Paruošė Marija A. Jurkutė
PROTESTO AKCIJOS TRUKMĖ BUVO REKORDINĖ
Agentūra “Factum” prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygos Politikos skyrių įrašė naują rekordą.
Tai ilgiausiai trukusi protesto akcija, surengta Vilniuje, buvusiuose KGB rūmuose. Ji tęsėsi 3 metus 5 mėnesius ir 26 dienas.
Šią akciją 1993 m. gruodžio 11d. pradėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vadovaujama Balio Gajausko, protestuodama prieš tuometinės valdančiosios Lietuvos demokratinės darbo partijos daugumos Seime ir Vyriausybės siekius išsklaidyti KGB archyvus, legalizuoti ir amnestuoti SSRS specialiųjų tarnybų darbuotojus.
Akcijos dalyviai taip pat reikalavo išsaugoti buvusius KGB rūmus, kaip memorialinį muziejų.
Protesto akcija, trukusi iki 1997 m. birželio 7 d., pradžioje vadinta “Kaliniai grįžta į kameras”, o nuo 1994 m. vasario 12 d. - “KGB archyvus - į švarias rankas”.
Ilgiausiai trukusioje protesto akcijoje dalyvavo 13 tūkst. 371 žmogus. Jos štabui vadovavo buvęs politinis kalinys Stasys Žukas. Akciją parėmė kultūros ir meno veikėjai, kai kurie kiti vilniečiai, užsienio lietuviai.
Susitarus su nauja Vyriausybe ir paskelbus trylikos punktų memorandumą, 1997 m. birželio 7 d. protesto akcija baigėsi.
Angentūra “Factum” neturi žinių, kad kur nors pasaulyje būtų vykusi panaši akcija, kai buvę kaliniai savo noru grįžta į įkalinimo vietą ir saugo ją kaip savo akį. Esama ketinimų išsiųsti reikiamą medžiagą Gineso firmai šią akciją įregistruojant kaip pasaulio rekordą. (“XXI amžius” Nr. 37)
STUDENTAI IŠAUDĖ UŽTERŠTO ORO PAVEIKSLĄ
Vilniuje, Tauro kalno papėdėje įsikūrę keli Dailės akademijos Kauno filialo studentai tekstilininkai prie judrios sankryžos per dvi dienas iš baltų siūlų audė pusantro metro ilgio drobę, kuri per audimo laiką nuo užteršto oro papilkėjo.
Šią originalią akciją, kuria norėta atkreipti dėmesį į oro užterštumo problemą, organizavo jaunųjų menininkų grupė “Dvinytis” ir gamtosaugininkų bendrija “Atgaja”.
Studentai pasakojo, kad, žiemą auditorijoje ausdami drobę, pastebėjo, jog ilgainiui drobės spalva ėmė keistis. Iš medvilnės išausta drobė dryžiais papilkėjo. Tada sumanyta nustatyti, kaip audinį paveiks ypač užteršta aplinka.
Organizatoriai neslėpė, kad jie tikėjosi gerokai pilkesnio audeklo - dėl pakankamai palankių aplinkai oro sąlygų pravažiuojančių automobilių išmetami suodžiai ir sukeliamos dulkės išsisklaidydavo, todėl tik labai maža jų dalis pateko ant drobės. Nepaisant to, simbolinis “užteršto oro atspaudas” buvo gautas. Jis bus eksponuojamas Kaune įvyksiančioje tekstilės parodoje.
Drobę pasikeisdami dvi paras audė keturi studentai. Kartu buvo platinama atitinkama informacija, diskutuojama su smalsuoliais apie transporto keliamą taršą, triukšmą, apie spūstis gatvėse ir kiemuose, saugų eismą, mažėjančią erdvę pėstiesiems ir visur besiskverbiančius automobilius.
Pasak organizatorių, akcija Vilniuje yra tik sumanymų pradžia. (“Lietuvos aidas” Nr. 103)
KURŠIŲ MARIOSE VOKIEČIAI TIKISI RASTI GINTARO KAMBARĮ
Buvęs Preilos gyventojas, dabar Vokietijoje gyvenantis 80-metis vyras į Neringą atvyksta nebe pirmą kartą. Specialia aparatūra ištyręs Preilos marių krantinę, jis Neringos miesto valdžiai teigė marių dugne esant neįkainojamą radinį.
Neringos meras Stasys Mikelis žurnalistams papasakojo, kad pirmą kartą šis atkaklusis vokietis į Neringą buvo atvažiavęs 1995 metų vasarą.
Iki karo Preiloje gyvenęs vyras pasakojo, kad 1944 matė, kaip prie Preilos marių krantinės atplaukė vokiečių karo laivas, o kariškiai iš jo nešė dėžes ir krovė į patalpą po žeme. Vokietis nori gimtojoje žemėje atrasti šį paslėptą lobį. Lydimas policijos pareigūnų, buvęs preiliškis ieškojo tos vietos prie marių, tačiau rasti nepasisekė. Po metų, 1996-ųjų vasarą, jis grįžo ir vėl bandė atrasti šią slaptą vietą, tačiau vėl bergždžiai.
Šiemet kartu su senuku vokiečiu į Neringą atvyko tyrinėtojų komanda su specialia aparatūra, mokslininkų, žurnalistų grupė bei dar vienas buvęs preiliškis, kuris irgi teigė matęs kariškius kraunant dėžes į slėptuvę.
Profesionaliai marių dugną ištyrę ekspertai merui pateikė schemą, kurioje matyti, kad marių dugne kažkas paslėpta. Per 50 metų marių vanduo apsėmė slėptuvę, ir ji buvo aptikta vandenyje pusės metro gylyje. Schemoje pavaizduota apie 20 kv. m patalpa po vandeniu, pridengta specialiais, vandeniui nepralaidžiais rąstais.
Mero S. Mikelio nuomone, jei vokiečiai iš tikrųjų aptiks vertingą radinį, jis taps tarptautiniu derybų objektu. Merui vokiečiai visą laiką atkakliai tvirtiną, kad dėžėse gali būti vadinamojo Gintaro kambario puošybos elėmentai. (“Lietuvos aidas” Nr. 106)
AŠTUNTAS "LIŪTŲ" KLUBAS
Klaipėdoje atidarytas Klaipėdos krašto LIONS klubas, pasirašyti sertifikatai, įteiktos klubo regalijos.
Lietuvoje LIONS judėjimas prasidėjo 1990 m. Šiuo metu į tarptautinę LIONS klubų asociaciją priimti aštuoni klubai: Panevėžio, Šiaulių Telšių, Jurbarko, du Kauno ir du Klaipėdos.
Tarptautinė LIONS klubų asociacija - didžiausia ir aktyviausia organizacija pasaulyje. 182 šalyse yra 43.380 klubų, juose - apie 1,5 mln. narių. Pavadinimas LIONS - tai angliškų žodžių laisvė, intelektas, mūsų tautų saugumas - pirmųjų raidžių santrumpa. O lietuviškai šį santrumpa reiškia LIŪTAI. Beje, organizacijos ženkle pavaizduotos dvi į priešingas puses (praeitį ir ateitį) žvelgiančios liūtų galvos. Pagrindinė ir svarbiausia lionizmo esmė nusakyta šūkiu “Mes tarnaujame” (“Lietuvos aidas” Nr. 100)
Į SCENĄ GYTI KVIETĖ KETURIS KARTUS
Pilnutėlėje Čekijos Bmo miesto Filharmonijos salėje V.A. Mocarto “Fantaziją d-mol” skambino devynerių metų prienietis Gytis Laukaitis. Sudėtingą kūrinį jis atliko labai tiksliai be jokių gaidų, iš atminties. Klausytojai žavėjosi berniuko mąstymu, filosofišku požiūriu į Mocarto kūrybą. Keturis kartus Gytį kvietė į sceną. Penktą kartą salėje buvo uždegta šviesa: gana, užtenka, vaikas pavargo...
Gytis Laukaitis, Prienų 3-iosios vidurinės mokyklos antrokas, Prienų meno mokyklos moksleivis, savo amžiaus grupėje tapo Čekijoje vykusio VII tarptautinio pianistų konkurso “Amadeus 98” laureatu. Konkurse dalyvavo daugiau kaip šimtas atlikėjų iš Čekijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių. (“Kauno diena” Nr. 75)
APDOVANOJIMAS
Septyniolikmečiui lietuviui Gediminui Mažintui paskirtas aukso medalis ir diplomas už kūrybinius pasiekimus. Viename iš Niujorko laikraščių pasirodžiusiame staipsnyje žurnalistė cituoja Gedimino menų disciplinos dėstytojos Susan Harbison žodžius: “Per dvidešimt penkerius mano darbo metus tai pats talentingiausias studentas”. Gedimino Mažinto darbai jau buvo eksponuoti Salvadoro Dali muziejuje ir “Museum of Fine Art” - St. Petersburge, Niujorke, Floridoje, Džordžijoje ir t.t. Straipsnio autorė pažymi, kad berniukas kilęs iš Druskininkų miesto, kur gimė ir augo lietuvių tautos genijus M.K. Čiurlionis. Didesnę Gedimino kūrybos dalį sudaro skulptūros: “P. Čaikovskio paslaptinga mirtis”, “Mano Čiurlionis”, “Sunaikinto teatro atmintis”, “Rasputinas ir Diana”, “Meistras ir Margarita” ir kt.
Skulptūra “Meilė” skirta Gedimino senelių 50-ųjų auksinių vestuvių jubiliejui. (“Lietuvos aidas” Nr. 119)
GIRČIAUSIAS PASAULIO TILTAS... IŠBLAIVINTAS
Karalienės Luizos tiltas per Nemuną, vedantis iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, buvo vadinamas girčiausiu tiltu pasaulyje. Juo per Panemunės pasienio postą degtinės nešikai per dieną suvaikščiodavo po dešimt kartų. Kelionė per tiltą tetrunka 15 minučių, o jį perėjus - Sovietsko bemuitinėje parduotuvėje gerokai pigiau buvo galima prisipirkti populiariausių gėrimų: degtinė “Petrov”, “Roma-noff’, “Morozov” ir kitos čia kainavo 8-9 litus, o Lietuvoje jas galima parduoti po 15-17. “Soviets-koje šampanskoje” anapus sienos įsigyjama už 8, o atsinešęs į Lietuvą nesunkiai gausi 11-12 litų. Litras degtinės “Absoliut”, pirktas už 49 litus, gali būti parduotas už 52-55 litus. Tad pelnu susiviliodavo ne vienas. Nešikai su degtinės ir kitų alkoholinių gėrimų buteliais keliaudavo per sieną ir pristatydavo prekes vadinamiesiems “bosams”. Kontrabanda vertėsi ir pensininkai, ir nedirbantis jaunimas. Jie garantuodavo nelegalų biznį savo samdytojams, kurie prekybos taškų turėjo visoje Lietuvoje.
Tačiau dabar ant Karalienės Luizos tilto pėsčiųjų jau nebesimato. Jų srautas išseko, kai oficialiai įsigaliojo Vyriausybės nutarimo “Dėl muitų režimo keleiviams, vyskstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo” dalinis pakeitimas, nurodantis, jog įsivežti kad ir vieną butelį alkoholinių gėrimų galima tik praleidus užsienyje ne mažiau kaip parą. Pasai tikrinami pagal rusų spaudus, kur nurodoma tik sienos perėjimo diena, o ne valanda, tačiau nebeatsiranda netgi tokių, kurie susiruoštų per sieną parai baigiantis, kad išbuvę ten nors ir pusvalandį, grįžtų jau kitą dieną. Matyt, butelis degtinės ir trejetas butelių vyno - pastangų nevertas biznis. (“Lietuvos aidas” Nr. 65)
PROF. KAZIMIERO BŪGOS LOBIS
Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 m. vasarą K. Būga grįžo iš Rusijos į nepriklausomą Lietuvą ir parsivežė didžiulį lobį, sveriantį keturis pūdus. Tose skryniose žvangėjo ne auksas ar sidabras, o žodyno kortelės. Mat K. Būga, dar mokinys tebūdamas, jau “sirgo” kalbos dalykais, jo “galva buvo pramušta Simono Daukanto raštais, kur tiek daug retų, negirdėtų žodžių”.
K. Būgai teko mokytis caro laikais rusiškoje mokykloje, kur nevalia buvo ištarti lietuviško žodžio. Lietuvių kalba buvo niekinama, marinama, kai kurių lingvistų jau laikoma mirštančia kalba.
K. Būga, aistringas tėvų kalbos įsimylėjėlis (“Tėvų kalbą pamilęs, pats save užmiršau”), ryžosi pastatyti tėvų kalbai tokį paminklą, kurio, Horacijaus žodžiais tariant, nei rajos liūtys, nei šėlstančios vėtros neįstengs sugriauti. Toksai paminklas, tvirtesnis už varį ir Egipto piramides, kalbininko įsitikinimu, tai didysis daugiatomis lietuvių kalbos žodynas.
Profesorius, šalia paskaitų Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultete, visas savo jėgas skiria žodynui. Visuose Lietuvos kampeliuose, valsčiuose ir parapijose jis organizuoja žodyno talkininkų būrius, į tą darbą įtraukdamas mokytojus, mokinius, studentus. Žodynui medžiagos priaugo keliskart daugiau nei parsivežė.
Likimas pavydėjo K. Būgai ilgaamžiškumo. Jis mirė brandžiausiuose kaip mokslininkui metuose, teparuošęs pirmutinį plonutį žodyno tomelį su pratarme, įvadu ir raide A. Jaunas, tik ką įsikūręs universitetas liko be iškiliausio savo profesoriaus. Didžiojo žodyno rengimas ir spausdinimas ilgam nutrūko.
Yra dėl ko džiūgauti šiemet sulaukus jau XVIII “Lietuvių kalbos žodyno” tomo, skirto raidei V. Beliko tik dvi raidės. Tikėkimės, kad ligi 2000 metų sulauksime paskutinio tomo.
Tai būtų didelė dovana Lietuvai. Tai būtų Kazimiero Būgos testamento įvykdymas. (“Kauno diena” Nr. 109)
EKSPONATAS IŠ DVYLIKAPIRŠTĖS
Tauragės apskrities ligoninės Chirurgijos skyriaus chirurgo Antano Sakalausko kolekciją papildė dar vienas eksponatas. Tai stomatologų įrankis, vadinamas nervo ekstraktoriumi. Šį metalinį 4 centimetrų ilgio spiralės formos su plastmasine rankenėle vienam gale įrankį gydytojas A. Sakalauskas gastroskopijos būdu pašalino iš vienos tauragiškės... dvylikapirštės žarnos. Ten įrankis pateko moters vizito pas stomatologus metu. Apie 10 metų gastroskopiją atliekantis chirurgas A. Sakalauskas prisipažino kolekcionuojąs įdomius svetimkūnius, kuriuos pats pašalina iš pacientų kūnų. Iš dvylikapirštės žarnos ištrauktas į mažytį kamščiatraukį panašus stomatologų įrankis, pasak A. Sakalausko, yra įspudingiausias nedidelės kolekcijos eksponatas. (“Lietuvos aidas” Nr. 102)
PIRATAI UŽPUOLĖ LIETUVOS LAIVĄ
Indijos vandenyne, maždaug už 40 jūrmylių nuo Tailando uosto Puketo, ginkluoti jūrų piratai užpuolė Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivį “Algirdas”, sunkiai sužeidė antrąjį kapitono padėjėją Aurimą Šarachovą, pagrobė visą rastą turtą. (“Dienovidis” Nr. 21)
Pasaulinės jūrų kapitonų asociacijos metinės asamblėjos, vykusios Airijoje, metu buvo perskaityta išsami ataskaita apie plėšimus ir piratavimą vandenynuose nuo 1991 m.
Štai ką byloja statistika: 1991 m. - 107 užpuolimai, 1992 m. - 106, 1993 m. - 103, 1994 m. -90, 1995 m. - 187, 1996 m. - 227, o pernai - 229 tokie įvykiai. Beje, pernai ir užpernai pirmasis metų ketvirtis per pastarąjį dešimtmetį buvo vienas kruviniausių - laivai užpulti atitinkamai 62 ir 52 kartus.
XX a. piratai nėra tokie žiaurūs kaip jų pirmtakai, tačiau kraujo praliejimo ne visada išvengiama. Štai, pavyzdžiui, pernai pirmą ketvirtį nužudyti 6 jūrininkai, o 1995 m. - 15, 1996 m. - 19 žmonių. Šiemet nužudytųjų kol kas nėra, tačiau iki 27-ojo užpuolimo (per jį nukentėjo “Algirdo” įgula) buvo keturi sužeisti.
Beje, piratai ne visuomet būna ginkluoti! Pavyzdžiui, Afrikos pakrančių čiabuviai, mėginantys iš savo pirogų užsiruopšti į laivą.
26 šių metinių atakų metu tik 6 atvejais piratai turėjo šaunamuosius ginklus. Kitais - dažniausiai peiliai, kirviai ir pan.
Piratai nebūtų piratai, jeigu neimtų jūrininkų įkaitais ir nereikalautų išpirkos. Šiemet į nelaisvę buvo paimta 50 įgulos narių, pernai per atitinkamą laikotarpį - 95, o užpernai sausio - kovo menesiais užregistruoti net 152 įkaitų paėmimo atvejai.
Piratus labiausiai domina krovininiai laivai (ypač gabenantys vertingesnius krovinius krovininėse), taip pat tanklaiviai ir žvejybiniai laivai su savo sužvejotu laimikiu. (“Lietuvos aidas” Nr. 103)
AGENTŪRINIS PRANEŠIMAS VALSTYBINIAM KALBOS SAUGUMO DEPARTAMENTUI
SLAPTAI
Informuojame, jog vis dar pasitaiko Įstatymui priešiškų pasakymų, pavyzdžiui:
Atvažiuok pas mus ANT Vekykų!
Tada gyvenau ANT Laisvės alėjos.
Viską nupirkau ir ANT alaus dar liko.
Užėjau ANT juoko - nieko nesitikėjau.
Atsimink ANT visados!..
ANT veido neatrodo sunykęs.
Autobusas pasuko ANT Vilniaus ir nutolo.
Mano anūkas išmoko groti ANT armonikos.
Padaryk ANT greitųjų ko nors užkąsti.
Mokėsi ANT inžinieriaus, bet neišėjo.
- Būk sveikas! - ANT sveikatos!
(Iš gyvosios kalbos užrašė ir “Kauno dienos” 83 Nr. paskelbė Jurgis Kirvelis)
