Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Trumpai

□    Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir apaštalinis nuncijus arkiv. Justo Mullor Garcia gruodžio 16 d. aptarė sutarties tarp Lietuvos ir Šv. Sosto rengimą.


Biržų bažnyčios didysis altorius.     V. Smito Nuotr.

□    1996 m. rudenį Varšuvoje vyko Rytų ir Vakarų Europos šalių vyskupų konferencijų tarybos susirinkimas ir simpoziumas. Dalyvavo apie 70 vyskupų ir kunigų iš Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Rusijos. Lietuvos vyskupų konferencijai atstovavo Vilniaus arkiv. metropolitas A.J. Bačkis ir jos gen. sekretorius kun. Gintaras Grušas.

□    Spalio 26 d. Troškūnų miestelio aikštėje Panevėžio vysk. Juozas Preikšas pašventino kryžiaus formos paminklą laisvės kovose žuvusiems Algimanto apygardos partizanams.

□ Kreipdamasis į Popiežinės mokslų akademijos narius, pop. Jonas Paulius II spalio 22 d. pareiškė, kad Bažnyčia pripažįsta evoliuciją kaip teoriją, gerai pagrįstą tyrimais įvairiose mokslo srityse. Pop. Jonas Paulius II pastebėjo, kad jis nėra pirmasis popiežius, tvirtinantis, jog mokslas ir Bažnyčia gali rasti sutarimo tašką šioje srityje. Pop. Pijus XII 1950 m. paskelbtoje enciklikoje rašęs, jog tarp evoliucijos ir tikėjimo doktrinos nėra prieštaravimo, jeigu išsaugomi tam tikri tvirti taškai, kur nedaroma nuolaidų.

□    Moksleivių ateitininkų rudens akademijoje Raseiniuose spalio 25-27 d. dalyvavo apie 250 moksleivių bei vadovų iš visos Lietuvos. Paskaitas skaitė dr. A. Žygas, dr. K. Skrupskelis ir kun. R. Grigas. Renginio dalyvius globojo Raseinių klebonas kun. G. Jankauskas.

□    Šiauliuose, Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos patalpose, steigiami namai “Mažoji bendruomenė”. Pradžioje bus globojami 5 vaikai, o po 7 metų čia turėtų gyventi 20 vaikų, globojamų 5 seselių. “Mažosios bendruomenės” tikslas -parengti jaunus žmones prasmingam gyvenimui, suteikiant individualų auklėjimą.

□    Vatikane paskelbtame dokumente, skirtame 1997 m. gegužės 5-10 d. Romoje vykstančiam kongresui dėl pašaukimų kunigystėn bei vienuoliniam gyvenimui pasirengti, sakoma, kad nuo 1978 m. katalikų kunigų skaičius Europoje sumažėjo 13 procentų, ir jų dabar yra 218.500. Daugiausia kunigų sumažėjo Olandijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Tuo tarpu Lenkijoje kunigų padaugėjo 34 procentais. Dabar čia jų yra 25.000. Truputį kunigų skaičius didėja Ukrainoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Daugiausia dvasininkų turi Italija - 56.000, antra ir trečia vieta dalijasi Prancūzija ir Ispanija, kuriose kunigų yra apie po 29.000.

□    Kelios dešimtys Lietuvos dvasininkų, mokytojų, kultūros veikėjų pareikalavo numatyti atsakomybę už smurto, pornografijos, prostitucijos ar seksualinės prievartos propagavimą spaudoje, radijuje ir televizijoje.

□    Kalėdinių giesmių koncertus suruošė Pal. Jurgio Matulaičio misijos choras, vadovaujamas dirigentės Birutės Mockienės ir jos talkininkės Rasos Poskočimienės, gruodžio 15 d. Lemonte ir gruodžio 22 d. Čikagoje, Nekalto M. Marijos Prasidėjimo bažnyčioje.

□ Pop. Jonas Paulius II, per Kalėdas kalbėdamas iš Šv. Petro bazilikos balkono, pasakė sveikinimą ir lietuviškai: “Laimingų šv. Kalėdų”. Minioje buvę lietuviai pradėjo skanduoti: “Lietuva, Lietuva!” Kiek palaukęs popiežius lietuviškai tarė: “Ačiū”.

□    Naujųjų Metų dieną pop. Jonas Paulius II paragino pasaulio valstybių vadovus ir kariaujančias puses baigti ginčus ir siekti taikos. Jis taip pat sakė, kad ilgalaikės taikos nebus be atleidimo.

□    Utenos muzikos mokykla pradėjo rengti vargonininkus. Moksleiviai čia supažindinami su bažnytinės muzikos ypatumais, vargonų sandara bei istorija. Baigę mokyklą, šios mokyklos absolventai bus parengti ne tik bažnyčios vargonininko darbui, bet ir studijoms Vilniaus konservatorijoje.

□    Pop. Jonas Paulius II parašė savo autobiografiją “Dovana ir paslaptis”, kurios pirmuosius egzempliorius įteikė 106 kardinolams, dalyvavusiems iškilmėse, surengtose jo 50 m. kunigystės jubiliejaus proga.

□    Kauno arkiv. Sigitui Tamkevičiui lapkr. 3 d. Vokietijos Regensburge įteiktas Georg von Hertling medalis, skiriamas už nuopelnus katalikų Bažnyčiai.

□    Ant Vilniaus arkikatedros stogo 1996 m. lapkričio pabaigoje grįžo jos frontą nuo XVIII a. puošusios šv. Elenos, šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero statulos. Bolševikų 1950 m. sunaikintas statulas atkūrė skulptoriai Stasys Kuzma ir Vytautas Navickas, o pašventino Vilniaus arkiv. metropolitas Audrys Juozas Bačkis.

□    Kun. Mykolas Yakaitis, Šv. Barboros parapijos klebonas Bridgeporte, paskirtas naujuoju Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonu Mar-quette Parke vieton į pensiją išeinančio kun. Jono Kuzinsko. Pareigas pradėjo eiti nuo 1997 m. sausio 1 d.

□ 1996 m. Marijos Nekalto Prasidėjimo (putnamiečių), vienuolijai suėjo 60 m. nuo įsikūrimo JAV.’1936 m. 5 seselės atvyko į Ameriką. Iš jų tik viena sės. Aloyza Šaulytė temokėjo angliškai, Dabar vyksta priešingas vyksmas: amerikietės seselės padeda šią vienuoliją atkurti Lietuvoje.

□    Salezietis kun. Izidorius Sadauskas, kilęs iš Punsko krašto, kurį laiką darbavęsis Lenkijoje ir Kanados Montrealyje, mirus kun. V. Cukurui, laikinai ėjo Putnamiečių vienuolyno kapeliono pareigas.

□    Kun. Steponas Ropolas OFM., St. Petersburgo, FL, Šv. Kazimiero lietuvių misijos vadovas, 1996 m. rudenį atšventė 50 m. kunigystės jubiliejų.

□    Lietuvos ir Lenkijos vyskupų konferencijų ryšio grupės atstovai susitiko Lenkijoje, Drohičyno vyskupijoje. Lietuvai atstovavo grupės vicepirm. vysk. J. Žemaitis MIC, vysk. J. Tunaitis, kun. V. Aliulis MIC ir kun. Pečiukonis. Lenkijos grupei vadovavo vysk. W. Ziemba.

□  Rietavo bažnyčia, statyta didikų Oginskių, yra viena iš didžiausių Lietuvoje.

□    Kaip rodo paskutinieji Austrijoje atlikti sociologiniai bažnytiškumo ir religingumo tyrimai, moterys paprastai yra religingesnės už vyrus. Jų daugiau negu vyrų laiko religiją ir Bažnyčią svarbiais dalykais. Katalikų Bažnyčiai priklauso beveik 60 procentų austrų.

□    Kun. Jonas Staškus, Anapilio parapijos klebonas Kanadoje, gruodžio 7 d. buvo artimųjų ir parapijiečių pagerbtas 60 m. gimtadienio proga.

□    Lietuvos kariuomenės vyr. kapelionas Alfonsas Bulota mano, kad Lietuvos kariuomenės daliniuose turėtų dirbti bent 30 karo kapelionų. Jie, be religinių pareigų, atlieka ir religinį auklėjimą.

Juozas M.