Šis "Laiškų Lietuviams” numeris yra iliustruotas dail. J. Pautieniaus ir dail. V. Petravičiaus meno kūriniais, kurie buvo išstatyti jų suruoštose parodose Čikagoje, Los Angeles ir Detroite. Visos šio numerio užsklandos— V. Petravičiaus grafikos darbai.
DAIL. JUOZAS PAUTIENIUS, gimęs 1900 m. Marijampolės apskrityje, 1924 m. baigė Kauno meno mokyklą ir vėliau mokytojavo Marijampolėje. Baigęs meno mokyklą, nutapė nemaža kūrinių, kurių vieną įsigijo Karo Muziejus. Vėliau metė tapytojo užsiėmimą ir tik po 20 metų, išvykęs į Vokietiją, vėl pradėjo tapyti ir suruošė keletą parodų. Atvykęs į Ameriką, nuo 1951 m. kasmet dalyvauja tiek lietuvių, tiek amerikiečių ruošiamose meno parodose. Už savo kūrinius yra gavęs porą premijų ir yra pardavęs labai daug paveikslų. Jo kūriniai, tapyti špachteliu, atstovauja dekoratyvinį impresionizmą. Yra nutapęs keletą portretų, bet labiausiai reiškiasi peisažuose.
DAIL. VIKTORAS PETRAVIČIUS, gimęs 1906 m. Šakių apskrityje,1935 m. baigė Kauno meno mokyklą ir M. Dobužinsko grafikos — dekoracijos studiją. Vėliau Paryžiuje baigė dvi meno mokyklas ir lankėsi meno tikslais Italijoje. Tad savo profesijai dailininkas, atrodo, yra pilnai pasiruošęs. 1937 m. tarptautinėje meno ir technikos parodoje Petravičius už savo grafikos darbus gavo aukščiausią įvertinimą — Grand Prix. Yra iliustravęs daug knygų, dalyvavęs eilėje parodų Lietuvoje ir užsienyje, daug jo darbų yra įsigijusios įvairios meno galerijos ir privatūs asmenys.
Dar gyvendamas Lietuvoje, Petravičius nepasitenkino iki šiol vyravusiu realizmu, bet ieškojo naujų kelių, kurių jis ir dabar tebeieško. Be abejo, jis yra stipriausias grafikoje, kurioje ypač yra ryškus primityvus paprastumas ir lietuvių liaudies motyvai.
Neseniai šių dviejų dailininkų Čikagoje suruoštos parodos proga poetas K. Bradūnas taip mėgino apibūdinti jų kūrybą: "Ši paroda— tai ne besišypsančių žmogaus veidų galerija. Tai būties šviesiojo prado šypsena, besiskleidžianti saulėtuose J. Pautieniaus gėlynuose ir poezijos kupinose V. Petravičiaus abstrakcijose. Nebėra čia tos tragiškai kruvinos dažų konvulsijos ar beviltiškai juodos bedugnės nasrų. Nebėra nė to šių dienų mene dažno atsitiktinumo. Viskas balansuotai apgalvota, lyriškai ir intymiai išjausta. Prieš akis skleidžiasi būties šypsena, kurios nei vulgarios sistemos, nei piktojo rankos nepasiekia sunaikinti. Šitokią būtį pamatyti ir suvokti yra tikra atgaiva trumpaamžių rūpesčių ir nežinios prislėgtai žmogaus dvasiai.”
Redaktorius
V. Petravičius Zuzė ir jos arkliai
V. Petravičius Labirintas
V. Petravičius Egipto elegija
J. Pautienius Kanados kampelis
J. Pautienius Gėlynuose
J. Pautienius Abstrakcinis sąspalvis