Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Šiais metais nuo rugpiūčio mėn. 1 iki 8 d. Filadelfijoje bus 41-asis Tarptautinis Eucharistinis Kongresas. Ruošiantis šiam kongresui, jo vykdomasis sekretorius kun. W. J. Conway paprašė arkivyskupą Fulton J. Sheen patarimo, kokią pagrindinę temą reikėtų šiam kongresui parinkti. Arkivyskupas, pažvelgęs į kun. Conway, paklausė: "Ar jūs niekad nepagalvojote, kiek yra alkanų žmonių pasaulyje? Daugelio kūnai alksta maisto, o sielos — Dievo". Čia ir gimė kongreso tema: "Eucharistija ir žmonijos alkis".

     Eucharistiniai kongresai tai yra katalikų dvasininkų ir pasauliečių suvažiavimai pagarbinti Švenč. Sakramentui ir pakelti krikščioniškajai dvasiai. Tokių kongresų idėja kilo Prancūzijoje. Pirmasis Eucharistinis kongresas buvo suruoštas 1874 m. Avignone. Paskui buvo kongresai ruošiami įvairiose šalyse ir įvairiuose kontinentuose, norint šią idėją paskleisti po visą pasaulį.

     Amerikoje jau yra buvęs vienas Eucharistinis kongresas. Jis įvyko 1926 m. Čikagoje (Mundelein). Jame dalyvavo nemaža ir lietuvių. Po to ir kituose kongresuose jau lietuviai aktyviai dalyvavo: 1928 m. Sidney, 1930 m. Kartaginoje, 1932 m. Dubline, 1934 m. Buenos Aires, 1936 m. Maniloje, 1938 m. Budapešte, 1952 m. Barcelonoje, ir 1955 m. Rio de Janeiro. Tarptautinių Eucharistinių kongresų komitete daug metų Lietuvai atstovavo vysk. P. Būčys, o vėliau prel. A. Grigaitis.

     Greta tarptautinių kongresų, įvairiose šalyse yra ruošiami tautiniai ir kitokie lokaliniai eucharistiniai kongresai. Lietuvos tautinis Eucharistinis kongresas buvo 1934 m. Kaune. Jame dalyvavo Lietuvos vyskupai, valstybės prezidentas, ministeriai, kiti valdžios atstovai ir minios žmonių iš visos Lietuvos. Kiti eucharistiniai kongresai buvo suruošti Panevėžyje (jaunimo) 1928 m., o bendras 1933 m., Vilkaviškyje 1931 m., Kaišiadoryse 1931 m., Telšiuose 1931

Danguolė Stončiūtė    Ofortas — 1975

m., Šiauliuose 1932 m., Švėkšnoje 1933 m., Marijampolėje 1935 m., Kretingoje 1936 m., Kėdainiuose 1937 m., taip pat 1937 m. buvo suruoštas tik vyrų eucharistinis kongresas Panevėžy. Aišku, Lietuvą užėmus komunistams, apie eucharistinius kongresus negali būti nė kalbos.

     Eucharistiniuose kongresuose daug laiko yra skiriama įvairioms pamaldoms, iškilmingoms procesijoms, paskaitoms, pasitarimams, religinio turinio parodoms. Visų įvykių centre būna Eucharistija. Visos paskaitos, pamokslai, pasitarimai turi žmonėms padėti geriau suprasti Eucharistijos prasmę, padidinti jų pamaldumą, suintensyvinti religinį gyvenimą. Žodžiu — žmones patraukti arčiau prie Dievo. Tai yra lyg kokios didžiosios, nepaprastos rekolekcijos, žmonių dvasinis atsinaujinimas. Tad galima sakyti, kad kiekvieno eucharistinio kongreso tema yra žmonijos dvasinis alkis. Kiekviename eucharistiniame kongrese ypatingai pabrėžiama, kad tą dvasinį alkį galima numalšinti dvasiniu maistu — Eucharistija. Tačiau šių metų kongrese toji alkio tema dar praplečiama — daug dėmesio bus kreipiama ir į medžiaginį alkį. Juk trečdalis visos žmonijos šiandien kenčia alkį ir miršta badu. Kiti, nors turi pakankamai gėrybių, nors krūvas maisto išmeta į šiukšlynus, bet kenčia dvasinį alkį ir skurdą. Jie nepažįsta tikrojo Dievo, jiems Dievas yra miręs.

     Tad tokia dabar yra žmonijos padėtis, užtat ir šio kongreso uždavinys labai rimtas, atsakingas. Ne tik amerikiečiai, bet ir viso pasaulio tikintieji jam ruošiasi. Tą didelę atsakomybę už savo alkstančius brolius ir seses turime jausti visi. Jeigu mes patys per daug ir nejaučiame nei medžiaginio, nei dvasinio alkio, tai negalime ramiai ir abejingai žiūrėti į alkstančius, negalime sakyti, kad tai ne mūsų reikalas. Juk tik brolžudys Kainas sakė: "Ar aš esu savo brolio sargas?"

     Rugpiūčio mėn. 3 d., antradienis, bus pavadinta "kenčiančios žmonijos diena". Šią dieną apie žmonijos kančias, skurdą ir alkį kalbės motina Teresė, Artimo meilės misijonierių steigėja, kuri jau beveik 30 metų darbuojasi tarp Kalkutos badą kenčiančių vargšų. Savo karitatyvine veikla ji yra atkreipusi į save beveik viso pasaulio dėmesį, yra apdovanota įvairiais medaliais, garbės ženklais ir buvo pristatyta net Nobelio taikos premijai. Ji, be abejo, papasakos jaudinančių scenų iš savo veiklos. Tai kandidatė į šventąsias, tai tikros artimo meilės pavyzdys.

     Mūsų laisvės netekusioje tėvynėje medžiaginio bado gal jau ir nėra, tačiau ten visi kenčia baisų dvasinį alkį. Komunistai su fanatišku įnirtimu kovoja prieš religiją, stengdamiesi visiškai išrauti tikėjimą iš lietuvių širdžių. Mums tai labai gerai žinoma iš gaunamų kronikų. Iš ten vargu kas galės atvažiuoti į eucharistinį kongresą, užtat mes turėsime būti jų atstovai.

     Šiame kongrese lietuviai rengiasi labai gausiai dalyvauti ir visokiais galimais būdais skelbti pasauliui apie komunistų pastangas dvasiniu badu numarinti mūsų tautą. Filadelfijoje jau dirba lietuvių sekcijos komitetas, ruošdamas kongreso programą. Komitetui talkina Lietuvių Kunigų Vienybė, o jį globoja vysk. Vincentas Brizgys. Be abejo, ir čia būtinai reikia susidurti su lėšų klausimu. Norint ką nors suorganizuoti, be dolerio nieko nepadarysi. Juk reikia įvairių leidinių, brošiūrų ir kitokių spaudinių, kuriais galėtume supažindinti iš viso pasaulio į kongresą suplaukusius dalyvius su mūsų tautos kančiomis ir teise į laisvą gyvenimą. Komitetas jau yra užsibrėžęs tam tikrus planus, kuriems įvykdyti reikės apie 75.000 dolerių. Rengiamasi anglų kalba išspausdinti Lietuvių Bažnyčios Kronikas, nes tai iškalbingiausi ir konkrečiausi įrodymai, kaip ten kovojama prieš tikėjimą ir kaip mūsų tautiečiai, nebijodami jokių bausmių, jo laikosi ir jį saugoja.

     Kongrese maldomis prašysime Aukščiausiojo palaimos savo tėvynei, bet neturime užmiršti, kad reikalingos ir materialinės priemonės. Aukas šiam tikslui galima siųsti komitetui šiuo adresu: St. Andrew's Church, 1913 Wallace St., Philadelphia, Pa. 19130. Čekius rašyti: Lithuanian Committee for Eucharistic Congress.