Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

     KRISTAUS GYVENIMAS. Giuseppe Ricciotti. Išvertė kun. P. Dauknys, M.I.C. Tai yra pirmasis toks platus mokslinis ir kritinis veikalas lietuvių kalba apie Kristaus gyvenimą. Knygoje atvirai paminimi sunkumai ir priekaištai, surišti su Kristaus asmeniu ir evangelijomis. Jie atsakomi, remiantis paskutiniais mokslo daviniais. Evangelijos pasakojimai, įjungti į naujus laiko ir vietos rėmus, lyg gyvi atsiskleidžia prieš mūsų akis. Ši knyga jau išversta į 23 kalbas. Autorius ją labai kruopščiai paruošė ilgomis studijomis Šventojoje Žemėje.

     Knyga kietais viršeliais, 955 psl., kaina 7 dol. Ją galima gauti ir “Drauge”. Tikrai patartume visiems, kas gali, ją įsigyti, nes tai vienas geriausiu Kristaus gyvenimo aprašymų.

     ŠALTINIS, nr. 1, 1961 m. gruodis. Katalikiškos ir tautinės minties laikraštis. Leidžia Šv. Kazimiero Sąjunga, Anglijoje. Redaguoja kun. S. Matulis, M.I.C. Adresas: 21, The Oval, Hackney Rd., London, E. 2, England.

     Kadangi šį naują leidinį gavome su prierašu “prašome paminėti ir parecen-zuoti”, tai manome, nei Redakcija, nei Leidėjai nesupyks, jeigu mes jį įvertinsime taip, kaip mums atrodo. Paprastai mes esame linkę sveikinti kiekvieną mūsų kultūrinę iniciatyvą ir kiekvieną naują, naudingą leidinį. Tikrai yra sveikintinas kiekvienas pasireiškimas, praturtinąs mūsų kultūrinį gyvenimą. Bet dabar ir kyla klausimas, ar šis minėtas leidinys, susumuojant visus pliusus ir minusus, padės mūsų spaudos bei kultūros ugdymui išeivijoje, ar pakenks. Mums būtų labai malonu daryti išvadą, kad padės. Deja, sąžinė to neleidžia.

     Leidinys mašinėle rašytas ir šapirografuotas. Išorinis įspūdis labai menkas. Yra ir iliustracijų, bet jos tokios neaiškios, kad beveik neįmanoma suprasti, kas ten vaizduojama. Žinoma, dėl to peikti būtų negražu. Tai kukli pradžia. Leidėjai tikisi ateityje jį spausdinti tobulesnėmis priemonėmis. Bet ar verta? Koks tikslas? Religinės ir tautinės minties laikraščių ir žurnalų mes pakankamai turime. Jie yra spausdinami gerose spaustuvėse ir kai kurie yra labai gražios išvaizdos. Didžiausia jų bėda — bendradarbių trūkumas. Tad kam dar tuos negausius bendradarbius skaldyti? “Šaltinyje” yra žymių mūsų visuomenininkų, žinomų rašytojų ir teologijos bei filosofijos daktarų straipsnių. Dėl ko jie negalėtų rašyti i mūsų jau daugeli metų egzistuojančius leidinius? Pvz. kad ir mūsų “Laiškai Lietuviams” yra religinės bei tautinės minties žurnalas. Jau seniai ir skaitytojai prašo, ir mes patys jį norėtume padidinti. Bet šiam norui yra vienintelė nenugalima kliūtis — bendradarbių stoka. Manau, kad tą pat būtų galima pasakyti apie “Žvaigždę”, “Varpelį”, “Laivą” ir kitus religinės minties periodinius leidinius.

     Dalis “Šaltinio” yra pašvęsta vaikams ir pavadinta “Šaltinėliu”. Argi Amerikoje seselių leidžiama ir redaguojama “Eglutė” vaikams netinkama? O jeigu ji kai kam atrodo nepakankamai gera Ir patraukli, tai čia vėl tas pats klausimas — padėkite jai, rašykite straipsnius, eilėraščius, siūlykite šeimoms, platinkite. Tas šapirografuotas “Šaltinėlis” tikrai nėra patrauklesnis ir tobulesnis. Abejojame, ar vaikai imsis jį skaityti, kai yra tiek daug gražiau išleistų knygų bei žurnalų.

     Mėginome visaip galvoti ir atspėti, kokios galėtų būti šios iniciatyvos priežastys. Gal piniginis klausimas? Bet juk ir Amerikoje leidžiami žurnalai nėra brangūs, o jeigu bus reikalas, tai į Europą jie bus siuntinėjami net už pusę kainos. Kai kuriems yra siuntinėjami visai nemokamai. O gal Anglijos ar Europos lietuviai nori turėti savo, jiems labiau pritaikytą ir apie jų įvykius daugiau rašantį leidinį? Bet čia juk ne žinias duodąs laikraštis, bet žurnalas, į kurį dedami straipsniai nėra griežtai surišti su laiku. Kitų priežasčių neišgalvojame.

     Mums yra malonu patirti, kad yra žmonių, kurie turi energijos ir ryžto ką nors veikti. Tokių pasiryžėlių mums labai trūksta. Tad bendradarbiaukite mūsų jau turimoje spaudoje, ją remkite, platinkite ir būkite tikri, kad mes ir mūsų skaitytojai už šią pagalbą bus labai dėkingi.

     Norime dar priminti, kad mes nepeikiame tų jaunuolių, tebesėdinčių mokyklos suole, kurie leidžia savo laikraštėlius. Jie dar yra nepribrendę ir nepasiruošę rašyti į kitus laikraščius ar žurnalus, tad pratinasi rašyti savo spaudoje. Jų darbas labai girtinas. Tačiau šio dėsnio negalime pritaikyti “Šaltinio” leidėjams ir bendradarbiams, nes jie jau seniai yra pasiruošę rimtam spaudos darbui.