Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

     Žodelio gi vartosena Lietuvių kalboje gi yra ne jungtukas, bet pabrėžiamoji dalelytė. Kartais sakinyje ją galima pakeisti žodeliais juk, tai, tik. Pvz.: Kelk, gi jau primiegojai. Gi ar ir tu eisi? Gi žiūriu - devyni vilkai vieną bitę bepjauną.

     Dažnai spaudoje tenka pastebėti žodelį gi vartojant vietoj jungtuko o. Tai yra klaida. Žodelis gi negali eiti jungtuku priešpriešiniuose sakiniuose. Pvz.: Jis vakar visą diena sportavo, gi (=o) šiandien nė iš lovos nesikelia. Kalbėjome apie Maironį, gi (=o) dabar pakalbėsime apie jaunuosius poetus.

     Čia dar galima pridurti, kad žodelis gi kartu rašomas tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais, pvz.: kurgi, kaipgi, argi. nagi. Su daugiaskiemeniais arba kaitomais žodžiais žodelis gi rašomas atskirai, pvz.: kodėl gi, visur gi, aš gi, tu gi, kas gi, ko gi ir t.t.

     Dažniau vartokime žodelį užuot Kokį žodį ar posakį reikėtų vartoti, norint pasakyti, kad kas nors daroma ne taip, kaip turėtų būti daroma? Tokiais atvejais dažnai yra pasakoma arba parašoma: Vietoj to, kad dirbtų, jis išėjo pasivaikščioti. Mokiniai, vietoj to, kad studijuotų, pradėjo išdykauti. Tokie nesklandūs sakiniai turbūt yra atsiradę, pažodžiui verčiant panašias slaviškas konstrukcijas. Kartais pasakoma dar blogiau, netaisyklingai pavartojant veiksmažodžio bendratį, pvz.: Vietoj peikti esamą padėtį, mes turėtume stengtis ją pagerinti savo darbu.

     Visus šiuos minėtus sakinius daug sklandžiau ir paprasčiau galėtume taip nusakyti: Užuot dirbęs, jis išėjo pasivaikščioti. Mokiniai, užuot studijavę, pradėjo išdykauti. Užuot peikus esamą padėtį, mes turėtume stengtis ją pagerinti savo darbu. Šitas žodelis užuot per dažnai pamirštamas, bet jis gali būti labai naudingas tiek sklandesniam kalbos stiliui, tiek sakinio taisyklingumui.

Žingeidus ar smalsus?

     Daug kas vartoja žodį žingeidus, užuot pasakęs smalsus. Bet nei žmonių šnekamojoje kalboje, nei mūsų senesniuosiuose raštuose šio žodžio neužtinkame. Jis pasirodo tik vėliau, pvz., Valančiaus raštuose. Šio būdvardžio daryba yra labai nebūdinga mūsų kalbai. Tai būtų žmogus, kuris “geidžia žinių”. Jis greičiausiai bus sudarytas pagal vokiečių neugierig arba rusų liuboznatel’nyj. Mes nelinkę susidarinėti sudėtinių būdvardžių su galūne -us.

Lygsvaraar pusiausvyra?

     Lygsvarayra skolinys, verstas iš rusų ravnovesije arba vok. Gleichgewicht. O šie, be abejo, yra atsiradę iš lot. aequilibrium. Mes šiam reikalui jau nuo seniai turime pusiausvyrą. Yra ir būdvardis pusiausviras - pusiau pasviręs. Tad tik šį lietuvišką žodį ir tevartokime, vengdami verstinės lygsvaros.

■ Geg. 13 d. pop. Jonas Paulius II Telšių vyskupo pagalbininku ir tituliniu Forconio vyskupu paskyrė Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvą mons. Joną Kaunecką. Naujasis vyskupas gimė 1938 m. birž. 6 d. Krinčino parapijoje, Pasvalio rajone. Nuo 1959 m. kasmet mėgindavo įstoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau dėl bolševikinės valdžios trukdymo tik 1972 m., po trylikos metų trukdymo, pavyko įstoti. Kunigu įšventintas 1977 m. gegužės mėn. 1978 - 1984 m. kun. Jonas Kauneckas buvo Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariu.