Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

LIETUVYBĖS TVIRTOVEI ATMINTI IR MOKSLUI

     Išspausdinta antroji serijos “Lietuvių tarmių tekstai” dalis Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta (Vilnius, 1997, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 56 psl.) Tekstus išleido Lietuvių kalbos draugija, lėšas ir visokeriopą paramą suteikė Vilniaus miesto savivaldybė. Serijos atsakomasis redaktorius Vytautas Vitkauskas, leidinį parengė Elena Grinaveckienė ir Vytautas Vitkauskas.

     Knygos tekstai parodo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vilniuje gimusių, gyvenusių, daugiausia Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tikroje lietuvybės tvirtovėje, besimokiusių žmonių kalbą, bei yra pirmasis kalbinės medžiagos šaltinis, atskleidžiantis visą Vilniaus bendrinės lietuvių kalbos struktūrą, tartį, fonetiką, gramatiką, leksiką, frazeologiją.

LL šventės vadovė Nijolė Užubalienė apibūdina šios šventės reikšmę.     Z. Degučio nuotr.

     Vertingų duomenų apie kultūrinį Vilniaus gyvenimą 1916-1995, personalijas ras kiekvienas istorijai neabejingas Amžinosios sostinės narys. Visi tekstų pateikėjai yra senieji Vilniaus lietuviai, gyveną (gyvenę) Vilniuje ar jo apylinkėse. Dauguma jų atsikėlė “į dar visai lietuvišką (išretinta cituojant) Vilnių iš lenkų okupuoto Vilniaus krašto ar iš Baltarusijos per Pirmąjį pasaulinį karą ar tuoj po jo”, - rašo įvado parengėjai. (“Lietuvos aidas” Nr. 117)

ŠAUNIAUSIA PASAULIO MOČIUTĖ

     Pasaulio rajono kultūros namų darbuotojai sugalvojo naują tradiciją - šauniausios rajono močiutės rinkimus.

     Iš pradžių šauniausių močiučių atrankiniai konkursai vyko seniūnijose, į rajono močiutės rinkimus atvažiavo 9 antrankinių konkursų nugalėtojos. Pirmoji užduotis buvo žinoma iš anksto: močiutės turėjo prisistatyti kuo originaliau, parodyti gausiai susirinkusiems žiūrovams neeilinius savo sugebėjimus. Senolės vaišino pasvaliečius kaimiškomis dešromis ir sūriais, įvairiausiais saldumynais, rodė gražiausius savo audimo raštus ir rankdarbių margumynus, dainavo senovines dainas, porino poringes. Vėliau jos atliko įvairias užduotis: margino margučius, vijo siūlus į kamuolį, minė mįsles, pokštavo. Joms gelbėjo numylėtiniai anūkai ir anūkėlės.

     Pasaulio krašto šauniausia močiute vertinimo komisija pripažino žilagalvę iš senojo Kriklinių bažnytkaimio Feliciją Adomonienę. Ji gražiausiai dainavo, mikliausiai vijo siūlus, smagiai pokštavo ir atrodė iš visų elegantiškiausia, nors jau aštuntą dešimtį įveikusi. Skambant Stasio Povilaičio dainai “Senelė”, Felicija Adomonienė buvo apjuosta tautine juosta ir pasodinta į garbingą nugalėtojos krėslą. Be prizų neliko nė viena šios gražios šventės dalyvė. (“Lietuvos aidas” Nr. 82)

KETVERTUKO MAMAI NEREIKĖS RŪPINTIS... SAUSKELNĖMIS

     Po beveik trijų dešimtmečių pertraukos ketvertuką Lietuvai padovanojusi Valerija Latukienė gali būti rami - jai nereikės skalbti vystyklų ar rūpintis sauskelnėmis mažiesiems Dianai, Dominykai, Laurynui ir Mindaugui. Kompanija “Procter & Gamble” nuoširdžiai pasveikino Valeriją Latukienę ir įsipareigojo dvejus metus nemokamai aprūpinti jos mažylius sauskelnėmis “Pampers” bei servetėlėmis kūdikio odai valyti “Papers Baby Wipes”. (“Kauno diena” Nr. 104)

VILNIAUS ROTUŠĘ PAPUOŠ BOKŠTAS

     Iki 2000 metų bus pastatytas Vilniaus Rotušės bokštas. Bokštas bus pastatytas pagal originalų architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.

     Šiemet Vilniaus savivaldybė planuoja sutvarkyti Katedros aikštę, iš Gedimino prospekto iškelti troleibusų linijas, įdiegti naują šiukšlių išvežimo kovininėmis sistemą, pastatyti 10 lauko kavinių.

     Vilniaus senamiesčiui tvarkyti šiais metais yra skirta 22 mln. litų iš biudžeto ir 76 mln. litų privačių lėšų. (“Lietuvos aidas” Nr. 82)

PIETŲ AFRIKOS ŽYDAS SAVO ŠALYJE KURIA LIETUVOS ŽYDŲ MUZIEJŲ

     Vienas turtingiausių Pietų Afrikos žmonių, įtakingas pasaulio žydų veikėjas Mendelis Kaplanas savo užmiesčio sodyboje kuria Lietuvos žydų-litvakų buities muziejų. Be kita ko, jis iš Lietuvos ketina atsigabenti būdingą Lietuvos miestelio žydų gyvenamąjį namą. Tai BNS korespondentui sakė M. Kaplano brolis Robertas, kartu su kitais Pietų Afrikos žydų delegacijos nariais lankęsis Lietuvoje ir ieškojęs savo giminės ištakų. Kaplanų protėviai iškeliavo iš Rietavo miestelio daugiau kaip prieš šimtą metų.

     Pietų Afrikoje gyvena apie 100 tūkst. žydų, ir 80 proc. jų save kildina iš Lietuvos. Grupė Pietų Afrikos žydų aplankė Žydų valstybinį muziejų, susipažino su Vilniaus senamiesčiu, pagerbė holokausto aukas Paneriuose ir Kauno IX forte, aplankė miestus ir miestelius, kuriuose dar carui valdant paliko protėviai. (“XXI amžius” Nr. 35)

VILNIUJE VEIKĖ MODERNIŲJŲ PASAULIO BIBLIOTEKŲ PARODA

     Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikė paroda “Naujosios Aleksandrijos”. Parodos stenduose bei maketuose buvo pristatyta dvidešimt seniausių ir moderniausių Paryžiaus, Dakaro, Alžyro, Talino ir kitų miestų bibliotekų.

     Parodą “Naujosios Aleksandrijos”, kurią suruošė Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, į Lietuvą atvežė Prancūzijos ambasada ir Prancūžų kultūros centras Vilniuje. (“XXI amžius” Nr. 31)

ŽIUPSNELIS STATISTIKOS APIE KAUNIEČIUS IR JŲ ŠEIMAS

     Per keturis šių metų mėnesius mieste gimė 1450 vaikų, iš jų - 11 dvynukų porų. Padaugėjo vienišų motinų (138), o 151 tėvas pripažino tėvystę,

     Penkiolikoje šeimų gimė ketvirtas vaikas, aštuoniose - penktas, dviejose - šeštas, dviejose -septintas. Pirmą vaikelį pagimdė 40 metų perkopusi moteris. Beje, gimimų, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo. Sumažėjo ir mirčių - mirė 1518 kauniečių, ištuokų - išsiskyrė 502 poros. Trumpiausiai trukusi ištuoka — 3 dienos. Tiek laiko pakako, kad išsiskyrusieji suprastų padarę klaidą. Ir vėl buvo įregistruota jų santuoka! Susituokė 597 kauniečių poros. Jauniausia sutuoktinių pora -14-metė ir 16-metis. Tuokėsi ir aštuoniasdešimtmečiai. (“Kauno diena” Nr. 109)

ŠV. JURGIS LIETUVIŲ GRAFIKUI PELNĖ PRIZĄ

     Grafikas Marius Liugaila laimėjo II vietą Albengoje (Italija) vykusioje pasaulinėje ekslibrisų parodoje - konkurse.

     Parodos - konkurso tema buvo “Šv. Jurgio gyvenimas ir jo simboliai” Antrąją vietą laimėjusiam M. Liugailai bus įteiktas 4 tūkst. litų vertės prizas, jo ekslibrisas bus išspausdintas bienalės kataloge. Beje, šiemet tai jau antroji M. Liugailos pergalė Italijoje vykstančiuose konkursuose. (“Respublika” Nr. 113)

DVYLIKA MIESTO BERŽŲ IŠLYDĖJO TARZANĄ Į GIRIĄ

     Fotomenininkas Algimantas Arcimavičius, daugeliui žinomas kaip Lietuvos Tarzanas, šiltuoju metų laiku gyvenantis Aukštaitijos miškuose, išsikėlė į savo vasaros stovyklą šalia Ignalinos. Ankstyvą rytmetį, miestui tebesapnuojant rytinius savaitgalio sapnus, viename Kęstučio gatvės kiemelyje, kur žiemą praleido Tarzanas, sustojo iš Ignalinos atvažiavęs mikroautobusas. Į jį Algimantas susikrovė visą savo negausią mantą ir daugybę fotografijų beržo rėmeliuose. Nepamiršo ir savo ištikimo draugo - dviračio, kuris labai praverčia Aukštaitijos plentuose, miško keliuose bei klajonėse po senus kaimus. Bute paliko tik televizorių -miške jis dar labiau nereikalingas negu mieste. Stovyklavietėje už Ignalinos miesto, kurioje Tarzanas praleis antrąją vasarą, jo tarsi pavasariop į savo lizdą parskridusio gandro laukia virtinė darbų: paveikslų galerijos atnaujinimas, svečių būsto įrengimas, aplinkos tvarkymas, kartu neužmirštant pastovėti ir pasigrožėti žydinčia ieva ar laukine girios obelimi. Būtinai reikės pataisyti, sutvirtinti ir savo “miegamąjį”, sutvertą iš lentų 15 metrų aukštyje tarp trijų šalia viena kitos augančių pušų. Žiemos vėjai ir lietus galėjo pakenkti naktiniam būstui, o Tarzanas dabar ypač atsargus, nes jau antrą vasarą yra išdavęs vienatvę - stovyklauja kartu su iš Dusetų krašto kilusia ir panorusia tapti “tarzaniene” Genute.

     Praėjusią žiemą, besiilgėdamas miškų laisvės ir kvapų, Algimantas nesnaudė ir mieste: parengė fotoparodas Kačerginėje, Rokiškyje, Radviliškyje ir Raudondvaryje, susitiko su Šilainių 47-osios vidurinės mokyklos moksleiviais, fotografavo Ukmergės rajono kaimų, Deltuvos bei Veprių miestelių žmones, aktyviai dalyvavo Kauno sveikuolių klubo gyvenime. Dvylika miesto beržų, išsirikiavusių prie aklinos mūro sienos mažame Kęstučio gatvės kiemelyje, su vaikiškai žaliu pavydu išlydėjo Tarzaną į girią. (“Kauno diena” Nr. 104)

TRIKOJĖ VIŠTA TOKIA PAT DĖSLI KAIP IR DVIKOJĖS

     Vosiūnuose (Ignalinos r.) Aldonos Lukšėnienės ūkyje pernai višta išperėjo viščiuką trimis kojelėmis. Trečioji kojytė buvo tarytum prilipdyta kiek žemiau uodegos, neveiksni.

     Viščiukas tapo višta, ši, kaip ir dera vištoms, ėmė dėti kiaušinius. Deda iki šiol ne prasčiau už kitas - kasdien po kiaušinį. Su dviem normaliom kojom lakioja su pulkeliu draugių nuo jų neatsilikdama, jei tik ta nereikalinga trečioji neįsipainioja tarp žolių ar neužkliūva už kokio virvagalio. Tada vištelė ima rėkti, kad šeimininkė ateitų į pagalbą. Kaimynai kartais siūlo A. Lukšėnienei nebekankinti paukščio ir papjauti. Tačiau ponia Aldona sako, kad bent iki rudens jos juoduke į katilą nepateks. (“Lietuvos aidas” Nr. 87)

KAIP PRAILGINTI SAVO GYVENIMĄ

     Tarp Miunsterio (Vokietija) “ilgaamžiškumo muziejaus” eksponatų dėmesį patraukia senoviškas vokiečių rankraštis, pavadintas “Kaip prailginti savo buvimą šiame nuodėmingame pasaulyje”. Jame galima rasti tokią rekomendaciją: “Iš jaunų dienų stenkis susidraugauti su šachmatais. Jaunystėje jie apsaugos nuo kvailysčių, brandos amžiuje išsklaidys rūpesčių debesis nuo tavo kaktos, o senatvėje padės išsaugoti ištikimybę ir prailgins gyvenimą”. (“Lietuvos aido” balandžio 17 d. kalendorius)

PADĖJO RAUDONASIS VYNAS

     Kol mokslininkai įvairiuose planetos kampeliuose ieško amžinos jaunystės eliksyro, graikai, atrodo, jau rado. Georgijo Mandalio, neseniai sulaukusio 105 metų ir mirusio Kavalo miestelyje, giminaičių tvirtinimu, jo ilgo gyvenimo paslaptis buvo... raudonasis vynas. BŪTENT RAUDONASIS VYNAS, TIESA SAIKINGAI VARTOJAMAS, JAM PADĖJO IŠLIKTI DARBINGAM IR SULAUKTI GARBAUS AMŽIAUS.

     Be to, ilgaamžis nerūkė, dažnai, bet mažai valgė, nevartojo mėsos ir labai skeptiškai žiūrėjo į gydytojus.

     “Visokia chemija — niekai. Protinga vyno dozė - štai geriausias ir patikimiausias vaistas”, -kalbėjo Mandalis, gyvenęs drauge su žmona Anželika, kuri mirė 85 metų, Egėjo jūros Tasoso saloje. (“Lietuvos aidas” Nr. 57)