Krautuvėse pardavėja padeda klientei apsivilkti platų, sunkų ir brangų kailinį paltą ir, žinoma, jį kaip įmanydama giria. Pirkėjos vyras kramto lūpą ir nesugalvoja argumentų atkalbinti žmoną nuo tokio kišenės ištuštinimo. Staiga padėtį išgelbsti ketverių metų sūnus:
— Mama, kaip tu gražiai atrodai tarp tų plaukų, dabar visai panaši į gorilą...
— Ar jūs, daktare, esate tikras, kad aš pasveiksiu? — klausia nusigandusi motelėlė.
— Aš žinau vieną atsitikimą, kad daktaras gydė ligonį nuo plaučių uždegimo, o ligonis mirė nuo apendicito...
— Nesijaudink! — nuramino daktaras, — man taip nepasitaiko. Jeigu aš gydau ligonį nuo plaučių uždegimo, tai jis ir miršta nuo plaučių uždegimo...
Viename Amerikos kalėjime N. Metų proga buvo suruoštas kalinių prisiminimų vakaras.
Vienas kalinys pasakojo:
— Kartą nuėjome apiplėšti provincijos banko. Viskas puikiai ėjo, tik kasininkas, kurį pirmąjį surišome ir buvome užkimšę burną, muistėsi, vartė akis, rodydamas, kad nori kažką pasakyti. Susidėję pinigus, atkimšome jam bumą.
— Ponai, — sudejavo kasininkas, — paimkinte ir kasos knygas. Aš paėmiau iš kasos 50.000 dolerių. Kai paaiškės, tai aš pražuvęs.
— Ką gi padarysi, — sako kalinys, — paėmėm ir knygas. Juk reikia savo artimui pagelbėti.
Tėvas sako dukrai:
—Tas tavo kavalierius, man atrodo, per ilgai sėdi pas tave vakarais.
— Ką tu, tėti? Visai neilgai.
— Gerai, gerai... Tik pasakyk jam, kad išeidamas neimtų mano rytinių laikraščių.
Varšuvon atsilankė aukštas Amerikos dvasininkas. Jis vadovą paklausė:
— Ar tamsta esi katalikas?
Taip, esu katalikas, bet nepraktikuojantis.
— Tai tamsta esi komunistas?
— Taip, praktikuojantis, bet netikintis.
Teisme advokatė gina savo klientą:
— Ponai prisiekusieji, aš taip esu įsitikinusi kaltinamojo nekaltumu, kad po jo išteisinimo tuoj pasiimu jį sau už vyrą.
Kaltinamasis:
— Prisipažįstu, kad esu kaltas...
• Vatikane lapkričio 17 d. įvyko iš Lietuvos kilusio Juozapo Rapolo Kalinausko kanonizacija Šv. Petro bazilikoje. Popiežius Jonas Paulius II pasveikino iškilmėse dalyvavusį Lietuvos parlamento pirm. V. Landsbergį, laimino visus iš Lietuvos atvykusius ir Lietuvą. V. Landsbergis, vysk. J. Tunaitis buvo pakviesti į bazilikos koplyčią, kur su jais ir su lenkų delegacijos nariais popiežius pasisveikino ir pareiškė, kad naujasis šventasis yra abiejų šalių šventasis, gyvenimą pašventęs savo tėvynei ir gimtajai šaliai. V. Landsbergis popiežiui padėkojo už rūpinimąsi Lietuva, pasakė, kad Lietuva meldžiasi už popiežių. Iškilmėse dalyvavo St. Lozoraitis. Po to atstovybės patalpose įvyko susitikimas su vietos lietuviais. Lapkr. 19 popiežius savo bibliotekoje priėmė V. Landsbergį, kuris popiežių supažindino su padėtimi Lietuvoje ir pakvietė popiežių aplankyti Lietuvą. Vėliau Landsbergis su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Angelo Soldano aptarė Lietuvos ir Vatikano santykius.