ONE FLEW OVER THE CUCKOO’S NEST
Tai vienas iš stipresniųjų paskutiniojo laikotarpio filmų, sukurtas pagal 1962 metais išleistą to paties pavadinimo Ken Kesey romaną. Filmas vaizduoja įvykius psichiatrinėje ligoninėje. Paprastai šitokios temos yra slegiančios ir normaliam žiūrovui nėra labai patrauklios. Tačiau čia sudaryta komedija daugelyje vietų žiūrovą prajuokina. Vykusiai parinktas aktorių kadras sudaro grupę, kuri įstengia gerai įsijausti į puspročių psichologiją. Ypač stipriai reiškiasi centrinis personažas McMurphy, kurį čia puikiai vaidina Jack Nicholson. Atrodo, kad jis į šią psichiatrinę ligoninę pakliūva, vengdamas sunkesnės bausmės už mažametės mergaitės nuskriaudimą.
Jo partnerė ekrane yra ligoninės gailestingoji sesuo, kurią čia su įsijautimu vaidina Louise Fletcher. Ji yra įvedusi deramą tvarką pacientų tarpe. Jie diskutuoja ligonių problemas, demokratiškais nutarimais prieina prie dienotvarkės įvedimo ir reikiamo tvarkymosi. Tačiau naujasis to pamišėlių namo įnamis McMurphy yra maištingas. Jis ardo bendru nutarimu priimtą tvarką, būtinai siekdamas televizijoje žiūrėti beisbolo rungtynių. Jis suorganizuoja savotišką sukilimą, pabėgdamas su puspročiais ir užgrobtu laivu išplaukdamas į jūrą žuvų gaudyti.
Jis, papirkdamas sargą, įveda į ligoninę dvi palaidas merginas su gausiais alkoholio buteliais. Čia vyksta girtavimo orgija su poravimusi. Pamačiusi tragišką padėtį, bando įvesti tvarka gailestingoji sesuo, ir čia ją McMurphy griebiasi nusmaugti, tačiau sargas ji nustumia.
Kiekvienas pusprotis filme — vis kitoks charakteris, savaip intriguojantis. Aktoriai parodo nuostabaus sugebėjimo įsigyventi į tokių charakterių įtikinantį pavaizdavimą, o tarp pirmaujančių, žinoma, yra Jack Nicholson.
Kai kas šiame veikale, parašytame maištingame septintame šio šimtmečio dešimtmety, bando įžvelgti simbolizmą, vaizduojantį radikalų tame laikotarpy rodytą maištingumą. Gal autorius ir turėjo taip pat šitokių tikslų, bet filme jie nėra labai ryškūs. Tai daugiau pramoginė komedija, sudaryta su giliu psichinių ligonių charakterio pažinimu, įstengiant išlaviruoti iš temos atgrasumo ir pasiekti vaidybinio vertingumo bei pramoginio išsiblaškymo laimėjimų. Dėl daugelio vulgarių scenų filmas laikytinas tik suaugusiems.
THE LEGEND FRONTIER FREMONT
Tai savotiško amerikietiško “Robinzono” filmas: barzdotas vyresnis vyras apsigyvena gamtoje, nuošaliuose miškinguose kalnuose ir tampa nuoširdžiu gamtos draugu. Pasistato sau namelį, gyvena globodamas meškiuką ir vilkiuką, kurie žaidžia savo tarpe, kol išaugę pabėga į laisvę. Filme labai daug nuotraukų iš gyvulių pasaulio: lokių, šeškų, pelių, stirnų ir daugelio kitų.
Susitinka tas Robinzonas ir su žmonėmis: spąstus dedančiais žvėrelių gaudytojais, kurie pyksta ant jo, kam kliudo; susitinka su savo ankstyvesnių draugu, su indėnais. Tie žabangų statytojai, supykę, kam kliudomas jų suplanuotas žvėrelių gaudymas, padega mišką, bet ir patys užsidegę žūva. Tas “Robinsonas” su dideliu savo gyvybei pavojumi išgelbsti du su juo susidraugavusius gyvulius.
Yra gražių gamtos vaizdų, puikių miško gyvių nuotraukų. Filmas, žinoma, vaikams. Turi gamtos meilę ugdančios įtakos, bet nusikalstama pedagogiškumui, visiškai be reikalo taip ryškiai vaizduojant to “Robinzono” muštynes su senu bičiuliu. Miško gaisras ekrane labai ryškiai pavaizduotas.
THE TERRORISTS
Mūsų laikams aktualus filmas. JAV Valstybės departamento žiniomis nuo 1968 m. teroristai pasaulyje jau yra nužudę 800 žmonių ir su-žeidę 1700. Imant dėmesin beveik kasdien sprogstančias bombas Airijoje, Argentinoje ir kitur, teis skaičius bus daug didesnis, kai šis žurnalo numeris bus išspausdintas.
Šis filmas apie teroristus į rinką paleistas Fox bendrovės, užima 97 minutes laiko, susuktas Norvegijoje, režisuojant Casper Wrede. Tekstą paruošė Paul Wheeler. Vaizduoja grupės teroristų veiksmus Skandinavijoje. Nepažymima nei valstybės, nei teroristų tautybės ar priklausomybės. Matyt, filmo gamintojai nenorėjo užsitraukti kieno nors antagonizmo. Filme pažymima, kad čia rodomi įvykiai neturi ryšio su kuriuo nors tikrovės atsitikimu.
Ekrane matomas pagrobtas britų ambasadorius, silpnos sveikatos, dažnai turįs imti širdžiai padedančias piliules. Jį pagrobę teroristai reikalauja, kad būtų išleisti laisvėn britų kalėjime laikomi jų draugai. Saugumo vadovas, kurį čia vaizduoja Sean Connery, veikia šaltai, atsargiai, bet ryžtingai. Savo vaidmenį aktorius atlieka pasigėrėtinai, yra pajėgus, tačiau visai ne skandinaviškas tipas.
Britų vyriausybės atstovas reikalauja sutikti su teroristų reikalavimais, nes britai turi užtikrinimą, kad teroristai bus sugauti, kai tik jie paleis įkaitą ir apleis kraštą. Tuo tarpu aerodrome nusileidžia pagrobtas lėktuvas ir pagrobėjų vadas susisiekia su teroristais, pranešdamas apie britų pavojų. Teroristai reikalauja dabar juos išleisti į tą pagrobtąjį lėktuvą. Connery gauna uždavinį sukliudyti, sugauti teroristus, ir jis dabar ima veikti. Slapukas nepastebėtas prislenka prie lėktuvo, bet prie pat angos jį pagrobėjai pamato ir nuginkluoja, grasindami, kad kitas toks slapukas bus nušautas. Vežant teroristus į aerodromą, užblokuojamas tunelis, ir lėktuvą pasiekia užsimaskavę saugumiečiai. Jiems pavyksta nuginkluoti pagrobėjus, išskyrus vieną, kuris įremia revolverį, grasindamas palydovei. Planas sugriūva.
Išaiškinama, kad čia ir britų valdininkas yra įsivėlęs. Kai pagrobėjai pareikalauja jį atsiųsti į lėktuvą, vieton jo ateina saugumo vadas, kuriam su slaptais talkininkais pavyksta pagrobėjus bei teroristus sutvarkyti ir ambasadorių išlaisvinti.
Filme vaidyba nebloga, intriga gana didelė, žiūrovas nenuobodžiauja, nors dėl meniškos vertės aukštumo būtų galima abejoti. Filmas be pornografijos, be vulgarumų, tačiau teroristų ir lėktuvo grobėjų anonimiškumas mažina intrigą, bet iš kitos pusės — nesukelia antagonizmo prieš filmo kūrėjus.
SWEPT AWAY BY AN UNUSUAL DESTINY IN THE BLUE SEA OF AUGUST
Toks ilgas filmo pavadinimas tevartojamas tik spaudoj apie jį rašant. Kino teatruose paprastai jį vadina: “Swept Away”. Filmas — italų gamybos, italų kalba su angliškais parašais. Jis tikrai vulgarus, brutalus, kad katalikų filmų laikraščio klasifikacijoje pažymėtas B, kas reiškia, turintį moraliniu atžvilgiu nepriimtinų dalykų visiems. Reikia tik stebėtis, kad jo režisorė buvo moteris Lina Wertmuller. Ji net vaizduoja grubią aristokratę, kuri su vyru ir būriu draugų, išvykusi jachta į Viduržemio jūrą, patarnautojus laiko kaip baudžiauninkus, nuolat burnodama. Tai kava negera, tai maistas blogai pagamintas. Vėliau ji pati taip žiauriai traktuojama, kai mažu laiveliu atsiskiria nuo jachtos su jūrininku palydovu išplaukdama pas besimaudančius draugus. Sugedus motorui, juos srovė nuneša į vulkaninės kilmės negyvenamą salą. Ją lydintis jūrininkas Gennarino (Giancarno Giannini) yra komunistų partijos narys ir visus buržujų klasės nusikaltimus priskiria tai moteriai, versdamas dabar ją bučiuoti jo rankas, kojas, padarydamas ją savo tarnaite, mušdamas ją ir prievartaudamas. Baimės, bado ir šalčio palaužta, ji tampa klusni, pagaliau net patenkinta meilužės padėty ir slepiasi nuo pasirodžiusio laivo, kad jų nebeišvežtų. ..
Filmo kūrėjai čia įjungė dvi aistras: seksą ir politiką, brutaliai pavaizduodami ir buržuazijos atstovę, ir komunistą visu jo atstumiančiu grubumu. Retai dabarties metu galima matyti filmą, kur moteris tampa taip žeminama ir niekinama, kaip šiame filme. Dviejuose asmenyse pavaizduojamas klasių karas, besibaigiąs patino ir patelės sugyvenimu. Neapsakomas abiejų antagonizmas ištirpsta sekse. Pagal filmo pavadinimą, čia moteris ir vyras yra nunešami ne vien srovės, bet ir aistros. Vulgarumas ir brutalumas tarpais daro filmą sunkų žiūrėti, tačiau reikia pripažinti, kad abudu pagrindiniai aktoriai yra stiprūs, ypač vyras. Filmas darosi aktualus, ypač Italijoje, kur tokia didelė įtampa tarp komunistų ir su jais neinančiųjų. Filme labai ryškiai pavaizduoti buržuazijos piktnaudojimai ir raudonojo komunisto gyvuliškas kerštas. Filmas apneštas dvokiančiu brutalumo ir vulgarumo dumblu, nors ir vengiant ryškiai pornografiškų scenų.
I WILL, I WILL .. . FOR NOW
Tai farsas, kuriame norima laimėti publiką moderniame pasaulyje išpūstu seksu. Turinys: jaunas turtingas architektas (Elliott Gould) turi problemų su žmona (Diane Keaton), su kuria moterystėje išgyveno 10 m. Bet ji suėjusi į ryšius su šeimos draugu — advokatu, o vyras mirkčiojasi su žemutiniame aukšte gyvenančia mergina. Bebandydami suklijuoti moterystę, jie palinksta į kontraktinį sugyvenimą, važiuoja ir į Kaliforniją sekso terapijos įstaigą, kur vyksta klaikūs miegamųjų susimaišymai.
Filmas turi savo intrigą, abiejų pagrindinių aktorių talentai neblogi, tik jie paėmę nelemtą kryptį — vaidina tikroviškai rimtai, kai filmas yra tik farsas. Iš kritikų pusės daugiausia priekaištų susilaukia režisierius ir scenarijaus autorius Norman Panama, kad filmas eina sunkiu švino tempu, kad čia dialogai negyvenimiški. Apskritai filmas perkrautas seksu, vulgarus. Nors gašlumai nepereina į pornografiją, bet eilėje vietų nedaug kuo ir nutolsta. Vienas kritikas iš galimų 4 žvaigždučių šiam filmui teskiria vieną — tai žemiausias įvertinimas. Režisierius bent pabaigą bando išlyginti, suvesdamas tuos vėjogaudas vėl į bendrą moterystę.
BRUCE LEE — ALIVE OR DEAD
Kinų (berods Hong Kongo) gamybos filmas, su grupe, siekiančia suvienyti Kiniją, sukelti revoliuciją, tačiau čia ji taip mažai išryškinta, kad eiliniam žiūrovui lieka neaišku, kas už ką kovoja. Filmas daugiausia koncentruojasi į karatines (karate) grumtynes, kur pasakiško išsimiklinimo ir vikrumo vyras ištaško savo oponentus, pavieniui ar net visai grupei jį užpuolus. Tos karate muštynės visame filme yra dominuojantis dalykas, užtat visas filmas europiečiui sunkokas, atstumiantis. Nuotaiką mažai besušvelnina ir ekranan išvedamų kinų gražuolių būrys. Gal tik besilavinantiems karate grumtynėse būtų įdomus ir duotų praktišką pamoką. . .
VERTI PAMATYTI FILMAI
Dvimėneslnls JAV Katalikų konferencijos filmų laikraštis “Film & Broadcasting Review” suaugusiems vertais pamatyti skelbia šiuos filmus: Distant Thunder, Hester Street, Lies My Father Told Me, The Magic Flute, The Man Who Would Be King, Seven Beauties.
Visai šeimai tinkami filmai: The Adventures of the Wilderness Family, The Life and Times of Grizzly Adams.
Juozas Prunskis