KRIKŠČIONIŲ PAVILJONAS
“Laiškų Lietuviams” red. K. Trimakas gyvai aprašo įspūdžius iš EXPO 67 Krikščionių paviljono (“L. L.”, liepa-rugp.)... K. Trimakas mini: “tokie kaip Hitleris ir Musolinis galvojo: Aš — Dievas!...” Visai aišku, Krikščionių paviljonas šališkai numylėjo Staliną, kuris daug pirmiau ir didesniu mastu ėmė žudyti žmones ir siekė apvaldyti pasaulį... Jei Krikšč. paviljonas taip šališkai (iš baimės, ar gal simpatizavimo komunizmui?) užmerkė akis į Stalino žiaurybes, tai keista, kad red. Trimakas irgi pasidavė tam siauram požiūriui, svarstant apie dabarties pasaulio blogybes — greta Hitlerio ir Musolinio, kurių darbai jau nuėjo praeitin ir šiandien neturi įtakos, nepasigedo Stalino su vis baisėjančia komunizmo įtaka pasaulyje.
Gaivainis, "Laisvojoj Lietuvoj"
Kalbant apie vieną dalyką, galima suminėti viską, ką tik apie jį galvoji, bet galima irgi apie jį kalbėti tik vienu pasirinktu požiūriu. Pasirinkusiam kalbėti apie dalyką vienu požiūriu, žinoma, tenka nutylėti daugeli šiaip žinomų ar pastebėtų tiesų.
Abejoju p. Galvainio atidumu skaitant mano straipsnį, nes kito asmens žodžius apie Hitlerį ir Musolinį priskiria man. Atidžiau perskaičius, nesunku pastebėti, kad svarsčiau viena — stengiaus suprasti ir paaiškinti paties Krikščionių pavilijono skelbiamą religinę idėją. Todėl žiū rėjau ne i tai, ką jis išleido, bet ką jis išreiškė, o jis siekė ne kitiems išmetinėti, bet budinti pačių krikščionių sąžinę.
Kęstutis Trimakas,S. J.
KUNIGŲ VEDYBOS
“L. L.” — jūs beveik grasinate mus su kunigu vedybomis. Baisu.
Visa Bažnyčia šaukia, kad žmonės turi aukotis, melstis, nes pasaulis blogėja, o štai kunigai sau palengvinimus svarsto. Keista. Jei jie negali aukotis, kodėl iš žmonių reikalaujama?
Kitas dalykas. Dabar kasdien gaunama pluoštai prašymų aukų: duok, duok ir duok... Kas bus, kai mums reikės ir kunigienes išlaikyti?
O. D.
Pirma, "L. L." negrasino, o tik aiškino, atsakydami į klausimą. Antra, vedybos nėra palengvinimas, bet auka ir našta. Trečia, vedę kunigai patys užsidirbs. — Red.
Po antrojo visuotinio Vatikano susirinkimo išorėje ir viduje daug kas pasikeitė, keičiasi ir keisis, pačioje katalikų Bažnyčioje... Šių dienų dėmesio centre pasilieka patys kunigai... Ar kiekviena ir visada žmona katalikų kunigui kliudytų savas pareigas kuo geriausiai atlikti? Ar dviejų sakramentų — kunigystės ir moterystės tas pats asmuo niekuomet negalėtų priimti? Tokius klausimus stato jėzuitas, tėvas Kęstutis Trimakas paskutiniame Laiškai Lietuviams numeryje. Reikėtų su juo sutikti, kad visuotinio atsakymo į šį klausimą negalima būtų surasti. Kunigo darbo pasekmė, autorius teisingai pastebi, priklauso nuo jo paties vidinio nusistatymo, nuo jo sugebėjimo pilnai ar dalinai pasišvęsti savam pašaukimui.
]. Geležinis "Laisvojoj Lietuvoj", X. 12.
RUGSĖJO NUMERIS
1967 m. rugsėjo mėn., Nr. 8 . . Šviežias ir daug kuo naujas Stasio Ylos straipsnis “Situacinė mūsų savijauta” (žvilgsnis į visuomeninius reiškinius)... Ypač į akis krinta pokalbis su Paryžiuje gyvenančiu mūsų dailininku Pranu Gailium. Duodama net dešimt puslapių jo grafikos ciklui, pavadinta “La Suite Lithua-nienne”. Ji yra tikra numerio puošmena... Įdomūs ir įprastiniai apžvalgų skyriai.
Draugas, X. 14