Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1997m. 3 Kovas


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1997 / KOVAS - MARCH / VOL. XLVIII, NO. 3

GAILESTINGOSIOS MEILĖS NELOGIŠKUMAI

73

 Algirdas Paliokas SJ

DANGIŠKASIS LIETUVOS GLOBĖJAS

77

 Juozas Vaišnys SJ

KRISTAUS GUNDYMAS

82

 kun. K.J. Ambrasas SJ

EILĖRAŠČIAI

84

 Teofilija Žemaitytė

PO ŽEMĖM - UŽGESUSIOS AKYS

85

 Polina Sarapinienė

BIRŽAI

89

 Juozas Vaišnys SJ

MALDOS UŽ GYVUS IR MIRUSIUS

90

 Jadvyga Vilčinskaitė

ATGAILA IR TIKĖJIMAS

92

 Chiara Lubich

ALKSTANTĮ PAVALGYDINTI

93

 Mindaugas Martinaitis

SVEIKA MARIJA

94

 Vytautas Ceplinskas

ATGARSIAI

96

 Dariaus mama

ĮVAIRYBĖS

98

 Viktoras Jautokas

ŠEIMA PAVOJUJE

100

 Dijana Kančienė

KALBA

102

 Juozas Vaišnys S J

TĖVYNĖJE

104

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

106

 Red.

TRUMPAI

107

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš Biržų miesto. Viršelio piešinys - dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus. Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

GAILESTINGOSIOS MEILĖS NELOGIŠKUMAI

Algirdas Paliokas SJ

avėnios rimtis pakviečia mąstymo akimis pažvelgti į Didįjį Dievą, Kūrėją ir Atpirkėją, ir į žmogų, vertą dieviškojo kraujo.

     Žinome, koks yra Dievas savo tvariniui — žmogui. Gavėnia - tai susimąstymo ir susitaikinimo laikas, kviečiantis prisiminti, koks yra Dievas nusikaltusiam žmogui.

     Žmogus negalėtų atsakyti, ir jo atsakymas nebūtų tikras. Atsakymą davė pats Dievo Sūnus (Lk 15, 4-7) palyginime apie paklydusią avį.

     Pirma. Kaip Ganytojas ieško? Neatsižvelgdamas j jokius sunkumus, jis eis pavojingiausiomis kalnų vietomis, kur vien tik keturkojai gali praeiti. Jis eis ir praeis. Plėšriųjų žvėrių, gyvačių ir skorpionų jis neišsigąs. Nesulaikys jo vidurdienio kaitra ar Pietų kraštuose akimirksniu permerkianti liūtis. Ar gali toks Ganytojas nesurasti, jei

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1861 m. grafo Jono Tiškevičiaus lėšomis.     R. Drevinsko nuotr.

jam nėra ir būti negali jokių kliūčių? Jėzus tai charakterizuoja trumpai ir aiškiai: ieško, “kolei suranda”.

     Dvasiniuose žmogaus klystkeliuose ir erškėčiai pavojingesni, ir bedugnės gilesnės. Tai Jėzus ir turi mintyje. Tuos du žodžius jis pasakė ne apie ką kitą, o apie save: “kolei suranda”! Tai ne vien tik Ganytojo, bet ir Išganytojo charakteristika.

Skaityti daugiau:

DANGIŠKASIS LIETUVOS GLOBĖJAS

Juozas Vaišnys SJ

albant apie mūsų tautos dangiškąjį globėją šv. Kazimierą, jokiu būdu negalima apsieiti be objektyvaus žvilgsnio į jo gyvenamo meto istoriją. Nesvarbu, kokį šio šventojo paveikslą norėsi nupiešti, jis nebus pakankamai ryškus ir suprantamas, jeigu jo neįstatysi į tų laikų istorijos rėmus.

     Šv. Kazimiero laikų istorija yra gana komplikuota ir susiraizgiusi. Tik istorikai specialistai gali ją išnarplioti, o mums, paprastiems žmoneliams, benarpliojant tuos mazgus, gali ir galva apsisukti.

     Kad būtų aiškiau, kaip šv. Kazimiero tėvas tapo Lenkijos karalium, manau, kad bus naudinga pradėti nuo Lenkijos istorijos. Joje iki XIV amžiaus pusės viešpatavo Piastų dinastijos valdovai. Paskutinis jų buvo karalius Kazimieras III, vadinamas Didžiuoju. Tad Kazimiero vardas Lenkijos valdovams buvo populiarus dar prieš Gedimino laikus. Aišku, šis vardas yra slaviškas, jis reiškia “taikos nešėją”.

Skaityti daugiau:

KRISTAUS GUNDYMAS

Kun. K.J. Ambrasas

     Kokia piktojo gudrybė! Jis pradėjo Kristų gundyti tada, kai “Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas” (Mk 1,13). Kai kūnas apsilpęs, žmogui taip sunku, kai mąžta jo atsparumas, žiūrėk, prie jo slenka pražūtingas kuždesys: pamėgink, nesilaikyk tokio griežto savo kūno varginimo, pasninko, draudimų, reikalavimų įstatų ir pan. Ką čia reiškia vienąsyk kitaip pamėginti! - kužda balsas į pasąmonės gelmes, skverbte skverbiasi į protą, trupina valią, tvirtus pasiryžimus, įsipareigojimus, duotas priesaikas ir pažadus, griauja taip sunkiai statytus santūrumo tiltus ir savitvardos tvirtoves. Gudrus šėtonas! Jis žino, kada prisėlinti prie žmogaus, kai jis nesitiki jokio pavojaus, kai jo nelaukia ir galbūt nebijo...

     Ką veikė Kristus per tą 40 dienų pasninko ir budėjimo laiką, nežinome. Tegalima vien spėlioti. Viena, ką tikrai galime visiškai drąsiai tvirtinti, - mes turime Vyriausiąjį Kunigą - Jėzų Kristų, kuris turi užjausti ir užjaučia mūsų visų silpnybes, nes pats buvo gundytas. Toji teisė, suteikta piktajam, kuris ja pasinaudojo tyruose, yra mums didelė pamoka ir dar didesnė paguoda. Pamoka, kad mes esame ir turime būti gundomi. Mes turime būti išmėginti visokiomis aplinkybėmis, visokiomis sąlygomis, kad būtume verti Amžinybės. Kad aukos, maldos, santūros ir išmėginimų kaina ją nusipelnytume. Kristus tyruose bandomas ne vienąsyk, bet tris.

Skaityti daugiau:

Eilėraščiai

Teofilė Žemaitytė

GRĖBLELIO IR DALGIO DAINA

Ant dalgelio parymok
ir manęs palauki -
aš parbėgsiu tuoj namo
kvepiančiom palaukėm.

Pinsiu rūtą į kasas -
džiugesį įpinsiu...
Kol nukris pirma rasa —
paslaptį įminsiu ...

Dalgį ant peties užmesk
ir manęs palauki —
aš sugrįšiu pas tave
žydinčiom palaukėm.

Ramunėlė pasakys
— myli ar nemyli...
Pažiūrėsiu į akis —
į tą žydrą gylį...
Man grėblelis ant peties,
tau - plieno dalgelis.
Kol naktis sparnus išties,
bursim savo dalią...

Skaityti daugiau:

PO ŽEMĖM - UŽGESUSIOS AKYS

Polina Sarapinienė

uk tuk tuk... - kalena genys. Krinta sunkios smalingos skiedros. Tų skiedrų tiek daug, kad aš brendu per jas ir brendu. Štai jos pasiekė mano juosmenį, burną, skverbiasi j akis, veliasi į plaukus. O tas šakų kvapas! Man nuo jo bloga, pykina... Tuk tuk... -kalena ir mano galvoje. Tai genys kala. Aš noriu sugauti tą piktą paukštį, kabinuosi į medį, šaukiu...

     — Viešpatie, — kažkas atsidūsta šalia, ir ant savo galvos pajuntu vėsią ranką. — Vėl kliedi... Sakiau, kad tos sūpynės prie gero neprives.

     Bandau sumegzti trapų sąmonės siūlą, atsiminti, kodėl guliu lovoje, kodėl taip skauda galvą, bet ir vėl nugrimztu į juodą prarają...

     Jūra. Klykauja žuvėdros. Putotos bangos plakasi į smėlį, laivą lyg šapelį supa, neša. Aš stoviu ant kranto ir žiūriu į vėjo blaškomą laivą. Ant denio pasirodo mano mirusi sesuo, ji kažką šaukia, tačiau per audros šėlsmą aš nieko negirdžiu. Atrodo, šaukia mane. Eisiu,tik vanduo labai šaltas. Staiga pasirodo saulė. Tokia kaitri, svilinanti. Dega jūra. Dega žemė. Dega ir mano galvoje. Aš beviltiškai dangstausi rankomis galvą ir klykiu:

     — Paslėpkite saulę !

     — Tėvai, uždangstyk langus! — girdžiu liūdną motinos balsą.

Skaityti daugiau:

Biržai

     Šis “Laiškų lietuviams” numeris iliustruotas nuotraukomis iš Biržų miesto. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir parapija yra pavesta administruoti tėvams jėzuitams. Kitos keturios vietovės, kur dirba tėvai jėzuitai, yra: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Jau esame rašę apie šių vietovių jėzuitų veiklą ir ją iliustravę atitinkamomis nuotraukomis. Dar tebelaukiame nuotraukų ir trumpo aprašymo iš Šiaulių.

     Dabar Biržuose apskaičiuojama apie 20 tūkstančių gyventojų. Šio miesto istorija labai sena. Jo apylinkėse žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Dokumentų apie Biržų įkūrimo datą neturime, bet galima tvirtinti, kad XIV a. pabaigoje ši gyvenvietė jau egzistavo. Miesto įkūrėjais ir ilgamečiais valdovais turbūt reikia laikyti kunigaikščius Radvilus. Paskutinis Biržus valdęs Nesvyžiaus Radvila, miręs 1813 m., už skolas Biržus užstatė grafui Juozui Tiškevičiui. Nuo šiol Biržų valdovai buvo Tiškevičiai. Jie valdė Biržus iki 1922m., tai yra iki žemės reformos.

Skaityti daugiau:

Maldos už gyvus ir mirusius

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Jadvyga Vilčinskaitė

     Melstis už gyvus ir mirusius — tai yra vienas iš gražiausių labdarybės darbų žmonių sieloms. Tačiau reikia pripažinti, kad daugelis šiuolaikinių katalikų dėl šito pamaldumo nemažai apsirinka. Kai kurie visai nepagalvoja, jog nepalyginti svarbiau yra melstis už gyvuosius negu už mirusius. Besimelsdami už gyvuosius, mes atliekame didį apaštalavimo darbą, nes dėl mūsų maldų jie gali atsiversti, pasitaisyti, iš pražūtingo pragaran vedančio kelio pasukti į šventumo kelią O kai meldžiamės už mirusius, nors ir atliekame labai gražų darbą, čia iš tiesų yra tiktai labdarybė, bet ne apaštalavimas. Dėl mūsų maldų mirusiems tik sutrumpėja skausmingas ilgesio laikas: jeigu jie yra skaistykloje, jie greičiau gali pasiekti Dievą ir dangų. Tačiau ar galime savo maldomis ištraukti bent vieną sielą iš pragaro? To niekados nebus! Todėl teisingai yra pasakyta: “Kai pradedame melstis tik tada, kai žmogus jau miręs — meldžiamės pavėluotai...”

Tiltas, jungiąs Biržų miestą su Tiškevičių rūmais.      V. Smito nuotr.

Skaityti daugiau:

Atgaila ir tikėjimas

CHIARA LUBICH

“Atsiverskite ir tikėkite Evangelija” (Mk 1, 15).

    Evangelijoje, parašytoje pagal Morkų, parašyta, kad Jėzus pradėjo skelbti savo išganymo misiją, šiais žodžiais: “Dievo karalystės vykdymas jau prasidėjo. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”.

     Jėzus ateidamas pradėjo naują erą, erą malonės ir išganymo. Tie pirmieji jo žodžiai kviečia mus priimti tą nepaprastą žinią, Dievo Karalystės tikrovės vykdymą, kurį jis skelbia visiems žmonėms ir kiekvienam asmeniui.

     Jis tuojau nurodo ir būdą: darykite atgailą ir tikėkite Evangelija, tai reiškia, kad turime iš esmės keisti savo gyvenimą ir priimti Dievo žodį, kurį jis per Jėzų siunčia mums, taip pat ir visų laikų žmonėms. Atgaila ir tikėjimas turi būti vykdomi kartu: jie negali būti atskirti; juo labiau, kai jų šaltinis yra gyvasis žodis - Jėzus. Jis ir šiandien kartoja žmonėms tuos pačius žodžius: “Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”.

     Priimtas ir vykdomas Dievo žodis duoda gilesnį supratimą, ką reiškia atgailos darymas ir tikėjimas Evangelija. O tai inspiruoja europiečius, azijiečius, australiečius, amerikiečius ir afrikiečius vykdyti tą Jėzaus norą visose aplinkybėse pavieniui ir visuomenėje.

Skaityti daugiau:

ALKSTANTĮ PAVALGYDINTI

(Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Mindaugas Martinaitis

     Buvo Arkangelo Mykolo atlaidai. Po dešimtos valandos Mišių skirstėsi žmonės. Kai kurie šventoriuje lūkuriavo draugų, pažįstamų. Oras anaiptol nebuvo šventiškas, švininė dangaus spalva rodė, kad lietui nebus galo. Žmonės skleidė lietsargius, sužvarbusias rankas kišo į kišenes, stengdamiesi sušildyti. Prie bažnyčios durų pamačiau ant šlapios žolės klūpantį žmogų. Jis buvo kiaurai permirkęs, klūpėdamas lauke ir laukdamas išmaldos. Bažnyčios prieangy nevalia prašyti išmaldos, tuo tarpu čia pardavinėjami laikraščiai, knygos. Žmogaus rankos buvo raudonos nuo lietaus ir šalčio, nuo šlapių plaukų srovelėmis tekėjo vanduo, nes kepurė buvo padėta šalia. Žmonės ėjo pro šalį - vieni sustodavo stengdamiesi išsiaiškinti, koks tai žmogus, kam jis gali panaudoti gautus pinigus, kiti įmesdavo keletą centų. Vos tik kepurėje dzingteldavo pinigėlis, neturtėlis tuoj pradėdavo linguoti, išreikšdamas dėkingumą. Sugrubusiose rankose jis laikė rožančių, kurio karoliukai barškėjo nuo šalčio. Žmonės abejingai ėjo pro šalį, pasipuošę ir patenkinti -juk atlaidai.

     Čia aš prisiminiau H.K. Andersono pasaką “Mergaitė su degtukais”, kai vargšė mergaitė sušalo dėl žmonių abejingumo.

Skaityti daugiau:

Sveika Marija

 Vytautas Čepliauskas

    Julytė dar ir dar kartą peržiurėjo kuprinę, bet knygelės nerado. Tai buvo tikybos vadovėlis, kurio viršely pavaizduota Marija, apglėbusi būrį vaikučių, o po juo didelėmis raidėmis užrašyta “Sveika Marija”. Julytei labai patiko paveikslėlis. Kartą vakare pasimeldusi, ji prislinko prie mamos.

     -    Mamyte, kaip tu manai, jeigu aš būsiu labai labai gera, tai kai numirsiu, ar priims mane Marija į glėbį greta tų vaikučių?

     -    Žinoma, - atsakė mama, - vaikučius, kurie myli Dievą, tėvelius, gerai mokosi, padeda kitiems, Marija tikrai priglaus, na, o dabar, bėk miegoti, - paragino ir nusišypsojo.

     Tos ir kitos mintys pynėsi Julytės galvoje, ieškant knygelės. Staiga Julytei švystelėjo: ji gi bus davus “Sveika Marija” savo draugei, kuri paskaičius įdėjo į suolą; einant į namus kuprinę pasiėmė, o knygelė liko. Atrodo, kad bitutė jai įgėlė - ne į kojytę, basai einant per kvepiančius dobilėlius, o - į pačią širdelę. Toks šešėlis ją užgulė, taip maudžia, aigo... Ji pamažėle dėjosi knygas į kuprinę, o iš akių, kaip nuo rasotos ramunėlės, - papt papt ant stalo, knygų... “Kaipgi taip -, mąstė Julytė, ką ji mamai pasakys, - Marija, su kuria ji taip nori būti, bendrauti, palikta vienui viena šaltoje mokykloje, atskirta nuo jos, nuo knygelių”. Julytė blaškėsi nuo vieno lango prie kito...

     “Kur aš pasidėčiau
     vargšas tavo vaikas,
     jei dabar ateitų
     man mirimo laikas?! -

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

Netikėta pažintis

     Būna gyvenime laikas, kai baltu gruodu sukaustytą žemę palieka senieji metai, nusinešdami džiaugsmus ir rūpesčius, sėkmes ir nesėkmes, džiugias ir mielas dvasingas šventes, ir ateina naujieji. Šioje laiko kaitoje atsigręžiame praeitin ir pamatome mums dovanotas vertybes, kalnu iškylantį, patirtą žmonių gerumą, laiku suteiktą paramą, pagalbą, parodytą žmogišką supratimą, šilumą, meilę...

     Ne vienus metus manyje reiškėsi tokie jausmai, kol pagaliau ryžausi juos išlieti baltame popieriaus lape ir atskleisti tai jums, Amerikos lietuviams, šio žurnalo skaitytojams.

Biržų tvirtovė.  V. Smito nuotr.

     O buvo taip. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrus keliams į Vakarus, paplūdo mūsų tautiečiai lankyti gimines, draugus ir pažįstamus. Pas mus buvo paplitęs pasakojimas, kad Amerikos lietuviai, užpykę ant savo draugų, jiems linkėdavo sulaukti kuo daugiau giminaičių iš Lietuvos...

Skaityti daugiau:

Įvairybės

Paruošė inž. Viktoras Jautokas

Bedūmis dizelio variklis

     Dizeliniai varikliai yra didžiausi oro teršėjai. Juos naudoja didieji sunkvežimiai. Jie važiuodami, o ypač pradedant važiuoti ar keičiant bėgius, išleidžia visą debesį tirštų tamsių dūmų. Naujieji oro taršos įstatymai privertė bendroves ieškoti naujų būdų, kad sumažinus dizelinių variklių išmetamų dujų kenksmingumą.

     Prieš kelerius metus Nevistar bendrovės inžinieriai suprojektavo ir pagamino pavyzdinį dizelinį variklį, kurio išmetamos dujos yra ir nejuodos ir nekenksmingos. Inžinieriai šį variklį pavadino bedūmiu dizelinių varikliu 21-ajam šimtmečiui.

     Naujasis variklis, atrodo, sumažins oro taršalus, kaip angliavandenilį, nitrogeno oksidus ir anglies viendeginį. Tada žmonės turės galimybę daugiau kvėpuoti gryną orą, pagerinant jų sveikatos būklę ir apsaugant nuo nemalonių ligų.

Širvėnos ežero užtvanka.     V. Smito nuotr.

Lentos iš kviečių šiaudų

     Medžio išdirbinių pareikalavimui didėjant (ypač statyboje), miškų kirtimas sumažino medžio išteklius. Dėl šios priežasties jau kuris laikas pradėta gaminti medžio pakaitalą, kuris dažnai naudojamas statyboje.

     Vienas iš tokių medžio pakaitalų yra kviečių šiaudai. Jie sumalami, sumaišomi su cheminiu skysčiu ir tada iš šio mišinio gaminamos lentos. Tokios rūšies lentos labai tinka virtuvės spintelių gaminimui. Dirbtinės lentos taip pat gali būti gaunamos ir iš cukrinių nendrių atliekų, pagaminus cukrų.

Skaityti daugiau:

Šeima pavojuje

Šeima — meilės mokykla

Dijana Kančienė

     Pagalvojusi apie mūsų dabartines šeimas, nutariau keletą minčių pateikti ir aš, keturių vaikų motina, nedaug skaičiusi, mažai teišeinanti iš keturių sienų apsupties. Noriu, kad būtų išgirstas mano tylus balsas, kuris su didžiausia širdgėla sako: “Šeima atsidūrė pavojuje! Dievo sukurtas žmonijos pamatas išgyvena sunkų metą, ir mes visi esame dėl to kalti ir didžiai atsakingi”.

     Karai, suirutės, visuotinis ištvirkimas, nusikaltimų gausybė, abejingumas, neapykanta. Visos tos ir kitos blogybės nusėdusio ant pasaulio tarsi tirštas suodžių debesis, ne šiaip sau iš nieko atsirado. Jos turi pradžių pradžią. Galbūt iš pirmo žvilgsnio sunkiai suvokiamą, sunkiai atsekamą, tačiau akivaizdžią. Toji pradžia - šeima. Būtent čia pasėjamas piktžolės mažytis grūdelis, papuolęs į tinkamą dirvą suveši, išsiskleidžia, apraizgo pasaulį šaknimis ir šakomis. Arba atvirkščiai - šeimoje žmogus pasisemia stiprybės ir geranoriškumo visam gyvenimui, o pavargęs ir nusilpęs vėl ir vėl grįžta į ją pasisemti jėgų tarsi iš gyvybės šulinio.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Kaip kirčiuoti vietovardį Kalvarijai

     Lietuvoje yra dvi Kalvarijos: Suvalkijoje ir Žemaitijoje. Abidvi kirčiuojamos vienodai: Kalvarijà, Kalvarìjos, Kalvarìjai, Kalvarìją, Kalvarijà, Kalvarìjoje. Pasitaiko nemaža žmonių, kurie šį žodį kirčiuoja netaisyklingai - Kalvãrija. Toks klaidingas kirčiavimas turbūt atsirado lenkų kalbos įtakoje.


Tiškevičių rūmų Astravo dvare.      V. Smito nuotr.

Kodėl sakoma traumavo, o ne sužeidė sportininką?

     Todėl ir sakoma, kad sportininkai - ne kareiviai kare, ne gladiatoriai,, ne nuo banditų ar avarijų kenčia. Gali pasitaikyti kokiu sporto įrankiu ar prietaisu ir susižeisti,labai retai - gal ir sužeisti juos kas gali.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė ŽIUPSNELIS REKORDŲ

      (Iš baigiamos rengti spaudai trečiosios Lietuvos rekordų knygos)

     Didžiausias parkas - Lietuvos nacionalinis parkas (įkurtas 1974 m.), kurio plotas 300 km. 70 proc. jo teritorijos užima miškai, 16 proc. - ežerai, 14 proc. - žemės ūkio naudmenos. Šiame parke 1990 m. buvo 3 kolūkiai, 1 žuvininkystės ūkis, 6 girininkijos, 3 gyvenvietės, 82 kaimai ( 30 kaimų yra vertingi etnografiniu požiūriu), 104 ežerai (iš jų giliausias - Tauragnas), 15 respublikinės reikšmės paminklų: 10 archeologijos, 4 dailės ir 1 architektūros. Auga 74 rūšys retųjų ir apyrečių augalų, iš kurių 8 rūšys įrašytos į Raudojąją knygą. Paukščių suskaičiuojama 190 rūšių, žinduolių -35, varliagyvių - 11, roplių - 5, žuvų - 28. 20 paukščių rūšių įrašyta į Raudojąją knygą. (Lietuvos aidas Nr. 243)

LIETUVOS GYVENTOJAI MOBILIŲJŲ TELEFONŲ TURI DAUGIAU NEI ISPANAI

     Pagal mobiliųjų telefonų skaičių, tenkantį šimtui gyventojų, Lietuva pralenkė Ispaniją ir nedaug atsilieka nuo Belgijos, Liuksenburgo ir Prancūzijos.

Lietuvos kompiuterių, telekomunikacijų ir raštinės įrangos asociacijos “Infobalt” duomenimis, tūkstančiui Lietuvos gyventojų pernai teko 11 mobiliųjų telefonų. Ispanijoje tūkstančiui gyventojų tenka 10, Belgijoje ir Liuksenburge - po 13, o Prancūzijoje - 14 mobiliųjų telefonų. Pagal mobiliųjų telefonų skaičių Europoje pirmauja Suomija (128), Danija (97) ir Didžioji Britanija (65).

     Šiuo metu Lietuvoje veikia trys mobiliojo telefono ryšio kompanijos - “Comliet”, “Omnitel” ir “Bitė GSM”, aptarnaujančios daugiau nei 35 tūkst. abonentų.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Klebonas, aplankęs vieną šeimą, sako mažam berniukui:

-    Pasakyk, vaikeli, kur yra Dievas, tai tau duosiu saldainį.

-    O tu, klebone, pasakyk, kur nėra Dievo, tai tau mano mama duos du saldainius.

Klebonas pagyrė berniuką ir jam davė ne vieną, bet visą saują saldainių.

Nemokąs rusiškai žemaitis buvo paskirtas Sovietų Sąjungoje Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Po sesijos grįžęs namo, buvo klausinėjamas kaimynų, ką gero ten nutarė. Žemaitis pasididžiuodamas sako:

-    Nutarėme Velykas perkelti į rudenį.

-    Argi tai gali būti? papasakok viską smulkiau.

-    Ką ten pasakoti, — nenoriai pradeda deputatas. - Toks medaliais apsikarstęs rusas įlipa į tribūną ir pašnekėjęs staiga sušunka: “Velykas rudenį, Velykas rudenį: ("Velikaja rodina” - Didžioji tėvynė:). Visi, karštai plodami, vienbalsiai priėmė tą pasiūlymą.

-    Mama, jeigu mums Kalėdų senelis atneša dovanas, Dievas duoda duonos, gandras atneša vaikus, tai kam tada reikalingas vyras? - klausia dukra savo motiną.

-    Matai, dukrele, jeigu dovanos yra negeros, jeigu duona apipelėjus, jeigu vaikas sunkiai gimsta, tada juk reikia turėti ką nors, kam galėtum suversti visą kaltę.

Skaityti daugiau:

Trumpai

□    Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir apaštalinis nuncijus arkiv. Justo Mullor Garcia gruodžio 16 d. aptarė sutarties tarp Lietuvos ir Šv. Sosto rengimą.


Biržų bažnyčios didysis altorius.     V. Smito Nuotr.

□    1996 m. rudenį Varšuvoje vyko Rytų ir Vakarų Europos šalių vyskupų konferencijų tarybos susirinkimas ir simpoziumas. Dalyvavo apie 70 vyskupų ir kunigų iš Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Rusijos. Lietuvos vyskupų konferencijai atstovavo Vilniaus arkiv. metropolitas A.J. Bačkis ir jos gen. sekretorius kun. Gintaras Grušas.

□    Spalio 26 d. Troškūnų miestelio aikštėje Panevėžio vysk. Juozas Preikšas pašventino kryžiaus formos paminklą laisvės kovose žuvusiems Algimanto apygardos partizanams.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nuoširdžiai dėkojame Laiškų lietuviams rėmėjams

1000 dol. aukojo Lietuvių Fondas.

520 dol. aukojo A. Sutkuvienė.

Po 80 dol.: J. Kučingis, B. Jankauskas.

60 dol. - A. Lesevičius.

Po 30 dol.: I. Budrys, P. Raulinaitis, M. Vilutis, L. Kriaučeliūnas, A. Jašmantas, J. Janonis, I. Laisvėnaitė, K. Lietuvninkas, A. Pažiūra, J. Stankus, O. Remeikienė.

Po 25 dol .: H. Bagdonas, A. Lauraitis.

Po 20 dol.: M. Venskus, J. Petronis, N. Bikulčius, R. Taunys, M. Gelažius, M. Vasiliauskas, M. Žemaitis, O. Norkus, N. Sumskis, K. Valiuškienė, I. Kairys, A. Valavičius, F. Lekutis, J. Raulinaitis, T. Siaurusaitis, I. Jasys, V. Valantinas, V. Stančius, V. Lesniauskas, O. Matusaitis, S. Prialgauskienė, R. Reinytė, V. Aviža. V. Udrys, E. Jasaitis, S. Bublienė, V. Šoliūnas, P. Gruodis, M. Laucis.

17 dol. - M. Skema.

Skaityti daugiau: