Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1998m. 7 Liepa-Rugp.


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1998 / LIEPA-RUGP. - JULY-AUGUST / VOL. XLIX, NO. 7

IR DIEVAS ILSĖJOSI

217

 Algirdas Paliokas SJ

IŠ IMIGRANTO UŽRAŠŲ

221

 A. Saulaitis SJ

KAIP NUGALĖTI

224

 Alytė Valentukevičiūtė

ŠVENTĖ, SUJUNGUSI ŠIRDIS DRAUGYSTEI

228

 Aldona Jurkutė

NEGALI MYLĖTI NEDUODAMAS

231

 Romualdas Kriaučiūnas

KOKS TURĖTŲ BŪTI ŠIŲ DIENŲ KUNIGAS

235

 Jadvyga Vilčinskaitė

GANYTOJAS IR JO AVIDĖ

237

 Chiara Lubich

NUOSTABUSIS GAILESTINGUMAS

238

 Kostas Paulius

ŽYDŲ ŠVENTĖS

240

 Kun. K.J. Ambrasas SJ

KAS PADEDA IR KAS KLIUDO

242

 Aistė Adomavičiūtė

SANTUOKA IR ŠEIMA

243

 Rita Maleiškienė

KALBA

246

 Juozas Vaišnys SJ

VIZIJA, MŪS LAIŠKAI (EIL.)

247

 Valerija Vilčinskienė

TĖVYNĖJE

248

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

251

 Red.

TRUMPAI

252

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas Zigmo Degučio nuotraukomis iš Laišką lietuviams metinės šventės. Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

IR DIEVAS ILSĖJOSI

Algirdas Paliokas SJ

     Ir žmogui reikia poilsio: tokių atostogų, kurios padėtų išplauti iš sąmonės visa, kas erzino, pykino, žodžiu, apsunkino gyvenimą, kas įlietų daug energijos ateičiai. Juk reikia įgyvendinti didelius ir mažus planus, pasiekti, kas iki šiol buvo nepasiekiama.

     Tačiau žmonės labai įvairiai supranta poilsį ir skirtingai ilsisi, o dalis grįžta visai nepailsėję. Kas kaltas: ar netikę atostogos, ar nevykę atostogautojai? O gal yra gerų atostogų receptas, tinkąs visiems atvejams ir visiems žmonėms? Šiuo straipsniu vykstame jo ieškoti.

     Metų bėgyje žmogui dažnai vis ko nors trūksta, daug kam nebuvo laiko. Gal geriausios atostogos būtų aprūpinant kūną visais jo geidžiamais malonumais, išsimiegoti iki soties, niekuo

Šv. Ignacijus Lojolą (1491-1556). Jėzaus Draugijos steigėjas. Šventė liepos 31 d.

nesirūpinti ir panašiai. Tačiau kada kūno malonumai padarė žmogų laimingą?

Skaityti daugiau:

IŠ IMIGRANTO UŽRAŠŲ

A. Saulaitis

     Daugelį šimtmečių vienuoliškųjų įžadų metu vyrai ir moterys pasirinkdavo (kartais būdavo priskiriamas) vienuolijoje naują vardą, išreiškiantį “antrąjį krikštą” ir naująjį gyvenimo būdą. Įaugti vienuolinėje (tiksliau: bendruolinėje) bendruomenėje nelengviau, negu vyrui ir žmonai suaugti į vieną šeimos židinį (ir dažniausiai moterys pakeičia savo pavardę, prisiimdamos vyro). Ir vienuoliškasis, ir šeimyninis žingsnis psichologiškai prilygsta tam, ką religiniais žodžiais vadintume “atsivertimu” iš netikėjimo į tikėjimą, iš vienos tikybos į kitą, iš tradicinio į sąmoningą tikėjimą.

     Toks kultūrinis ir psichologinis atsivertimas vyksta ir žmogui keičiant kultūrą. Kaip dvasiniai, taip ir žmogiškieji mainai užtrunka, tęsdamiesi eilę metų ir kaitos metu neaplenkdami pastangų bei skausmo, kaip ir kiekvienas augimas, brendimas.

Šventės organizatoriai ir programos atlikėjai su Čikagos generaliniu konsulu Giedrium Apuoku.     Z. Degučio nuotr.

     Prieš daugel metų rašančiajam buvo pritaikytos liaudiškos eilės: “Mano namas - čemodanas, mano būstas - aeroplanas..." Per beveik kapą metų tenka ketvirtą kartą būti imigrantu ir “atsiversti” - atsiverti ir prisiimti naują kultūrą, šįsyk savo gimtosios šalies.

Skaityti daugiau:

KAIP NUGALĖTI SAVO PERDĖTĄ IŠDIDUMĄ

(Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Alytė Valentukevičiūtė

     Vakar nuo draugės gavau laišką. Ji klausia, kaip nugalėti išdidumą? Aš žinau, ne kiekvienas į tai gali atsakyti. Bet pabandysiu. Esu moteris, sulaukusi brandaus amžiaus, nors protu ir širdimi jaunuolė. Tad pavarčius kupinus prisiminimų dienoraščius, aš vėl nuklystu į vaikystės dienas.

     Šeimoje mane vadindavo Katinėliu. Buvau vienturtis pagrandėlis. Tėvai lepindavo savo mergaitę labiau nei galima įsivaizduoti. Keldavausi saulei esant prie medžių vainikų. Guldavau mėnesiui sėlinant palei juodą dangų. Valgydavau išrankiai, tik tą, kas gardžiai kvepėjo. Turėjau galybę lėlių kietomis guminėmis galvomis, pilkais plaukais ir minkštutėmis rankomis. Jų kolekcija būdavo išstatyta man palei lovą. Mažame mano kambarėlyje, prie staliuko, sėdėjo keturi brangūs meškinai. Meškučių kailiai žvilgėjo juosva spalva. Tėtis juos atvežęs iš Europos krašto. Aš tuo didžiavausi. Vaikiškų išaugtinių drabužėlių spinta stūksojo kambario rytų pusėje. Ja dalindavausi su pliušiniais kiškučiais. Niekas, net mama, neidavo į manąsiais valdas.

LL administratorė Aldona Jurkutė sveikina meninės programos atlikėjus: solistę Audronę Gaidžiūnienę ir akompanatorių Manigirdą Motekaitį.     Z. Degučio nuotr.

     Kas dieną jaunutė auklė atnešdavusi balto šokolado ir marcipanų su karameliniais pyragaičiais. Žodžiu, Katinėlis gyveno gerai. Visi pildė norus. Gimiau silpna ir ligota. Retsykiais, dėl viso pikto, apsimesdavau besijaučianti blogai. Nežiūrint dažnų mano užgaidų ir egoizmo prasiveržimo, tėvai nėrėsi iš kailio, kad šypsočiausi.

Skaityti daugiau:

ŠVENTĖ, SUJUNGUSI ŠIRDIS DRAUGYSTEI

Aldona Jurkutė

     Žodis - sielos vartai. Žodis per laišką yra lyg tiltas, kuriame susisiekia dvasia su dvasia, protas su protu, žmogus su žmogumi, nors jie gyventų kažin kaip toli vienas nuo kito.

     Trys pavasario mėnesiai turi paukščių vardus. Pirmieji du - kovas ir balandis skirti darbui. Kasmet (ir taip jau 39 kartus) Laiškų lietuviams žurnalui paskelbus straipsnių konkursą, jo redaktorius atsikvepia (konkursinės temos būna ne tik sugalvotos, bet jau ir “pasėtos” Lietuvoje) ir tada įvyksta keistas dalykas: redakcija, redaktorius kun. Juozas Vaišnys ne patys rašo lietuviams, bet nekantraudami laukia laiškų - ypatingai iš Lietuvos. Juodasis pašto darbuotojas tuomet mieliausias, laukiamiausias, svarbiausias kiekvienos dienos žmogus.

Alto pirmininkas prof. Jonas Račkauskas sveikina “Laiškus lietuviams” ir jų redaktorių.     Z. Degučio nuotr.

     Kovas - balandis tai nelengvos 60 dienų per kurias vertinimo komisijai (pirmininkas Juozas Masilionis, sekretorė Aldona Jurkutė, nariai - Aldona -mulkštienė ir Aušrys Matonis) reikėjo paskaityti, įsigilinti, suprasti ir įvertinti 67 straipsnius. Brandžius, gerai apmąstytus (kartais nelabai!) 45 suaugusiųjų ir ne mažiau įdomius jaunųjų autorių straipsnius.

Skaityti daugiau:

NEGALI MYLĖTI NEDUODAMAS

Romualdas Kriaučiunas

     Nuo senų senovės žmonės stengiasi paminėti išskirtinas sukaktis bei svarbius gyvenimo įvykius. Paskutiniaisiais šio šimtmečio metais mes švenčiame laiko tėkmę, vedančią į dutūkstantuosius metus. Šiame fone kyla eilė klausimų: Kaip mes tai paminėsime? Kokią prasmę mums turės šis istorinis momentas? Kokie yra mūsų lūkesčiai ateičiai? Ką daryti, kad ateitis būtų kupina vilčių?

