Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1998m. 8 Rugsėjis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1998 / RUGSĖJIS - SEPTEMBER / VOL. XLIX, NO. 8

KUR SURASTI AUKSO ŠIRDĮ?

253

 Juozas Vaišnys SJ

ŽMOGUS DARBĄ PUOŠIA

257

 A. Saulaitis SJ

SANTUOKA IR ŠEIMA

261

 Rita Maleiškienė

TAVO KRYŽIUS

264

 Kostas Paulius

ŠVENTOSIOS DVASIOS TEOLOGIJA

265

 Michael A. Fahey SJ

KOKS TURĖTŲ BŪTI ŠIŲ DIENŲ KUNIGAS

270

 Birutė Širvinskaitė

KAS MYLI, TAM ATLEIDŽIAMA

274

 Chiara Lubich

KA MAN REIŠKIA TĖVAI, MOKYKLA, DRAUGAI

275

 Daiva Šliaužytė

KAS PADEDA IR KAS KLIUDO

277

 Jurgita Abraitytė

KALBA

279

 Juozas Vaišnys SJ

KNYGOS

282

 Red.

TĖVYNĖJE

283

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

287

 Red.

TRUMPAI

288

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas iš Lietuvos vaikų piešiniais. Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUAN1ANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

Kur surasti aukso širdį?

Juozas Vaišnys SJ

     Neseniai teko kalbėti su pašto tarnautoju, kuris džiaugėsi, kad tarnyba pašte jam padėjusi surasti tikrąjį tikėjimą.

    - Per mano rankas, - pasakojo paštininkas, - kasdien pereina tūkstančiai laiškų iš įvairių pasaulio kraštų. Štai vieną šių metų popietį sėdžiu prie laiškais apkrauto stalo. Iš antspaudų galėjau matyt, kada ir kur jie buvo išsiųsti. Čia buvo laiškų iš Europos ir Azijos, Amerikos, Afrikos, Australijos, Indijos, Kinijos, Rusijos. Vokai buvo išmarginti įvairių rašysenų adresais, apklijuoti įvairiaspalviais pašto ženklais, užantspauduoti įvairių valstybių antspaudais. Bet kiekviename antspaude buvo tas pats skaičius - 1998. Tiek daug kartų buvau šį skaičių matęs ir pats rašęs, bet dabar jis mane lyg elektros srovė sukrėtė ir privertė pagalvoti, ką tas skaičius reiškia. 1998. Tiek metų praėjo nuo Kristaus gimimo. Ir nuostabu, kad tai pripažįsta ne tik krikščionys, bet ir žydai, mahometonai, stabmeldžiai. Metus nuo Kristaus gimimo skaičiuoja ne tik Jo

Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios centrinio altoriaus detalė - ŠVENTOJI DVASIA.  K. Driskiaus nuotr.

sekėjai, bet ir tie, kurie Jo nenori pripažinti, kurie prieš Jį kovoja, kurie religiją vadina žmonijos opijum. Taip, Kristus yra visos žmonijos centras. Apie Jį, lyg apie ašį, sukasi pasaulio gyvenimas. Kiekvienas žmogus, nori ar nenori, Jį turi pripažinti.

Skaityti daugiau:

ŽMOGUS DARBĄ PUOŠIA

A. Saulaitis

    Sudėtingoje modernaus pasaulio santvarkoje daug dėmesio teikiama darbui -tai yra priemonei pragyventi, viltis praturtėti, kaip ir išvis darbštumui, darbo našumui. Ir, žinoma, visi norėtų dirbti, kas tinka ir patinka.

    Kokia žmonijoje darbo patirtis? Mokslininkai teigia, kad akmens amžiuje ir pirmykščių žmonių visuomenėje reikėdavo dirbti maždaug keturias valandas per parą. Užtekdavo maisto, pastogės ir visų priemonių jas įsigyti bei išlaikyti. Todėl, tęsia tyrinėtojai, pirmykščiai žmonės, atsiradę didmiestyje ar “civilizuotame” pasaulyje, elgiasi kaip tinginiai - mažai dirba, palyginus su įgudusiais miesčionimis.

Aivija Grigaitytė 12 m. Raudondvario vid. mokykla.

    Iš visų pramonės šalių JAV gyventojai ilgiausias valandas ir daugiausia dirba (tai kalvinistų paveldo dėka) turėdami vos dvi savaitės atostogų. Danijoje neseniai darbininkai streikavo, - reikalaudami dar vienos atostogų savaitės -prie jau priklausančių penkių metinių. Europos vakaruose siūloma 30 -ties valandų savaitė, kad daugiau žmonių turėtų darbo. Australijoje būna po mėnesį atostogų ir trys mėnesiai po penkerių metų, nes ten toli nuo likusio pasaulio gyvenama.

Skaityti daugiau:

SANTUOKA IR ŠEIMA

Rita Maleiškienė

Jaunuolių ruošimas šeimai

    Tvirtai santuokai reikia tvirtų pagrindų: teisingumo, ištikimybės, atjautimo, takto, pagarbos, paslaugumo, atsižvelgimo. Bet šie pamatai padedami ne per vieną dieną, juos reikia kloti nuo pat vaikystės visą gyvenimą. Reikalinga, kad jauni žmonės teisingai suprastų ir vedybinės meilės sąvoką. II Vatikano susirinkime sakoma: “Jaunuoliai jau savo šeimos židinyje turi būti tinkamai ir laiku supažindinami su vedybinės meilės klausimais, jos paskirtimi bei pasireiškimu. Tokiu būdu, išauklėti skaisčiai gyventi, jie bus pasiruošę, atėjus metui, iš taurių sužadėtuvių žengti į vedybas” (Gaudium et spės, 49).

Andrius Lysiukas 13 m. Vievis.

    Jaunystės laikotarpis visose kartose pasižymi visuotiniu optimizmu. Ir meilė prasideda kito asmens žavesiu, juo gėrėjimusi. Šį žavėjimąsi pažadina ne tik išorinis, bet ir vidinis patrauklumas bei grožis. Tuo metu draugystės ieškojimas išskleidžia sparnus. Mergaitė be galo trokšta patikti ir todėl stengiasi pataisyti bet kokį savo trūkumą, pergyvena dėl to, kas nepataisoma.

Skaityti daugiau:

TAVO KRYŽIUS

Kostas Paulius

    Visagalis Dievas, būdamas visoje amžinybėje, siunčia iš dangaus kiekvienam asmeniui kryžių kaip Jo gailestingosios meilės geradarybę. Taip suprato ir pagal tai gyveno šv. Pranciškus Salezietis, kuris įsteigė Saleziečių vienuoliją. Jis paliko to supratimo mintis, kurios mus skatina nešti Dievo duotą kryžių ir sekti Jėzaus pavyzdžiu. O jo supratimas ir skatinimas yra toks: “Visagalis Dievas, savo išmintimi nuo amžių numatė tą kryžių, kurį dabar tau teikia, kaip dovaną iš savo širdies gilumos. Šį kryžių, kurį dabar Jis tau siunčia, numatė visu savo žinojimu, suprato savo dievišku protu, ištyrė savo išmintingu teisingumu, sušildė ir pasvėrė savo meilingomis rankomis, kad nebūtų nė truputį per didelis ir nė kiek tau per sunkus. Jis palaimino jį savo šventu vardu, patepė jį savo malone ir dar kartą pažvelgė į tave ir tavo drąsą, paskui siuntė iš dangaus kaip ypatingą Dievo pasveikinimą, kaip savo begalinio gailestingumo meilės dovaną”.

    O Jėzus juk ir buvo Tėvo siųstas tam svarbiausiam tikslui, nešti kryžių ir būti nukryžiuotam, kad tik mes būtumėm išganyti.

Skaityti daugiau:

ŠVENTOSIOS DVASIOS TEOLOGIJA ŠIANDIEN

Michael A. Fahey SJ 

  Katalikų Bažnyčios Katekizme, skirsnyje “Tikiu Šventąją Dvasią”, pažymimas tam tikras “dieviškas santūrumas”: Šventąją Dvasią, kuri mums nieko nesako apie save, pažįstame iš to, kad ji mums apreiškia Kristų (KBK, 687). Tad nėra ko stebėtis, kad krikščionys, ypač Vakaruose, Dvasiai dažnai neskiria reikiamo dėmesio. Iš dalies tai suprantama. Šventosios Dvasios neįmanoma įsivaizduoti taip, kaip įsivaizduojamas Kristus, nes Kristus, amžinasis Tėvo Sūnus, buvo tapęs žmogumi laike ir “gyveno tarp mūsų”, regimas net ir mūsų fizinėmis akimis. Šventosios Dvasios vaidmuo žmonijos išganyme, nors ne mažiau realus ir veiksmingas, neprieinamas tokiam tiesioginiam žvilgsniui.

Antanina Rybakova 8 m.  Į svečias šalis. Turmanto vid. mokykla.

    Prie Šventosios Dvasios teologijos galima artintis dviem būdais. Pirmasis būdas, kuriam pirmenybę teikia klasikinė teologija, būtų kontempliuoti Dvasios dieviškumą; šiandien labiau atsižvelgiama į antrąjį būdą - Šventosios Dvasios veikimo Bažnyčioje ir pasaulyje apmąstymą. Šiuo atveju dėmesys sutelkiamas į dieviškąją “ekonomiją” - vartojant iš Naujojo Testamento graikų kalbos pasiskolintą žodį, žymintį Dievo “išganingąjį planą” mums. Čia mes apmąstome ne dangaus sostą, bet Bažnyčioje ir tikinčiųjų bei ieškančiųjų širdyse veikiančią Dvasią.

Skaityti daugiau:

KOKS TURĖTŲ BŪTI ŠIŲ DIENŲ KUNIGAS

(Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Birutė Širvinskaitė

    Pirmiausiai reikėtų suprasti, koks didingas yra kunigystė pašaukimas. Tomas Kempietis sako: “O grande mysterium. O magna dignitas sacerdotium!” (Kokia neapsakoma paslaptis. Koks didingas kunigystės pašaukimas!). Jam suteikiama tai, kas nesuteikta angelams. Kunigystės didingumas nesumažėja ir šiais laikais. “Tu kunigas per amžius”.

Karolis Kuniauskas 10 m.    Raseiniai.

    “Jei tu pažintum Dievo dovaną!” - taip kalbėjo Jėzus moteriškei prie Jokūbo šulinio. Kunigas šiame pasaulyje yra didžiausia didybė; altorius - švenčiausia vieta, ir toji valanda, kurią kasdien praleidžiame prieš, altorių, yra aukščiausia dienos valandėlė, švenčiausia pasaulio istorijoje valanda.

Skaityti daugiau:

Kas myli, tam atleidžiama

CHIARA LUBICH

"Atleidžiama jai daug nuodėmių, nes ji daug mylėjo" (Luko 7,47).

    Ar esi kada nors patyręs laimingumo jausmą, kai išpažintyje palengvinai save, išpažindamas savo nuodėmes, ypač jei tai daryti turėjai labai stengtis? Ar tada nesijautei nušvitęs ir laisvas kaip paukštis, pasiryžęs visa širdimi mylėti Dievą ir niekad daugiau nenusidėti ir taip mylėdamas tuos, su kuriais bendrauji?

    Jei taip, tai reiškia, jog tu turėjai jausti savo širdy bent kiek panašiai, kaip toji nusidėjėlė, kuri čia minima.

    Tikriausiai tą dienos rytą ji girdėjo Jėzų kalbant sinagogoje ar kaimo aikštėje. Ten Jėzus skelbė karalystę, kurioje buvo atleidžiamos nuodėmės visiems, kurie buvo nusidėję.

    Ji norėjo surasti Jėzų, nes buvo paliesta Dievo meilės, kuris ją paveikė tokiu asmenišku būdu, šaukdamas į tarpusavio bendravimą su juo.

Skaityti daugiau:

Ką man reiškia tėvai, mokykla, draugai

 (PLB Švietimo komisijos rašinių konkurse premijuotas rašinys)

Daiva Šliaužytė

Punsko Kovo 11-osios gimnazijos 2-os klasės mokinė

******************

    Žemė, kas ji? Iš viršaus atrodo tarsi dėmėtas kamuolys, labai mažas, bet labai keistas. Iš tiesų, tai nepaprastas, stebuklingas kamuolys, kuris savo paviršiuje globoja milijonus miestų, miestelių, kaimų, o juose tūkstančiai tūkstančių žmonių. Žemė tarsi jungia visus žmones į vieną bendriją, į vieną didelę šeimą. Kažkur toje šeimoje, gal pačiame jos viduryje, o gal išorėje, esu aš, mažas bejėgis žmogeliukas, kuriam žemėje gyventi yra paskirtas tam tikras laikas. Na ir kas aš -vienas, tarp daugybės žmonių? Vienas: be tėvų, be draugų... Niekas. Taip, aš niekas, nes vieniša, be artimų aš bejėgė, tarsi mažas, audroje besiblaškantis drugelis ar vėjo nešamas lapelis. Todėl aš juos visus gerbiu: draugus, tėvus ir net mokytojus, nes juk jie mane moko gyventi, veda per slaptą knygų pasaulį, moko suprasti kiekvieną žvėrelį... Man jie visi labai brangūs, bet brangiausia iš visų yra šeima.

    Kas mano šeima? Tėveliai, seserys ir brolis. Jie man svarbiausi. Aišku, turiu ir senelius, dėdes, tetas, pusseseres, pusbrolius, tačiau mano gyvenime jie vaidina jau mažesnį vaidmenį. Tėveliai - tai brangiausi žmonės Žemės rutulyje. Jie man suteikė gyvybę, išmokė mylėti pasaulį. Išmokė atskirti gėrį nuo blogio ir gerbti kitus žmones. Jie mano parama kasdieniame gyvenime. Jie - šviesiausias spindulys, šviesiausia žvaigždė, rodanti man tiesų ir dorą kelią. Be jų mano gyvenimas būtų beprasmis, niūrus ir liūdnas. O kas gi pirmą kartą mane apkabino, pabučiavo, kas pirmą kartą į mane nusišypsojo, jei ne brangūs tėveliai?... Taip, jie mane užaugino, išauklėjo. Niekados neužmiršiu pirmos ekskursijos į Lietuvą, į kurią mane nusivežė mama ir tėtis. Kokia aš tada buvau laiminga... Niekada pati nebūčiau pažinusi tiek naujų vietų, miestų, kiek jie man parodė. Už tai jiems didelis ačiū! Ir nors žinau, kad kažkada gal reiks su jais dalinai išsiskirti, sukurti savo šeimą, tačiau aš jų niekados nepaliksiu. Visados bus jie man svarbiausi, brangiausi ir mylimiausi.

Skaityti daugiau:

Kas padeda ir kas kliudo sugyventi su kitais

 (Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Jurgita Abraitytė

    Visai neseniai pavarčiau vieną savo vaikystės knygelę, kuri mane privertė iš naujo pamąstyti apie tai, kas yra žmogus ir kas esu aš. Ta knygelę - tai A. de Sent-Egziuperi “Mažasis princas”. Nežinau kodėl, bet man pasidarė labai liūdna, kai pagalvojau, jog dar prabėgs keletas mėnesių ir aš jau būsiu įrašyta į “suaugusiųjų sąrašą”. Žinoma, jūs galite paklausti, kuo gi tai susiję su šio rašinio tema, ar tai paaiškina sugyvenimą ar nesugyvenimą su kitais? O aš manau, tiesą sakant, sutinku su mažojo princo mintimi, kad “tik vaikai žino, ko jiems reikia”. Ir tai visai nereiškia, kad suaugusieji to nežinotų. Aš tik manau, kad vaikai yra nuoširdesni, jiems viskas pasaulyje yra paprasčiau. Štai ką mažasis princas sako apie mūsų planetą: “Žemė - ne bet kokia planeta! Joje yra šimtas vienuolika karalių (įskaitant, žinoma, ir negrų karaliukus), septyni tūkstančiai geografų, devyni šimtai tūkstančių biznierių, septyni su puse milijono girtuoklių, trys šimtai vienuolika milijonų tuščiagalvių - maždaug apie du milijardus suaugusių žmonių”.

    Dabar pasaulyje gyvena daug daugiau žmonių, tačiau jie nedaug pasikeitė. Jie visi skuba. Skuba gyventi: jie pasineria į mokslą, atradimus, į savo kasdieninį darbą, rūpesčius, problemas, o blogiausia tai, kad, taip labai skubėdami, niekur nespėja. Šių žmonių gyvenimas yra nuolatinis skubėjimas, o tai labai liūdna, nes jie užmiršta vieną labai svarbu dalyką: “Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi” (“Mažasis princas”).

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

Galininkas nevartotinas:

    1.    neapibrėžtam objektui reikšti, kai norima pasakyti ne visumą, o tik tam tikrą neapibėžtą objekto dalį, pvz.: Po koncerto solistei įteikė gėles (= gėlių). Kartais juk ir mes patys darome klaidas(= klaidų). Paskaitininkas pateikė žinias(= žinių) apie priešistorinius laikus.

    2.    objektui po neiginio: Noriu pasiteirauti, ar negavai kokį nors(= kokio nors) laiško. Aš tave(= tavęs) jau labai seniai nemačiau. Neskubėk daryti išvadas(= išvadų).

    Galima vartoti kilmininką ar galininką, kai linksnį stipriau valdo ne neigiamasis veiksmažodis, o priėjo prišlijusi teigiamoji bendratis: Jis niekuomet neatsisako parašyti straipsnio(= straipsnį).

    3.    tikslui arba siekimui reikšti: Vyrai išėjo rugius (= rugių) pjauti. Profesorius atvyko paskaitą (= paskaitos) skaityti. Kada tu išvyksi karo tarnybą (= karo tarnybos) atlikti?

Skaityti daugiau:

KALBININKO KAZIMIERO JAUNIAUS SUKAKTIS (1848 -1908)

Danutė Sabaliauskaitė - Liutkevičienė

    Šiais metais minime žymaus lietuvių kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus 150-ies metų gimimo sukaktį.

    “Tai buvo žmogus su milžiniška lingvistinių žinių atsarga, gilus kalbos mokovas ir apskritai

Kazimieras Jaunius (1848-1908)

kalbininkas tikrąja to žodžio reikšme,” - rašė apie Kazimierą Jaunių jo amžininkas ir bičiulis, daug lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs rusų kalbininkas, būsimas stačiatikių vyskupas Aleksandras Aleksandrovas.

Skaityti daugiau:

KNYGOS

    Alfonsas Nyka-Niliūnas. DIENORAŠČIO PRAGMENTAI 1938-1970.

    Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1998 m. Čikagoje, 218 Brookside Lane, unit A, Willobrook, IL 60514-2907. Tiražas 600 egz. Knygos apipavidalinimas Henrietos Vepštienės. 542 psl., kieti viršeliai, kaina 25 dol.

    Autorius pastebi, kad skelbiamieji dienoraščio fragmentai (išskyus dėl tam tikrų priežasčių praleistus įrašus arba jų dalis) yra ne atranka, bet visa, kas iš liečiamojo laikotarpio išliko.

    Tai yra tokio ilgo laikotarpio trumpi fragmentai. Jeigu skaitytojas turės ryžto ir kantrybės juos visus perskaityti, tikriausiai ras daug įdomios ir informatyvios medžiagos ne tik apie įvairias autoriaus nuotaikas, bet ir apie atvirai pateiktas kai kurių visiems pažįstamų asmenų charakteristikas.

    Andrius Ašmantas. RINKTINIAI RAŠTAI. Sudarė Aldonas Pupkis. Rinko ir maketavo Rūta Buidovienė. Išleido UAB “Pradai” leidykla, T. Vrublevskio g. 6, 2600 Vilnius. Tiražas 2000 egz. 506 psl., kaina sutartinė.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

PROTESTO AKCIJOS TRUKMĖ BUVO REKORDINĖ

    Agentūra “Factum” prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygos Politikos skyrių įrašė naują rekordą.

    Tai ilgiausiai trukusi protesto akcija, surengta Vilniuje, buvusiuose KGB rūmuose. Ji tęsėsi 3 metus 5 mėnesius ir 26 dienas.

    Šią akciją 1993 m. gruodžio 11d. pradėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vadovaujama Balio Gajausko, protestuodama prieš tuometinės valdančiosios Lietuvos demokratinės darbo partijos daugumos Seime ir Vyriausybės siekius išsklaidyti KGB archyvus, legalizuoti ir amnestuoti SSRS specialiųjų tarnybų darbuotojus.

    Akcijos dalyviai taip pat reikalavo išsaugoti buvusius KGB rūmus, kaip memorialinį muziejų.

    Protesto akcija, trukusi iki 1997 m. birželio 7 d., pradžioje vadinta “Kaliniai grįžta į kameras”, o nuo 1994 m. vasario 12 d. - “KGB archyvus - į švarias rankas”.

    Ilgiausiai trukusioje protesto akcijoje dalyvavo 13 tūkst. 371 žmogus. Jos štabui vadovavo buvęs politinis kalinys Stasys Žukas. Akciją parėmė kultūros ir meno veikėjai, kai kurie kiti vilniečiai, užsienio lietuviai.

    Susitarus su nauja Vyriausybe ir paskelbus trylikos punktų memorandumą, 1997 m. birželio 7 d. protesto akcija baigėsi.

    Angentūra “Factum” neturi žinių, kad kur nors pasaulyje būtų vykusi panaši akcija, kai buvę kaliniai savo noru grįžta į įkalinimo vietą ir saugo ją kaip savo akį. Esama ketinimų išsiųsti reikiamą medžiagą Gineso firmai šią akciją įregistruojant kaip pasaulio rekordą. (“XXI amžius” Nr. 37)

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

-    Greičiau paduok mano krepšį su instrumentais, aš turiu vykti pas ligonį, - sako gydytojas gailestingai seseriai. - Jaunas vyras skambino, jei neatvyksiu, jis mirs.

-    Ne, daktare, - atsako sesuo, - jis skambino ne jums, o man.

Jaunas vaikinas prašo savo sužadėtinės tėvą leisti jai už jo tekėti:

-    Tamstos dukterį karščiausiai myliu. Suminkštinkit savo širdį ir atiduokit ją man.

-    Mano širdis niekada nusuminkštės. Aš klausau ne jausmų, o smegenų.

-    Tai ar aš galiu laukti tamstos smegenų suminkštėjimo?

-    Ar tiesa, kad tu skiriesi su Petru?

-Taip.

-    Tokiu atveju galiu rekomenduoti gerą advokatą.

-    Ačiū, nereikia. Aš jau turiu simpatišką inžinierių.

Skaityti daugiau:

Trumpai

□    Lietuvos ir Latvijos vyskupai geg. 4 d. susitiko Vilniuje pasidalinti mintimis apie bendrą katalikų būklę šiame regione. Susitikime dalyvavęs apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkiv. E. J. Ender išreiškė viltį, kad šis susitikimas galėtų būti pirmasis žingsnis, siekiant įsteigti Baltijos kraštų Vyskupų konferenciją.

□    Geg. 24 d. buvo atšventinta M. Marijos Dangun Ėjimo bažnyčia Petrapilyje, Rusijoje. Bažnyčia buvo neseniai atgauta ir atnaujinta. Atšventino europinės Rusijos dalies apaštalinis administratorius arkiv. Tadeusz Kondrusiewicz, Kauno kunigų seminarijos auklėtinis. Ši bažnyčia buvo pastatyta 1870 m., 1929 bolševikų uždaryta, 1995 atgauta.

□    Saleziečių vienuolyne Kauno arkivyskupijos jaunimo centro darbuotojai geg. 8-10 d. surengė seminarą vasaros poilsio stovyklų organizatoriams. Dalyvavo 25 asmenys iš įvairių vietų.

□    Tarptautinės gyvybės dienos proga balandžio 26 d. Kaune buvo surengta konferencija “Ištikimybė Hipokratui”. Pradėta šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje, posėdžiauta kunigų seminarijoje. Pabrėžtas Šv. Tėvo raginimas atkreipti dėmesį į nusikaltimus prieš negimusią gyvybę. Apie pusantro šimto gydytojų priėmė atnaujintą Hipokrato priesaiką.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

40-asis sukaktuvinis straipsnio konkursas

    Siūlome konkursui pasirinkti kurią nors iš šių temų: 1. Kaip prarandamas ir atrandamas tikėjimas. 2. Kai prarandama ir atrandama tautybė. 3. Kokie man artimesni kunigai: “tradiciniai” ar “modernistai”? 4. Mano svajonių vyras/žmona. 5. Ar kultūringas žmogus ir inteligentas yra sinonimai? 6. Dabartinio Lietuvos ir išeivijos jaunimo charakteristika. 7. Ryškiausios komunizmo liekanos Lietuvoje ir kaip jų atsikratyti.

    Konkurse gali dalyvauti ir suaugusieji, ir jaunimas. Jaunimui priklausys tik vidurinių ir kitų tolygių mokyklų moksleiviai. Jie būtinai turi pažymėti, kad straipsnis skiriamas jaunimo grupei.

Skaityti daugiau: