Duisburge, Berlyne, Bonoje, Tokijuje, Frankfurte prie Maino, Monrealyje, Barselonoje, Madride, Venecijoje... Jubiliejaus proga rengiamai retrospektyvinei M.K. Čiurlionio kūrybos parodai suteikiamas valstybinio įvykio statusas, parodos globėjai - Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai, paroda rūpinosi ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Į Paryžių, išsamiausią iš iki šiol svetur eksponuotų M.K. Čiurlionio parodų išvyks 90 tapybos, 7 grafikos ir pirmą kartą pasaulis ne Lietuvoje galės pamatyti ir jautria pastelės technika sukurtus paveikslus.
SMUIKO MUZIKOS FESTIVALYJE -DOVANOS M.K. ČIURLIONIUI
Jau penktą kartą Druskininkuose vyksta smuiko muzikos festivalis. Per penkerius metus fondo akcijos šiame mieste turinys gerokai pasikeitė: šiandien ji siūlo poilsiautojams ne kelis, kaip kadaise, o keliasdešimt koncertų, kuriuose dalyvauja kviestiniai pasaulyje pripažinti menininkai. Šiemet čia koncertavo Vilniaus styginiu kvartetas bei pianistai Sonata ir Rokas Zubovai, Vilniaus styginių kvintetas “Intermezzo” ir dainininkas Virgilijus Noreika, smuikininkės Rasa Vosyliūtė ir Rūta Lipinaitytė, pianistas Jurgis Čelkauskas ir kiti, visi savaip primindami festivalio dedikaciją. Vienu gaiviausių jo akcentų tapo M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo, pianisto, profesoriaus Vytauto Landsbergio seminaras apie M.K.Čiurlionio muziką ir jos interpretavimą. Profesoriaus monologas buvo daugiasluoksnis kaip ir M.K. Čiurlionio muzika - tarsi dar viena jo minėtos mikro ir makro-kosmoso jungties apraiška. Dovaną M.K. Čiurlioniui pate'ikė Amerikoje gyvenantys pianistai S. ir R. Zubovai, sumanę lietuviškų kompozicijų M.K Čiurlionio tema konkursą, kurio idėją parėmė Amerikos lietuvių meno draugija, Lietuvos Kultūros ministerija ir Lietuvos Kompozitorių sąjunga. Druskininkuose įvyko geriausiais pripažintų konkurso kūrinių premjera. Skelbtą kamerinės muzikos konkursą laimėjo V. Barkauskas, sukūręs sekstetą “Karalaitės kelionės” (premiją finansavo a.a. smuikininko J. Fledzinsko giminės, gyvenantys Amerikoje), M.Urbaitis, sukūręs fortepijoninį kvintetą “Ramybė” (premija paaukota Gražinos Liautaud, jos tėvelio Petro Gudaičio atminimui). Kompozitorius R. Merkelis savo muziką susiejo su Čiurlionio vardu - sekstetas pavadintas “MiKonst” (premiją dovanojo D. Stakytė-Anysienė ir A. Stakytė- Užgirienė savo tėvelio Petro Stakes atminimui).
Renginio organizatoriai pareklamavo festivalį. Gal todėl visi renginiai gausiai lankomi. Festivalio atidarymas vyko Vilniaus alėjoje. Čia susirinko daug klausytojų. Tik visai kita nuotaika M.K. Čiurlionio namuose. Medžiai peraugę namą, virš stogo siūbuoja kriaušių ir obuolių pilnos šakos. Prie vartelių linguoja geltonų žiedų galvos. Mažame kambarėlyje prie fortepijono įsitaiso pianistas, prie jo glaudžiasi smuikininkas. Suskamba muzika. Muzika universali kalba. Įvairiomis tarmėmis šnekantiems ji artima ir suteikia palaimos minutes, nugramzdina į emocijų gelmes, romantiškų vizijų pasaulį, garso transformacijų studijas ar meditavimą. (4,5 Kauno diena)
■ Šių jubiliejinių metų pasaulio katalikų jaunimo susitikimas vyko rugpj. 15-20 d. Romoje. Per tas penkias dienas buvo suorganizuota daugybė religinių, turistinių ir pramoginio pobūdžio renginių. Dalyvavo per 2 milijonai jaunimo iš 170 kraštų. Iš Lietuvos ir JAV dalyvavo arti 2000 jaunimo, vadovaujami jauniausių Lietuvos vyskupų R. Norvilos ir E. Bartulio. Įvykio kulminacija - pop. Jono Pauliaus II apsilankymas rugpj. 19 d. Romos apylinkėje esančio universiteto Tor Vega didžiulėje aikštėje. Šiuos jaunimo susitikimus pradėjo organizuoti pop. Jonas Paulius II. Tai jau penkioliktasis susitikimas.