     Krikščionys turi ypatingą priežastį švęsti 2000 metų sutiktuves. Tai garbinga sukaktis, liečianti Kristaus buvimą žmonijos istorijoje. Jubiliejaus išvakarėse tikintiesiems yra proga atsinaujinti. Tai kvietimas atverti mūsų širdis Jėzui Kristui bei tarpusavio susitaikymui, tai proga kurti teisingesnį ir taikingesnį pasaulį.

Naujieji ateiviai iš Lietuvos linksmai bendrauja su seniau atvykusiais.     Z. Degučio nuotr.

     Katalikų Bažnyčios istorijoje šventieji ar jubiliejiniai metai yra didelis įvykis. Tai atleidimo ir susitaikymo metas. Tuo pačiu tai yra solidarumo, vilties, teisingumo ir įsipareigojimo tarnauti Dievui metas. Tarnauti džiaugsmingai, taikingai, kartu su savo broliais ir sesėmis.

Skaityti daugiau:

KOKS TURĖTŲ BŪTI ŠIŲ DIENŲ KUNIGAS

Jadvyga Vilčinskaitė

     Visados, o tuo labiau dabartiniais laikais, kiekvienas kunigas turėtų būti apaštališkos dvasios, degantis sielų išganymo troškimu. Užtat labai liūdna matyti, kai kunigas tampa tik parapijos aptarnautojas, tarsi kokios įstaigos darbuotojas; kai, atlaikęs pamaldas ir suteikęs parapijiečiams sakramentus, jis jaučiasi jau viską atlikęs... žmonėms ne kartą labai trūksta tikėjimo žinių, daug būna parapijoje visokių blogybių, o toks kunigas lyg ir visai to nemato: įlipęs į sakyklą, nesugalvoja, ką čia reiktų pasakyti, kalba, kas pakliuvo, kad tik būtų pakalbėta. Ir dar blogiau, jeigu tas žmonių sielų reikalams nepritaikytas pamokslas ištisai perintas daugeliui nesuprantamais tarptautiniais žodžiais! Išvada čia tegali būti tiktai viena, kad šiam kunigui sielų išganymas visai mažai terūpi...

Kun. A. Paliokas SJ skaito maldą prieš LL vakarienę.     Z. Degučio nuotr.

     O jeigu kunigas sakys ir tikrai gerus pamokslus, bet jo gyvenimas, jo elgesys neatitiks šitų žodžių, tie pamokslai taip pat nedaug teatneš klausytojams dvasinės naudos. Aiškiai matome, jog kunigas, bemokydamas žmones, turi jiems parodyti ir kilnaus, doro gyvenimo pavyzdį.

     Šventumo pavyzdžiais mes šviesti turim,
     Jei žmones norim vest šventu keliu!
     Jiems reikia prie pamokančiųjų žodžių
     Draug mūsų sielos grožio spindulių.

Skaityti daugiau:

GANYTOJAS IR JO AVIDĖ

CHIARA LUBICH

“Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane" (Jn 10,27).

     Tie žodžiai tai tik dalis svarbaus ginčo, kuris vyko Jeruzalės šventyklos prieangyje.

     O anksčiau Jėzus sakė, jei kas nori būti jo sekėju ir ištikimu jo žodžio vykdytoju, turi būti pašauktas jo Tėvo ir paveiktas jo malonės dovanos (Jn 6,44 ir 6,65). Be abejo, jis norėtų duoti tą dovaną kiekvienam. Tačiau viena sąlyga yra būtina: reikia būti atviram, su dėmesiu klausyti jo balso ir priimti tiesą, vaizduojamą palyginime apie Gerąjį Gantytoją (Jn 10,1-10).

     Žmonės, apie kuriuos čia kalbama, neatstovauja tiems, kurie tik paprastai tiki Jėzų, bet veikiau apie tokius, kurių tikėjimas ir atvirumas Jėzui yra pasiekęs visišką išsivystymą; jie yra tokie, kuriuos Jėzus patraukė į bendravimą ir intymią draugystę su juo, o toji draugystė padarė savitarpio bendravimą nuostabiu.

Skaityti daugiau:

NUOSTABUSIS GAILESTINGUMAS

Kostas Paulius

     Tasai nuostabusis gailestingumas glūdi mūsų dangiškojo Tėvo begalinėje, neapsakomoje ir mums gerai nesuprantamoje meilėje. Ir kai toji meilė pasireiškė, mūsų galvojimui, samprotavimui bei filozofavimui pasidarė ne visai suprantama.

     Juk Dievas davė mums laisvą valią, užtai ir galime apsispręsti vykdyti tik Jo valią, ar mūsų pačių. O vis dėlto Jis norėjo, kad Jo Mylimiausias Sūnus Jėzus, paklusdamas Jo valiai, sutiktų priimti žmogaus kūną iš mergelės Marijos, gyventi žemėje, kentėti ir mirti ant kryžiaus, kad tik mes būtumėm išganyti, ypač kad Jis pasigailėtų tokių, kurie, gavę iš Dievo laisvą valią, ją naudojo tik savo užgaidoms patenkinti, ir todėl eitų pražūties keliu, kol atsidurtų pragare visai amžinybei.

Loterijos organizatorė Albina Ramanauskienė kviečia laimėtoją ištraukti naują bilietą.  Z. Degučio nuotr.

     O Jėzus, paklusdamas savo dangiškojo Tėvo valiai, sutiko priimti žmogaus kūną ir gyventi žemėje kolei įvykdys tą nepaprastą savo Tėvo norą.

Skaityti daugiau:

ŽYDŲ ŠVENTĖS

Kun. K.J. Ambrasas SJ

     Be šabo (šeštadienio), Velykų, žydai turėjo dar ir kitų švenčių. Sekminės (gr. Pentecoste -penkiasdešimtoji diena). Tatai antroji pagal savo reikšmę žydų šventė. Taip vadinamas laikas nuo praėjusių Velykų iki javapjūtės pabaigos, kai kunigas kartu su gyvulių aukomis atnašaudavo du naujojo derliaus duonos kepalus. Tuomet jau būdavo praėję penkiasdešimt dienų, arba septynios savaitės, nuo Velykų iki pjūties pradžios. Tai būdavo padėkos Dievui už žemės gėrybes ir džiaugsmo diena, kad sulaukė naujo derliaus. Ši šventė nebuvo nei viena iš linksmiausių, nei iš populiariausių, bet į ją nemaža žydų atvažiuodavo iš svetur ir iš toliau. Mat tuo metu būdavo patogus kelias vandeniu.

     Katalikų šventė, skirta paminėti regimam Šv. Dvasios nužengimui ant apaštalų. Tuo pačiu - Bažnyčios steigimo pabaiga ir viešojo jos veikimo pradžia. Sekminės, po Kalėdų ir Velykų, - viena iš didžiausių Katalikų Bažnyčios švenčių, minima visą aštundienį.

     Palapinių šventė (kitaip dar ji kartais pavadinama padangčių, tabernakulių) būdavo Tishri mėn. 15 d. tarp rugsėjo pabaigos ir spalio pradžios, kai jau būdavo visas derlius nuvalytas. Tatai buvo džiaugsmo ir padėkos Dievui už žemės gėrybes diena: “Nė vienas nepasirodys mano akivaizdoje tuščiomis rankomis. Švęsi Pjūties šventę, - ....pirmienų savo triūso ir lauko pasėlių. Švęsi Derliaus šventę metų pabaigoje, kai būsi surinkęs iš lauko savo triūso vaisius” (Iš 23, 15-16). Šventė, trukdavusi 8 dienas, primindavo senovėje hebrajų gyvenimą tyrų palapinėse ir kartu būdavo švenčiamos vynuogių ir kito derliaus suvalymo pabaigtuvės.

Skaityti daugiau:

Kas padeda ir kas kliudo sugyventi su kitais

 (Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Aistė Adomavičiūtė

*  *  *  *  *  *  *

     Ne kiekvieną dieną mūsų santykiai su kitais būna puikūs. Dažniausiai dėl to apkaltiname visus aplink esančius, bet tik ne save. Užuot smerkę kitus, pasistenkime surasti savo klaidas. Konfucijus sakė: “Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kai tavo paties slenkstis dar nenuvalytas”. Tą pačią tiesą, tik kitais žodžiais pasakytą, galime rasti ir Biblijoje.

     Būdama maža, apie žmones nedaug temąstydavau. Tik vėliau supratau, kad ne tik aš, bet ir kiekvienas turi savo pasaulį. Supratau, kad kiti tuos pačius dalykus gali vertinti visai kitaip nei aš. Pamenu, kad tuomet išsigandau: “Tai kaipgi mums bendrauti?”

     Pradėti reikėtų nuo savęs. Pastebėjau, kad kiti elgiasi su manimi taip, kaip aš su jais. Jei būnu irzli, priekabi, pikta, visi tai jaučia ir atsako tuo pačiu. Todėl, prieš ką nors darydama, turėčiau pagalvoti: “Ar tikrai norėčiau, kad kas nors su manimi taip pasielgtų?” Tai pats geriausias būdas nieko neįžeisti, nes nėra tokių žmonių, kurie sau nelinkėtų gero.

Skaityti daugiau:

SANTUOKA IR ŠEIMA


Rita Maleiškienė

Sutuoktinių meilė

     Meilė yra savęs atidavimas ir kito asmens pasiėmimas, lydimas begalinės pagarbos ir dėkingumo už atiduotą gyvenimą. Tai sielos, proto, širdies ir kūno vienybė. Harmoninga vienybė. Meilė nėra dvigubas egoizmas ir ne savęs ieškojimas per kitą žmogų, o džiaugsmingas aukojimasis gyvenimo vardan.

Eros ir agapė

     Krikščioniškos santuokos ir šeimos samprata remiasi Tvėrėjo duota prigimties tvarka. Dievas, iš meilės pašaukęs žmongų į gyvenimą, pašaukė jį ir meilei. Žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (Pr. 1,27), kuris yra pati Meilė (1 Jn 4, 7-8). Tad meilė yra pagrindinis ir natūraliausias žmogaus pašaukimas. Meilė ima į save žmogaus kūną, o kūnas turi dalį ir dvasinėje meilėje. Todėl seksualumas, kuriame vyras ir moteris kaip sutuoktiniai teikia save vienas kitam, nėra vien biologinis aktas, bet žmogaus asmens gelmių veiksmas. Meilė tarp vyro ir moters priklauso nuo žmogaus panašumo į Dievą; ji yra atspindys Dievo meilės kiekvienam žmogui. Todėl ir žmogaus skeksualumui galioja Šv. Rašto žodžiai: “Tai buvo labai gera” (Pr 1,31). Dauguma žmonių šią didžiąją paslaptį ypač giliai išgyvena santuokinėje meilėje, čia atrasdami laimę ir džiaugsmą. Tačiau tiktai ta meilė, kuri gerbia vertybes, yra santuoką kurianti jėga. Ji yra dviguba: eros ir agapė.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Linksnių vartojimo klaidos

     Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais: būti, pasitaikyti, rastis, atsirasti, įvykti, pasiekti, daugėti, mažėti, kiltiir pn. Pvz.: Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgai(= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje būna kokios problemos (= kokių sunkumų). Mūsų laikais tokios nelaimės (= tokių nelaimių) pasitaiko vis dažniau. Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų). Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse. Esant tokiam nepastoviam orui, padaugėjo įvairios epidemijos (= įvairių epidemijų). Pasitarime iškilo nauji klausimai (- naujų klausimų).

     Vardininkas nevartotinas kreipiniui reikšti: Pranešėjas(= Pranešėjau), jums liko dešimt minučių. Priedėliu einančio daiktavardžio ponasvardininkas - ne klaida: Ponas pirmininkearba Pone pirmininke.

     Geriau vartoti ne vardininką, bet kilmininką įvairiems pavadinimams reikšti, pvz.: Sporto klubas“Žalgiris” (= “Žalgirio" sporto klubas). Žurnalas “Laiškai lietuviams” (= “Laiškų lietuviams” žurnalas).

Skaityti daugiau:

VIZIJA, MŪS LAIŠKAI (EIL.)

VALERIJA VILČINSKIENĖ

VIZIJA

     Aukštai, toli tavęs ieškojau, —
     Šviesiausia vizija buvai.
     Skaičiau — kitiems nuplovei kojas,
     Juos meilės žodžiais gaivinai.

     Aukštai, toli tavęs ieškojau, —
     O tu many juk gyvenai.
     Ir kaip lig šiolei nežinojau,—
     Neskyrė erdvės mūs, kalnai.

     Aukštai, toli tavęs ieškojau, —
     Tu atvedei keliu j širdj
     Žaliu lauku vynuogienojų
     Pavargusį, ištroškusį pagirdyt.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

LIETUVYBĖS TVIRTOVEI ATMINTI IR MOKSLUI

     Išspausdinta antroji serijos “Lietuvių tarmių tekstai” dalis Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta (Vilnius, 1997, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 56 psl.) Tekstus išleido Lietuvių kalbos draugija, lėšas ir visokeriopą paramą suteikė Vilniaus miesto savivaldybė. Serijos atsakomasis redaktorius Vytautas Vitkauskas, leidinį parengė Elena Grinaveckienė ir Vytautas Vitkauskas.

     Knygos tekstai parodo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vilniuje gimusių, gyvenusių, daugiausia Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tikroje lietuvybės tvirtovėje, besimokiusių žmonių kalbą, bei yra pirmasis kalbinės medžiagos šaltinis, atskleidžiantis visą Vilniaus bendrinės lietuvių kalbos struktūrą, tartį, fonetiką, gramatiką, leksiką, frazeologiją.

LL šventės vadovė Nijolė Užubalienė apibūdina šios šventės reikšmę.     Z. Degučio nuotr.

     Vertingų duomenų apie kultūrinį Vilniaus gyvenimą 1916-1995, personalijas ras kiekvienas istorijai neabejingas Amžinosios sostinės narys. Visi tekstų pateikėjai yra senieji Vilniaus lietuviai, gyveną (gyvenę) Vilniuje ar jo apylinkėse. Dauguma jų atsikėlė “į dar visai lietuvišką (išretinta cituojant) Vilnių iš lenkų okupuoto Vilniaus krašto ar iš Baltarusijos per Pirmąjį pasaulinį karą ar tuoj po jo”, - rašo įvado parengėjai. (“Lietuvos aidas” Nr. 117)

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Prie bažnyčios stovėjo elgeta su mažu berniuku. Sena moteriškė, duodamajam pinigą, sakė:

-    Negera, kad savo sūnelį pratinate iš mažens elgetauti.

-    Jis nėra mano sūnus, o tik mokinys.

*   *   *   *   *   *   *

Žmona: - Aš nemėgstu naujosios stenografės žvilgsnio, todėl ją atleisiu iš darbo.

Vyras: - Neduodama progos jau pasireikšti?

Žmona: — Ne! Nenorėdama suteikti tau progos pasireikšti...

Skaityti daugiau:

Trumpai

□    Penktajame “Renew” programos koordinatorių seminare, jvykusiame Kaune kovo 20 d., dalyvavo 62 asmenys iš įvairių parapijų. Ses. Ignė, šios programos iniciatorė, aptarė veiklos kryptis. Patirtis parodžiusi, kad parapijų, įsijungusių j “Re-new” programą, tikėjimas sustiprėjo.

□    Vidurio Europos “Caritas” vadovų susitikimas įvyko kovo 10-11 d. Krokuvoje, Lenkijoje. Lietuvai atstovavo gen. direktorius kun. R. Grigas, reikalų vedėjas J. Kukauskas ir kiti - iš viso 15 asmenų. Diskutuota bendradarbiavimo klausimas, vykdant socialines paslaugas. Rudenį Lietuvoje vyks Europos “Caritas” konferencija, kurioje žada dalyvauti 120 atstovų iš 40 kraštų.

□    Sukūrus didingą filmą apie “Titanikos” laivo nuskendimą 1912 m. balandžio mėn Šiaurės Atlante, aprašant šį įvykį ir filmą, beveik visada lietuvių ir kitoje spaudoje paminimas su tuo laivu nuskendęs kun. Juozas Montvila.

□    Lietuvos seimo pirm. Vytautas Landsbergis kartu su žmona Gražina, lydimas kelių seimo narių, balandžio 19-23 d. lankėsi Italijoje ir Vatikane, audiencijoje buvo priimtas pop. Jono Pauliaus II.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

40-asis sukaktuvinis straipsnio konkursas

     Siūloma konkursui pasirinkti kurią nors iš šių temų: 1. Kaip prarandamas ir atrandamas tikėjimas. 2. Kaip prarandama ir atrandama tautybė. 3. Kokie man artimesni kunigai: “tradiciniai” ar “modernistai”? 4. Mano svajonių vyras/žmona. 5. Ar kultūringas žmogus ir inteligentas yra sinonimai? 6. Dabartinio Lietuvos ir išeivijos jaunimo charakteristika. 7. Ryškiausios komunizmo liekanos Lietuvoje ir kaip jų atsikratyti.

     Konkurse gali dalyvauti ir suaugusieji, ir jaunimas. Jaunimui priklausys tik vidurinių ir kitų tolygių mokyklų moksleiviai. Jie būtinai turi pažymėti, kad straipsnis skiriamas jaunimo grupei.

Skaityti daugiau: