Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1999m. 11 Gruodis

religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1999 / GRUODIS - DECEMBER / VOL. L, NO. 12

KALĖDOS

361

 Ligija Tautkuvienė

ŽMOGAUS IR DIEVO SANTYKIAI

367

 Bruno Markaitis SJ

KAIP PRARANDAMAS IR ATRANDAMAS TIKĖJIMAS

371

 Giedrė Mičiūnienė

KOKS TURI BŪTI INTELIGENTAS

373

 Antanas Marčiulaitis

KAUNO JĖZUITŲ GIMNAZIJAI - 350 METŲ

377

 Aldona Mažeikienė

RELIGIJĄ IR DIEVĄ REIKIA PAŽINTI

379

 Ignas Naujokas

MYLĖK SAVO ARTIMĄ

382

 Chiara Lubich

KAIP REAGUOTI Į APKALBAS

384

 Justė Gregorauskaitė

KALBA

386

 Red.

TĖVYNĖJE

387

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

391

 Red.

TRUMPAI

252

 Juoz. M.

1999 METŲ LAIŠKŲ LIETUVIAMS TURINYS

394

 Red.

Šis numeris iliustruotas Vytauto Želionio nuotraukomis iš Kauno jėzuitų gimnazijos jubiliejinių iškilmių.
Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

KALĖDOS

Ligija Tautkuvienė

   Niūriausias, tamsiausias metų laikotarpis - adventas (gruodžio mėnesio 22-oji diena - trumpiausias šviesusis paros laikas)- pasibaigia Kūčiomis, Kūčių vakariene. Nuo gruodžio 25-osios dienos saulė vėl ima kopti aukštyn į dangų. Tai saulės grąža, saulėgrąža, arba dar vadinama žiemos solisticija. Prasideda naujas metas, kai dienos ilgėja, kai viskas po truputį bunda, nors nuo šalčio dar ir braška tvoros... Tuo metu švenčiame vieną didžiausių metinių žiemos švenčių - Kalėdas. Tą dieną gimė Kūdikėlis Jėzus -Visatos Kūrėjas, nuodėmių atpirkėjas.

    Kas būdinga ritualiniams Kūčių, Kalėdų papročiams? Ritualinis valgymas - Kūčių vakarą ant stalo dvylika maisto patiekalų be riebalų, be mėsos. Ritualinis ugnies deginimas, kaimynų lankymas, susitaikymas su jais, linkėjimas gero.

Skaitytojams, bemdradarbiams, rėmėjams ypatingos Gimusiojo palaimos, žengiantiems į trečiąjį tūkstantmetį!

A. Sutkuvienės nuotr.

    Kalbininkas K.Būga yra įrodęs, kad lietuvių protėviai žodį "kūčia" yra pasiskolinę XII amžiuje per slavus iš graikų. Graikiškas žodis "kukkia" turi tą pačią prasmę, kaip ir kūčia. Tai valgis, pagamintas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi. Kūčia - aukos valgis, kurį suvalgo patys aukotojai. Lietuviškas pavadinimas "kūčia" pirmą kartą paminėtas pamokslų rinkinyje "Volfenbiutelio Postile". Jame pasakyta, kad lietuviai buria su kūčiomis, su žirniais, kviečiais, kurie sumaišyti su medumi. O tas būrimas reikalingas tam, kad būtų apsisaugojama nuo velnių ir perkūnų. 

Skaityti daugiau:

ŽMOGAUS IR DIEVO SANTYKIAI

Bruno Markaitis SJ

    Mums savęs nepakanka. Net neigdami prigimties ribotumą, mes ieškome papildymo, įvairioms formoms bandome rasti turinį. Nemėgstame vienatvės ir dėl to, kad ji iškelia nepakankamumo tikrovę daug ryškiau negu žmogaus buvimas žmonėse. Ir kai nėra draugo, nėra malonaus žmogaus, griebiamės pakaitalų, atsiversdami žurnalą, knygą, užsukdami pažiūrėti filmo ir t.t.

Šv. Mišių metu. V. Želionio nuotr.

    Mums savęs nepakanka, kai mus lydi neatsakyti klausimai į svarbiausias gyvenimo problemas. Kai mirtis ar didelis pavojus pasirodo, kaip šmėkla, prieš mūsų akis, ir drebančios lūpos instinktyviai taria maldos žodžius į aukštesnę ir už mus galingesnę jėgą.

    Mums savęs nepakanka, kai ateinantis rytas graso nežinia ar sunaikinimo pavojumi, kai skubiai svarbūs klausimai prievarta reikalauja atsakymo, sprendimo, pasiryžimo. Mums savęs nepakanka, kai reikia keltis iš žudančiu papročiu virtusios silpnybės, kai dvasia ilgisi gėrio, bet kūnas silpnas.

Skaityti daugiau:

KAIP PRARANDAMAS IR ATRANDAMAS TIKĖJIMAS

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas rašinys)

Giedrė Mičiūnienė

    Tikėjimas... Tai plati sąvoka, lydinti žmogų visą gyvenimą. Ne veltui sakoma, kad tikėjimas, kaip ir viltis, miršta paskutiniai. Kiekvienam žmogui jie yra labai skirtingi. Vienas tikisi laimę surasti loterijoje, kitas tikisi pasveikti po sunkios ligos. Man tikėjimas - tai gyvenimas. Tai be galo miela, artima ir brangi kasdienybė, nes kiekviena minutė, pašventinta tikėjimo tiesa, yra vienintelė ir nepakartojama. Tikėti... Kartoju sau tą žodį be paliovos. Ir kiekvieną kartą vis labiau susimąstau, ką jis man reiškia, kuo jis man artimas, naudingas ar reikalingas. Tu negali vykdyti vien sąmone suvokiamo veiksmo, kol jo nesuvoki širdimi.

    Tikėti - reiškia gyventi, kurti rytdieną, svajoti, šypsotis, mylėti, niekada nepasiduoti įvairioms gyvenimo negandoms. Visa tai laimima Dievo ranka, jei vykdoma 10 Dievo įsakymų. Tai reiškia gyventi taip, kaip liepia širdis ir sąžinė.

    Kaip prarandamas tikėjimas? Jį prarasti labai lengva. Dar lengviau jo neįsigyti. Jei vaikas nuo mažens nebus mokomas elementariausių higienos ar elgesio taisyklių, jų įgūdžių niekad ir nesusiformuos. Ne veltui mūsų liaudies patarlė sako: “Lenk medį, kol jaunas”, nes ko neišmoko Jonelis, Jonas jau nebeišmoks. Jei vaikas nebus pratintas padėkoti Dievuliui už kiekvieną jam padovanotą dieną, jei nebus mokomas tikėjimo tiesų, jo ateitis aiški - vargu, ar kada nors bus uolus tikintysis. Kažkas yra pasakęs, kad norint išmokyti vaiką dainuoti, pirma to reikia išmokyti jo motiną, nes ji vienintelė galinti perduoti vaikui tai, ką pati turi.

Skaityti daugiau:

KOKS TURI BŪTI INTELIGENTAS

Antanas Marčiulaitis

    Tarpustotėje įsiropščiau į traukinio kupė. Į mane staiga susmigo dvi poros akių. Pamėlusiomis nuo rudeninės žvarbos lūpomis išveblenau “labą dieną”. Vienas iš dviejų minkštasuoliuose kirksojusių vyriškių, inteligentiškos išvaizdos dabita tuoj pat nukėlė savo arogantišką fizionomiją nuo manęs ir pasiuntė pro vagono langą. Visa jo povyza bylojo, kad tai neeilinis žmogelis. Tad ir nenustebau, kad neatsakė į mano pasveikinimą, net galvos nemaktelėjo. Antrasis keleivis maloniai atsiliepė į mano “labą dieną”, atsistojo, gal mane pagerbdamas, gal iš įpročio, ir grakščiu rankos mostu pakvietė sėstis. Šisai vyriškis atrodė panašus į kaimo paprastuolį, nes ir apranga buvo kukli, nerėžianti akies, nors pakankamai tvarkinga, švari, ir rankų pirštai sudiržę, matyt, nuo kasdienių darbų, ir veidas vėjų nugairintas, saulės nurudintas.

Gimnazijos choristai.    V. Želionio nuotr.

    Kurį laiką visi trys važiavome tylėdami, įsipainioję į savo mintis. Elektrovežis zvilbė visu greičiu, tempdamas keliolika vagonų su keleiviais. Pagaliau tylą praplėšė paprastuolis:

    -    Toli važiuojate?

    -    Į sostinę, - atsakiau ir skvarbiu žvilgsniu įsikirtau į bendrakeleivį: gal koks pažįstamas, kad užkalbino. Ne, veidas pirmą kartą matomas. Bet tasai veidas spinduliavo paprastumu ir geraširdiškumu.

Skaityti daugiau:

KAUNO JĖZUITŲ GIMNAZIJAI — 350 METŲ

Aldona Mažeikienė

    viena seniausių Lietuvos mokyklų -Kauno jėzuitų gimnazija šiemet švenčia 350 metų jubiliejų. Ši švietimo įstaiga turi garbingą praeitį ir kuria prasmingą dabartį. Mokyklą 1649 metais įkūrė Jėzuitų ordinas, kai broliai Albertas, Kazimieras ir Petras Kojalavičiai Jėzaus draugijai padovanojo sklypą netoli miesto Rotušės. Iš pradžių buvusi keturklasė mokykla, įgijusi autoritetą, tapo kolegija. 1824 m. caro valdžia mokyklą uždarė, tik po šimtmečio, 1924 m., jėzuitai gimnaziją atkūrė. Tai buvo viena geriausių prieškario nepriklausomos Lietuvos mokyklų, sutelkusi aukštos kvalifikacijos pedagogus, įsirengusi puikius fizikos ir chemijos kabinetus, gamtos muziejų. Gimnazija buvo tapusi svarbiu miesto kultūros židiniu: vyko moksleivių teatro vaidinimai, turėjo du -styginių ir pučiamųjų orkestrus, nuosavą kino teatrą. Jėzuitų gimnazijoje dėstė J. Tumas-Vaižgantas, kalbininkai K. Ulvydas, J. Talmantas, teologas A. Liuima SJ, vėliau vadovavęs Katalikų mokslo akademijai, vertėjas ir poetas V. Šiugždinis. Gimnaziją baigė arba joje mokėsi nemaža iškilių asmenybių: Romos Grigališkojo universiteto prof. R Rabikauskas SJ, kardinolas V. Sladkevičius MIC, vyskupas VI. Michelevičius, kapucinas M. Dobrovolskis OFM Cap (tėvas Stanislovas), režisierius J. Miltinis, dramaturgas A. Landsbergis, dailininkas Ž. Mikšys, gydytojas psichiatras, rašytojas ir dailininkas J. Kaupas, 1937 ir 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionas Z. Puzinauskas. 1940 m. sovietinė okupacija nutraukė katalikiško ugdymo tradiciją. Gimnazija buvo pavadinta 9-ąja vidurine mokykla, o 1955 m. jai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas (1819-1823 m. mokykloję poetas dėstė literatūrą, istoriją ir teisę).

Skaityti daugiau:

RELIGIJĄ IR DIEVĄ REIKIA PAŽINTI

Ignas Naujokas

     Religijos pagrinduose, pačiame tikėjimo akte glūdi didesnis ar mažesnis tikėjimo pažinimas. Jei to bent elementariausio pažinimo neturėtų, negalėtų nei tikėti Dievu, nei sąmoningai Jam nusilenkti, Ji pagarbinti.

     Šiais žodžiais nenorima tvirtinti, kad tasai tikėjimo ir Dievo pats pirmykštis, kad ir labai netobulas, neaiškus pažinimas, laimėtas kokio nors pamokymo forma, būtinai turi ateiti iš kito žmogaus ar iš knygų Juk ir natūrali, neigiamos aplinkos nenuteikta, nesugadinta siela, šiais klausimais niekieno ir nepamokyta, tiesia rankas į aukštesnę, nežinomąją Būtybę, kurią protinga žmogaus prigimtis nujaučia ir kurios nesąmoningai ilgisi.

  

   Šiame straipsnyje norima kalbėti apie praplėstą, pagilintą, sąmoningą tikėjimo pažinimą, kuris, ir neduodamas tikėjimo malonės, pašalina kliūtis ir paruošia kelią tikėti. Gilaus ir nuolat gilinamo religijos pažinimo reikalinga ir tikinčiajam, kad jis galėtų sėkmingai kovoti ir įtikinančiai nugalėti tikėjimo sunkenybes, kylančias jojo dvasios pasaulyje prietarų, priekaištų ar abejojimų forma.

 

Skaityti daugiau:

MYLĖK SAVO ARTIMĄ

Chiara Lubich

“Mylėk savo artimą, kaip save patį”

(Mt 22, 39).

     Tuos žodžius taip pat galima rasti Hebrajų Šventraštyje. (Lv 19,18).

     Jėzus reagavo į apgaulingą paklausimą, užimdamas didį žydų pranašavimo paprotį, kuris buvo ieškomas Toros vienijančių principų, tai yra Dievo mokymo Biblijoje. Rabbi Hillel kartą pamokslaudmas sakė: “Kas yra tau nepakenčiama, nedaryk to savo artimui. Tai yra viskas, kas yra Toroj. Visa kita paprastas paaiškinimas (Shabbo, 31a).

Šventės dalyvių eisena Laisvės alėja.     V. Želionio nuotr.

     Hebrajų mokytojams artimo meilė yra kaip pavyzdys Dievo meilės, kuris sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą. Todėl yra neįmanoma mylėti Dievą nemylint artimo: tai yra tikroji pareiga mylėti artimą, vykdant svarbiausią teisinį įstatymą.

Skaityti daugiau:

KAIP REAGUOTI Į APKALBAS

Justė Gregorauskaitė

*  *  *  *  *

     Galbūt aš turėčiau šias savo mintis rašyti į dienoraštį arba išsipasakoti mamai, geriausiai draugei, bet dienoraštis pasimetė stalčiuose tarp sąsiuvinių, o ir nei mamos, nei draugės nėra šalia... Gal šis laiškas Jums pasirodys per daug asmeniškas, atlapaširdžio žmogaus ranka parašytas, bet, prašau, vis vien išklausykite...

     Aš dabar net negaliu pasakyti, kad man liūdna. Jaučiuosi gana keistai. Man skaudu, bjauru, viskas atgrasu. Aš daug kuo nusivylusi, bet negaliu įvardinti konkrečių asmenų. O tokia būsena todėl, kad daug kas mane apkalbinėja ir tie žmonės vienas po kito išaiškėja. Bjauru, kad tai mano klasės draugės.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

TEISINGAS,

TAISYKLINGAS,

TINKAMAS

     Būdvardis teisingas dažniausiai vartojamas reikšme “atitinkantis tiesą, tikrovę, neprasilenkiantis su tiesa, nemelagingas", pvz., teisingas žodis, teisinga nuomonė, teisingas liudijimas, teisingas teismo sprendimas, teisingas žmogus (kuris savo žodžiais ir veiksmais nenusikaista tiesai, nepažeidžia kitų teisių).

     Ir šnekamojoje kalboje, ir raštuose būdvardis teisingas (taip pat ir prieveiksmis teisingai) gana dažnas, o periodinėje spaudoje - kartais net ir per dažnas. Būdvardis teisingas neretai be reikalo išstumia kitus žodžius - taisyklingas, tinkamas, geras, tikslus ir pan. Šių žodžių negalima laikyti būdvardžio teisingas sinonimais.

     Duosime keletą būdingesnių pavyzdžių, dažniausiai paimtų iš mūsų periodinės spaudos, rodančių nepageidautinus žodžio teisingas vartojimo atvejus.

     1. Būdvardis teisingas (arba prieveiksmis teisingai) keistinas į taisyklingas (taisyklingai):

     Tai yra neteisingas (= netaisyklingas) šio žodžio rašymas. Sportininkui yra labai svarbu teisingai (= taisyklingai) kvėpuoti. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai yra mokomi teisingos (= taisyklingos) rašybos. Tame straipsnyje ne visur yra teisingai (= taisyklingai) dedami skyrybos ženklai. Kai kurie žodžiai yra neteisingai (netaisyklingai) vartojami.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Aldona M. Jurkutė

ŽEMĖJE JAU GALI BŪTI ŠEŠI MILIJARDAI GYVENTOJŲ

     JAV Gyventojų surašymo biuro pasaulio gyventojų “laikrodis”, kuris rodo pasaulio gyventojų prieauglį, liepos 18 d. užfiksavo 6 milijardus. Tai įvyko 20 val. 24 min. 2 sek. Rytų Pakrantės laiku (pirmadienį 2 val. 24 min. 2 sek.).

     Tačiau Gyventojų surašymo biuras įspėja, kad “laikrodžio rodomais gyventojų skaičiais nenorima pasakyti, jog pasaulio gyventojų skaičius žinomas iki vieno žmogaus”.

Konferencijos svečiai.     V. Želionio nuotr.

     JT yra pranešusios, kad pasaulio gyventojų skaičius viršys 6 mlrd. per tris mėnesius nuo liepos 12 dienos, o po to paskelbė spalio 12-ąją oficialia JT “6 milijardų diena”.

     Pasaulio gyventojų kasmet padaugėja 1,3 procento, o 1999 metais tikimasi 78 mln. vaikų gimimo. Vidutinėmis prognozėmis, 2150 metais žemėje turėtų gyventi 11 mlrd. žmonių.

     5 mlrd. slenkstis buvo peržengtas 1987 metais, o 1960-aisiais planetoje gyveno tik 3 mlrd. žmonių. Kauno diena Nr. 167

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

1980 metais Žinijos draugijos lektorius pasakojo apie neutroninę bombą:

-    Jeigu sprogs neutroninė bomba, mes visi žūsime, o visos materialinės vertybės išliks.

Baigęs paskaitą, lektorius, kaip paprastai, pasiteiravo, ar yra kokių klausimų. Vienas žmogelis iš paskutinės eilės paklausė:

-    O kokia dabar bomba sprogo, kad mes visi esame, o jokių materialinių vertybių nėra?

*

Viename rašytojų susirinkime buvo svarstomas naujo Vinco Kudirkos raštų išleidimo klausimas. Tuometinis rašytojų sąjungos pirmininkas Petras Cvirka kategoriškai pareiškė, jog Vincas Kudirka buvęs nacionalistas, todėl jo raštų spausdinti neįeisiąs. Poetas Kazys Jakubėnas neiškentęs viešai pareplikavos

-    Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi caro žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos.

Skaityti daugiau:

Trumpai

■ Gen. vyresniojo kun. A. Bonieckio pranešimu pop. Jonui Pauliui II, liepos 1 d. visame pasaulyje buvo 598 vienuoliai marijonai. Jie darbuojasi 18 šalių.

■ Čikagos kard. Francis George išrūpintomis stipendijomis nuo šių metų rudens pasinaudos du lietuviai jaunuoliai: Tomas Kedušas iš Šiaulių vyskupijos ir Gediminas Jankūnas iš Panevėžio vyskupijos. Jie studijuos Mundelein seminarijoje. Baltimorėje, St. Mary’s seminarijoje, jau dveji metai studijuoja stipendininkai klierikai iš Kauno arkivyskupijos: Mindaugas Puronas ir Kęstutis Kevalas. Vašingtono katalikų universitete studijas tęsia du Telšių vyskupijos kunigai: Antanas Lapė ir Sigitas Žilys.

■ Liepos 24-25 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto salėje, vyko dviejų dienų konferencija, skirta Ateitininkų federacijos atsikūrimo Lietuvoje dešimtmečiui paminėti. Konferenciją tarp kitų pasveikino ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

■ Pop. Jonas Paulius II busimajam Europai skirtam vyskupų sinodui, kuris vyko spalio 1-23 d. Vatikane, paskyrė tris pirmininkus kardinolus: prancūzą P. Pouparadą, lenką F. Macharskį ir vokietį J. Meisnerį. Vienos komisijos vicepirmininku paskirtas Vilniaus arkiv. metropolitas Audrys J. Bačkis.

Skaityti daugiau:

A.A. TĖVAS JONAS KIDYKAS SJ

T. Jonas Kidykas (stovi) kartu su savo įpėdiniu Bronium Krištanavičium planuoja lietuvių jėzuitų veiklą išeivijoje.

A. Kezio nuotr.

     Pranešame draugams ir lietuvių visuomenei kad 1999 m. spalio 29 d. Čikagoje mirė tėvas Jonas Kidykas SJ.

     Tėvas Kidykas gimė 1905 m. sausio 21 d. Lietuvoje, Žemaičių Kalvarijoje. Į Jėzuitų ordiną įstojo 1925, Baigė jėzuitų kolegiją Valkenburge, Olandijoje, ir buvo įšventintas kunigu 1935 m. rugpjūčio 27 d. Atvykęs j JAV 1937 m., įkūrė Čikagos lietuvių jėzuitų vienuolyną ir buvo pirmasis tremty atsidūrusių Lietuvių jėzuitų vyresnysis. Aplankė daugelį JAV lietuvių parapijų, o taip pat misionieriavo Brazilijoj, Urugvajuj ir Kanadoje (Montrealyje). Veikliai bendradarbiavo spaudoje. Paskutiniuosius metus praleido Tėvų Jėzuitų namuose Čikagoje.

     Dideliame liūdesyje liko giminės, Tėvai Jėzuitai, po pasaulį išsisklaidę draugai ir visa lietuvių visuomenė.

1999 METŲ LAIŠKŲ LIETUVIAMS TURINYS

ĮVAIRŪS STRAIPSNIAI
 
 
ŠEIMA
 
 
JAUNIMAS
 
 
 
TĖVYNĖJE, KALBA, ŠYPSULIAI, TRUMPAI .......... Kiekviename numeryje.
 
 

Paskutinis lapas

41-ajam Laiškų lietuviams konkursui siūlomos temos:

     1 Ką pasiimsime ir ką paliksime, žengdami į trečiąjį tūkstantmetį.
     2.    Laiškų lietuviams vieta mūsų periodikoje.
     3.    Kaip išvengti depresijos.
     4.    Jeigu santuokoje atsiranda dvasinė meilė - ji amžina.
     5.    Ar atvirumas žmogui padeda, ar kenkia?
     6.    Ne savo ugnimi žėruojam, ne sau aplinkui šviesą liejam.
     7.    Nėra šventų žmonių, yra tik šventi darbai.
     8.    Kelias į žmonių širdį eina per širdį.
     9.    Kas padaroma vaiko labui - padaroma tautos gerovei.
     10.    Į Tiesą - per ją supančias netiesas.

Skaityti daugiau: