Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1994m. 1 Sausis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1994 / SAUSIS — JANUARY / VOL. XLV, NO. 1

JEIGU NEBUS MECENATŲ

1

 Redaktorius

AČIŪ TAU, VIEŠPATIE

4

 Dalia Staniškienė

MALDA NŪDIENOS ŽMOGAUS SAMPRATA

7

 A. Švabaitė-Brazauskienė

ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO MIŠIOSE

13

 Jonas Lauriūnas

IŠ GYVENIMO PAMOKŲ

16

 Antanas Saulautis, SJ

PASIKEISTI IR ATSINAUJINTI

21

 Chiara Lubich

PABENDRAUKIME SU DVASIOS GALIŪNAIS

22

 Juozas Prunskis

“KĄ PADARĖTE VIENAM”

24

 Alė Žibūdaitė

ATLAIDUMAS

26

 Vilma Grabauskaitė

JAUNIMO KELIONĖ PO LIETUVĄ

27

 Giedrė Garlaitė

TĖVYNĖJE

29

 Marija A. Jurkutė

KALBA

34

 Juozas Vaišnys, SJ

ŠYPSULIAI

35

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

36

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas dail. Algirdo Griškevičiaus piešinių nuotraukomis. Jo darbų paroda buvo Čikagos Čiurlionio galerijoje praėjusį lapkričio mėnesį.
Viršelio piešinys — dail. Joanos Plikionytės-Bružienės.
Skyrių vinjetės — Rasos Sutkutės.
Apdaila — Teresės Bogutienės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (ISSN 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except July/August, vvhen bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

JEIGU NEBUS MECENATŲ...

     Na, tai kas gi atsitiks, jei nebus mecenatų? Ogi “Laiškai lietuviams” turės sustoti! Žengdami į 45-uosius šio žurnalo gyvavimo metus, gal turėtume skaitytojams pažerti Naujųjų metų proga kokių nors sparnuotų žodžių, įkvepiančių minčių, deja, esame priversti visiems priminti kai kuriuos materialinius reikalus, nuo kurių gali priklausyti tolimesnis “Laiškų lietuviams” likimas.

     Kai praėjusių metų pradžioje rašėme apie gresiančius pavojus šiam žurnalui, kuris vis dėlto daugelio skaitytojų tiek čia, tiek Lietuvoje labai laukiamas, paminėjome tokias keturias grėsmes: 1. stoka skaitytojų, 2. stoka redaktorių, 3. stoka bendradarbių, 4. finansiniai sunkumai. Dabar ryžtamės pridėti dar ir penktą “stoką” - stoka mecenatų konkurso premijoms.

     Gal kai kam atrodys, kad tai nerimta ir nesvarbi priežastis, kad tai tik nereikšminga smulkmena, o vis dėlto neabejodami teigiame, kad nuo jos gali priklausyti “Laiškų lietuviams” ateitis.

Gražina Didelytė

TELYDI MUS VIEŠPATIES MALONĖ PER VISUS 1994 METUS!

Skaityti daugiau:

AČIŪ TAU, VIEŠPATIE!

 (Suaugusiųjų konkurse IV premiją laimėjęs rašinys)

DALIA STANIŠKIENĖ

     Vos pramerkus akis, sušnabždu pirmus maldos žodžius: “Štai aš, Viešpatie, siųsk mane...” Žvilgteliu į dar neskambėjusį žadintuvą ir šoku iš lovos. Per langą matau baltas, nulinkusias, leduotas medžių šakas ir storu dar nesupurvinto sniego sluoksniu padengtą gatvę. Pravažiuoja automobilis. Vos, vos juda... Kūnu nueina šiurpas — gal nuo šaltų kambario grindų. O varge, kaip reikės patekt į darbovietę?! Vėl greitkelis bus užsikimšęs, o gal ir kokia nelaimė pakelėj... Nenuvalytu šaligatviu praeina susikūprinęs žmogus. Eina lėtai, atsargiai, nes po sniego klodu gal ledas. Bet žingsnis tvirtas, ir akys įsmeigtos į priekį. Prie kaimynų namo sutinka kitą žmogų ir matau, kaip pamoja vienas kitam ranka ir persimeta keliais žodžiais — turbūt apie orą — ir šypsena... Ir man pasidaro šilčiau... žmogus — Dievo kūrinys! Ačiū Tau, Viešpatie, už žmogų — ir už žmones mano gyvenime! “ Siųsk mane, Viešpatie”, — tęsiu ryto maldą ir žinau, kad gal šiandien Jis siųs mane ir ten, kur nelabai noriu eiti; ir gal atsiųs žmones, kuriems turėsiu padėti; ir tuos, kurie šią šaltą mano dieną įprasmins...

Gyvenimas po tiltu Algirdas Griškevičius

Skaityti daugiau:

MALDA NŪDIENOS ŽMOGAUS SAMPRATA

A.ŠVABAITĖ-BRAZAUSKIENĖ

"Melskis ir dirbk!" Malda ir darbas — tai neišskiriami elementai krikščionio gyvensenoje. Šiedu elementai artimai tarpusavyje privalo būti susiejami, nes vienas be kito jie nepaveikus. Jeigu mėgintume bent vieną kuri šių elementų išskirti ar nekreipti į jį dėmesio, arba vieną kurį jų pervertinti antrojo sąskaiton, tai reikštų iškreipti mūsų krikščioniškosios paskirties sampratą.

     Malda — tai atsigręžus į Dievą asmeninis su Juo susitikimas. O darbas — tai savęs išreiškimas gyvenime, tai asmenybės saviraiška.

Paskendęs miestas  Algirdas Griškevičius

     Siekiant asmeninio kontakto su Dievu, neretai žmogų tykoja pavojus susigūžti vien tik savyje, suktis tik apie save. Kitaip tariant, tykoja pavojus išsiugdyti subtilų ir nesąmonigą egocentrinį individualizmą.

     Pamąstykime tad, kas toji malda, kas tasai asmeninis kontaktas, susitikimas su Dievu.

Skaityti daugiau:

ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO MIŠIOSE

JONAS LAURIŪNAS

7. Žodžio liturgija (I)

     Šv. Augustinas prisimena iš savo jaunystės tokį atsitikimą. Milane jis dėstė iškalbos mokslą, literatūrą. Vieną karštą dieną, išvargęs nuo užsiėmimų, nuėjo į sodą pailsėti. Medžių paunksmėje norėjo atsigauti. Bet kažkas graužė širdį. Toks gyvenimas, kaip iki šiolei, jam nusibodo ir ilgai tęstis negalėjo. Kaip dėstytojas, jis buvo viskuo apsirūpinęs, bet prabanga jau jo nepatenkino. Jis priklausė krikščionių atskalai — manichėjams, tačiau jų filosofija atrodė jam nepakankamai gili ir rimta. Jis ieškojo išeities, jo dvasia buvo nerami, nepatenkinta. Kaimyniniame sode žaidė vaikai, ir jis girdėjo, kai jie dainavo: “Imk ir skaityk, imk ir skaityk”. Jis sukluso. Paprasta vaikų dainelė paveikė jį. Ant staliuko sode gulėjo krikščionių Šv. Raštas. Nesąmoningai jis ištiesė ritinį ir atsitiktinai užmetė akį į vieną eilutę. Tai buvo laiškas romiečiams 13 skyriaus 11 eilutė: “Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego..!” Šis skaitinėlis jį sukrėtė. Veikiai jis nuėjo pas vyskupą Ambroziejų ir pasisakė norįs apsikrikštyti. Biblijos skaitinys jam buvo proga apsispręsti, atsiversti.

     Šv. Mišiose skaitomos Šv. Rašto ištraukos — tai vadinamoji ŽODŽIO LITURGIJA. Šis momentas turėtų mūsų sielose panašiai nuskambėti kaip Augustinui: “Imk ir skaityk!” Mes skaitome, girdime. O dažnai šie skaitiniai mums per vieną ausį įeina, per kitą išeina, nepadarę jokio įspūdžio. Bet kartais koks nors vienas sakinėlis, mintis, žodelis užkliūva ir palieka įspūdį mūsų sieloje — įvyksta kažkoks pasikeitimas.

Senas Malūnas   Algirdas Griškevičius

     Štai turtuolis Antonijus Egipte, savo gimtojo miesto katedroje, kažkurį sekmadienį žodžio liturgijos metu išgirsta sakinį: “Viską palikti!” Jis išeina iš bažnyčios, parduoda savo turtą, eina į dykumą ir tampa vienuoliu.

Skaityti daugiau:

IŠ GYVENIMO PAMOKŲ

Antanas Saulaitis, SJ

Kai kurie išgyvenimai neužsimiršta, o kaip ilgalaikis vaisias savo šilimą, šviesą ar mintį metų metus leidžia. Vieni — vaikystės, kai žmogaus vertybės visam gyvenimui sušoksta. Kiti — suaugusio žmogaus, kai Viešpats mūsų kelius tiesina ir taiso.

Laiptų pamoka

    Tėviškės namelis — dviaukštis, aukštyn žemyn daug kartų per dieną. Ant palaiptės visuomet kas nors padėta užnešti ar nunešti, kad tuščiomis nevaikštinėtume. Ir šiandien žmogus stengiesi kelis darbus iš karto atlikti, vienu “ratu” kelias vietas apvažiuoti, kiekvieną progą ir minutę kuo geriau išnaudoti.

Pamokslai apie pinigus

    Visas didžiulis JAV katalikiškų mokyklų bei parapijų tinklas išlaikomas grynai savanoriškomis aukomis. Ne veltui buvo sakoma, kad klebono didžiausias sielovados rūpestis yra lėšos parapijos patarnavimus bei pastatus išlaikyti. Jaunystėje tiek prisiklausęs pamokslų apie pinigus, žmogus nusprendi pripažinti, kad savo bažnyčią išlaikyti padėti — krikščioniška pareiga, tačiau apie tai pamokslus tesako labiau sugebantys.

Pyktis

    Kaip visai pagrįstą pyktį išreikšti? Jei daiktas užkliūna, paspiri; jei įrankis neveikia, sviedi šalin; jei kas nesiseka, trenki kumščiu. Kartą dirbtuvėlėje kažką taisai ar taisaisi, nepasiseka, spiri smarkiai į duris. Ir po kiek gyvenimo dešimtmečių supranti, kad vargšai įrankiai, lentos, vinys ar dažai — visai nekalti. Dabar tik iš savęs pasijuoki, kai koks prietaisas neveikia ar daiktas netinka.

Skaityti daugiau:

"PASIKEISTI IR ATSINAUJINTI"

CHIARA LUBICH

“Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite, atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, - kas gera, tinkama ir tobula" (Rom 12, 2).

Ši ištrauka paimta iš šv. Pauliaus laiško romiečiams antrosios dalies. Apaštalas apibūdina krikščionio veikimą, kaip išraišką naujo gyvenimo, tikros meilės, tikro džiaugsmo ir tikros laisvės, kurią Dievas mums duoda. Tada krikščionis, Šventosios Dvasios apšviestas ir sustiprintas, galės pasitikti kasdien įvairias gyvenimo situacijas ir problemas nauju būdu.

     Šioje pastraipoje, kuri rišasi su pirmykšte, apaštalas skatina apsispręsti ir stengtis, kad mūsų gyvenimas galėtų būti kaip giesmė Dievo garbei, vykdant jo valią iš meilės, ko jis labiausiai ir nori.

     Norėdami vykdyti Dievo valią, savaime suprantama, jog turime ją pažinti. Tačiau šv. Paulius įsitikino, kad tai ne visuomet lengva. Dievo valią aiškiai suprasti neįmanoma be ypatingo vidinio susikaupimo, kuris padeda įžvelgti, ko Dievas iš mūsų nori, ir išvengti iliuzijų bei klaidų, kurios gali mus suklaidinti.

Skaityti daugiau:

PABENDRAUKIME SU DVASIOS GALIŪNAIS

JUOZAS PRUNSKIS

Blanki kasdienybė džiovina mūsų širdis ir sielas. Yra labai naudinga dvasiniame gyvenime sušildyti save įsijaučiant į dvasios galiūnų Dievo ir artimo meile žėruojančias asmenybes, o tokių yra mūsų dienomis. Štai

Motinos Teresės įkurtos vienuolijos seserys, renkančios ligonis ir mirštančius iš Kalkutos gatvių bei iš kitų pasaulio skurdžiausių rajonų, kas rytas pabučiavusios kryžių sveikina viena kitą žodžiais: “Lai šis kryžius primena man, kad aš esu Nukryžiuotojo Kristaus sužieduotinė. Vesiu savo gyvenimą nukryžiuotojo keliu ir tęsiu Jo darbą”.

Žaidimas   Algirdas Griskevičius

     Ir nuostabu, kaip jų auka uždega žmonių širdis. Jų vienuolija auga nuostabiu greitumu. Net Sovietų Sąjunga buvo leidusi įsikurti jų židiniui tame ateizmo siaubingame krašte.

     Į Kalkutoje laikomą tų Artimo Meilės misionierių prieglaudą atsilanko įvairiausių tautų žmonių. Vienas kitatautis visą dieną paaukojo globojimui ir guodimui mirštančio žmogaus. Tačiau jis nemokėjo to nelaimingojo kalbos. Pagaliau surado kitą paguodos priemonę: pagriebė gitarą ir ėmė skambinti. Visi aplinkui esantieji nutilo ir susikaupę klausėsi tų guodžiančių instrumento garsų. Pamažu visi iš aplinkos ėmė artėti, pritardami niūniavimo, tik du mirštantieji pasiliko tyloje, o kiti net pragydo: “Viešpatie, mes artėjame, artėjame prie Tavęs...”

Skaityti daugiau:

"KA PADARĖTE VIENAM"

ALĖ ŽIBŪDAITĖ

"Per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius, nei sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?"

   Prisimenu mamytės pasakojimą iš Sibiro tremties. Tremtiniams čia esant, iš pat pradžių buvo labai didelis trūkumas maisto. Bet ir čia, šiame tolimame nuo Tėvynės krašte, Dievas neapleido, globojo, rūpinosi visais savo kūriniais. Beveik kiekvieną ankstyvą rytą j barako duris pasibelsdavo senyvo amžiaus žmogus ir klausdavo:

    —    Gal jums reikia pieno?

Europą belaikant Algirdas Griškevičius

    Bet iš tremtinių būdavo atsakymas:

    —    Bet juk mes neturime pinigų.

    —    Nereikia. Kai turėsite, tada duosite. O jeigu neturėsite, nereikia. Dievas man atlygins.

Skaityti daugiau:

Atlaidumas

 (Jaunimo konkurse IV premiją laimėjęs rašinys)

Vilma Grabauskaitė

     Lietuva! Kaip norėčiau apkabinti tavo margas pievas, žaliai banguojančius miškus, priglausti prie širdies čirenantį vieversį. Taip, gilia meile trokštu apkabinti ir tavo alsuojančiais dirvonais vaikščiojantį žmogų.

     Ne vienas jų tau daug kuo nusikaltęs, suteršęs brangų tavo vardą. Bet, Aukščiausiojo galiai padedant, suprantu, kad jeigu neatleisiu, žemėje padaugės neapykantos, širdgėlos, o ar maža to? Sėjėjas, užsėdamas lauką, tikisi kuo geresnio derliaus, bet geresnis, brandesnis jis bus, pasėjus geras sėklas. Tad norisi sėti kaip toje šv. Pranciškaus maldoje:

     “santaiką, kur vyrauja neapykanta, vienybę, kur yra skilimas, tikėjimą, kur kankina abejonės, tiesą, kur viešpatauja klaida, viltį, kur braunasi nusiminimas... ”

     Mane dažnai apima nerimas, klausiu savęs: kodėl, prisikeliant Lietuvai iš ilgo, bevaisio sustingimo, dažnai kartoti žodžiai santaika, vienybė, tikėjimas, tiesa, viltis... tampa pamažu nuošalesni? Ar politinės aistros užgožia vieno žmogaus pakantumą, meilę kitam?

Skaityti daugiau:

Jaunimo kelionės Lietuvoje

Giedrė Garlaitė

     Dar visai jauna pal. Jurgio Matulaičio parapija, bet kiek daug žmonių ji vienija, kiek suburia jaunimo! Neturime savo bažnyčios, ji dar tik statoma, tačiau gyvenimas verda koplyčioje, kur vyksta ne tik šv. Mišios, bet yra ir skalbykla, biliardo salė, choro kambarys, kur renkasi didelė dalis jaunimo, besimokančio giesmių. Šiais metais ten taip pat vyko vokiečių kalbos kursai ne tik suaugusiems žmonėms, bet ir patiems mažiausiems vaikams. Kas žino, ar būtų mūsų tiek daug, jei ne klebonas M. Čeponis. Tik jo dėka mes tiek daug pamatėme ir sužinojome. Jau antri metai, kai jo parūpintu autobusu parapijos jaunimas lankėsi pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje. Šiemet užsukome į Marijampolę, o paskui važiavome į Palaimintojo tėviškę - Lūginę. Kadangi ten stovinčios koplytėlės mums niekas neatrakino, tai klebonas Mišias laikė lauke, po atviru dangumi. Diena kaip tik pasitaikė tokia šilta, kokios dar nebuvo visą pavasarį. Aplinkui - laukai, o virš galvų čiulbėjo vyturiukai. Tai buvo taip neįprasta, bet kartu ir taip gera. Per aukojimą priekyje padėjome mūsų bažnyčios kartotinį maketą, prie kurio dar prieš Mišias kiekvienas prilipdėme po akmenuką, vienoje jo pusėje užrašę, kuo norėtume būti, kokią vietą užimti savo bažnyčioje. Pavalgę lauke, pasukome namų linkui, pakeliui užvažiuodami į įvairius miestelius. Buvome Alytaus bažnyčioje, pasimeldėme prie pirmo žuvusio Lietuvos savanorio A. Juozapavičiaus kapo, aplankėme Pivašiūnus, kur vyksta iškilmingi Žolinių atlaidai.

     Jau antri metai, kai mūsų parapijos jaunimas galėjo pailsėti ir daug ko sužinoti dešimties dienų stovykloje Svėdasuose (Anykščių raj.). Vėlgi, jei ne materialinė klebono parama, tikriausiai nė vienas iš šešiasdešimties stovyklautojų nebūtų galėjęs užsimokėti už kelionę, maistą ir nakvynę mokyklos bendrabutyje. Šios ir praėjusių metų stovyklos iniciatorė bei vadovė lietuvių kalbos mokytoja L. Gudaitė pasistengė, kad mes stovykloje ne vien pailsėtume ar padūktume, bet ir pamatytume bei sužinotume daugybę dalykų.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTE

Bažnyčios informacijos tarybos posėdis

     Rugsėjo 14 d. Kaišiadorių vyskupijos kurijoje įvyko Bažnyčios informacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo tarybos pirmininkas Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, katalikų leidyklų atstovai. Pasitarimo dalyviai buvo informuoti, kad MEDEC organizacija, remiama Vokietijos šalpos organizacijos “Kirche in Not”, siūlo spalio 25-29 d. surengti seminarą katalikų knygų leidykloms ir periodinių leidinių redakcijoms. Seminarą nutarta organizuoti Birštone, Kunigų sanatorijoje.

     Tarybos nariai išklausė p. R. Maskeliūno ataskaitą apie rengiamą leidėjų asociacijos projektą. Ponas R. Maskeliūnas pasidalino mintimis apie galimas šio susivienijimo funkcijas, jo struktūrą. Parengti detalesnį projektą jam sutrukdęs darbas Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje komitete. R. Maskeliūnui pavesta kuo skubiau susipažinti su visomis redakcijomis ir leidyklomis, pageidaujančiomis tapti asociacijos narėmis, ir pateikti tarybai detalų susivienijimo projektą.

     Vyskupas Juozapas Matulaitis informavo apie katalikų Adomo Jakšto spaustuvės statybos eigą. Statybos darbus numatoma užbaigti apie Naujuosius Metus, paleisti spaustuvę norima 1994 m. vasario mėnesį.

     Bažnyčios informacijos tarybos pirmininko pavaduotojui t. Vaclovui Aliuliui MIC persikeliant gyventi į Romą, pavaduotoju jo vietoje išrinktas kun. Aušvydas Belickas MIC.

Kaišiadorių katalikų spaustuvė kol kas negaus numatytos pajėgios spausdinimo mašinos

     Kaip Lietuvos vyskupus informavo Vokietijos šalpos organizacija “Kirche in Not”, remianti katalikų spaustuvės Kaišiadoryse projektą, laikinai atsisakyta aprūpinti spaustuvę pažadėta pajėgia “Speedmaster” tipo spausdinimo mašina. Dokumente teigiama, jog tokį sprendimą padiktavęs nuogąstavimas, kad mašina būsianti apkrauta mažiau nei 10%, juolab, kaip pažymima, katalikų leidinių tiražai nuo 1990 m. nuolatos mažėja. “Kirche in Not” darbuotojai siūlo “dviejų žingsnių” projektą. Visos žadėtos mašinos, išskyrus “Speedmaster”, pateikiamos kaip numatyta, kas turėtų tuojau pat užtikrinti Katalikų Bažnyčios nepriklausomybę nuo pasaulietinių spaustuvių. Katalikų spaustuvininkams sukaupus patyrimo ir paaiškėjus, kad spausdinamos, rengiamos ir parduodamos religinio pobūdžio literatūros kiekis reikalauja papildomų spausdinimo mašinų (tokių kaip “Speedmaster”), būtų nesudėtinga, kaip sakome rašte, šiuos įrengimus suderinti su jau esamais. Šis projektas teiktų, be kita ko, šiuos privalumus: sumažėtų rizika abiem pusėms (Bažnyčiai ir “Kirche in Not”); atsirastų laiko, per kurį katalikų leidyklos galėtų įrodyti, jog jos gali parengti ir parduoti pakankamą religinio pobūdžio literatūros kiekį, kuris pateisintų pajėgesnių spausdinimo mašinų įrengimą.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ

Kai kurie kalbos taisymai

atsiliepti į ką — atsiliepti kam, turėti neigiamos įtakos, kenkti kam nors: Kaip šis naujas potvarkis atsiliepia į jūsų darbą (=jūsų darbui) mokykloje? Peršalimas atsiliepia į sveikatą (=kenkia sveikatai). Bet galima vartoti, pvz., tokiu atveju: Atsiliepk j mano šauksmą.

blogai su kuo n. vert.1 — blogai kam, trūkumas ko: Jau visai blogai su mano akimis blogai mano akims) — nebegaliu skaityti. Jam blogai su pinigais (=jam trūksta pinigų).

einamasis mėnuo n. vert. — šis, kiekvienas mėnuo: Mokesčiai mokami iki einamojo (=kiekvieno) mėnesio 15 dienos.

formoje — nevartotina būviui nusakyti: Šiandien aš ne formoje (=nekaip jaučiuosi, prastai nusiteikęs). Sportininkas geroje formoje (=geros formos, žvalus, pajėgus).

įsisavinti n. vert — 1. mokytis, išmokti: Reikia įsisavinti (=išmokti) naują medžiagą. 2. suprasti: Mokytojas turi gerai įsisavinti (=suprasti) uždavinius, keliamus lietuviškai mokyklai. 3. įsiminti, perimti, žinoti: Reikia daug laiko žmonijos sukauptam patyrimui įsisavinti (=perimti). 4. gauti, įgyti: Pienas greitai įsisavina pašalinius kvapus (=įgyja pašalinių kvapų). 5. naudoti, panaudoti: Kaip įsisavinote (=panaudojote) jums skiriamas lėšas? 6. diegti, įgyvendinti: Ūkiai įsisavino (įdiegė) sėjomainą. 7. pripažinti, prisitaikyti: Aktorius įsisavino svetimą sceną priprato, prisitaikė prie svetimos scenos). 8. virškinti: Atvėsusi duona geriau įsisavinama (=virškinama).

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

     Gydytojai uždraudė A. Einšteinui rūkyti, bet mokslininkas niekaip negalėjo nusikratyti šio kenksmingo įpročio.
     -    Kelintą pypkę šiandien rūkai? - klausia susirūpinusi žmona.
     -    Pirmą.
     -    Kaip tai pirmą? Tikrai jau ketvirtą rūkai.
     -    Mano brangioji, - nusišypsojo mokslininkas, - ar tu nori man įrodyti, kad apie matematiką daugiau nusimanai, negu aš?

***

     -    Pranuk, kaip tau patiko bažnyčia? - klausia tėvas, vesdamasis namo vaikutį, pirmą kartą buvusį bažnyčioje.
     -    Gerai, tėveli, - tarė nudžiugęs vaikas. - Kiek tu, tėveli gavai?
     -    Kiek ko gavau? - nustebo tėvas.
     -    Ar neatsimeni, kaip tas didelis žmogus vaikščiojo su dėžute, pilna pinigų. Aš pasiėmiau dešimtuką.

***

     -    Kas atsitiko, kai tave išmetė pro užpakalines duris?
     -    Aš pasakiau tarnams, kad esu kilęs iš labai kilmingos šeimos. Tai jie manęs atsiprašė, pakvietė vėl į vidų ir išmetė pro paradines duris.

Skaityti daugiau:

TRUMPAI IŠ VISUR


■    Diakonas Gintaras Grušas, talkinęs Lietuvos popiežiaus apsilankymo komitete generaliniu sekretorium, baigęs darbą, grįžo į Romą tęsti teologijos studijų.

■    Rugsėjo 12 d. savo kunigystės 60 m. jubiliejų Panevėžio katedroje atšventė prel. Vytautas Balčiūnas, gyvenąs JAV. Šioje katedroje prieš 60 m. kunigu jį įšventino vysk. Kazimieras Paltarokas. Iškilmėse dalyvavo dabartinis Panevėžio vysk. Juozas Preikšas ir daugybė kunigų iš Lietuvos bei užsienio.

■    1993 m. rugsėjo 1 d. atidaryta pirmoji kunigų seminarija Maskvoje. Jos rektoriumi paskirtas Veronos vyskupijos kunigas mons. Bernardo Antonini. Šiuo metu čia mokosi 11 klierikų.

■    Kaune veikia katechetikos kursai, trunka vienerius metus ir parengia tikybos dėstytojus pradinių mokyklų mokiniams. Jau išleistos penkios laidos. Veikia ir neakivaizdinė aukštesnioji katechetų mokykla prie Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos Teologijos fakulteto. Mokslas trunka 4 metus. Baigę gali dėstyti tikybą aukštesnėse vidurinių mokyklų klasėse.

■    Kretingoje šią vasarą veikė tarptautinė grigališkojo giedojimo mokykla. Paskaitas skaitė ir repeticijoms vadovavo užsienio specialistai. Pirmiausia, t.y. 1989 m, grigališkąjį giedojimą atgaivino Lietuvoje Vilniaus arkikatedra-bazilika. Šio senoviško giedojimo ansamblių šiuo metu yra Kaune, Šiauliuose, Kretingoje, Panevėžyje, net ir Nidoje.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nuoširdžiai dėkojame "Laiškų lietuviams" rėmėjams

300 dol. aukojo prel. Juozas Prunskis.

Po 50 dol. aukojo: O. Paškevičius, kun. S. Gaidelis.

45 dol. aukojo D. Balčiūnienė.

43 dol. aukojo Z. Didžbalienė.

Po 35 dol. aukojo: N. Bikulčius, A. Nausėdas.

20 dol. aukojo J.Stankaitis.

Po 15 dol. aukojo: J. Astas. J. Adomaitis, K. Sadauskienė, prel. I.Urbonas, R. Girdauskas, A. Puteris, O. Skrebunas, J. Mikaila. A. Januška.

Skaityti daugiau: