Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1998m. 3 Kovas


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1998 / KOVAS - MARCH / VOL. XLIX, NO. 3

GAVĖNIA

73

 Algirdas Paliokas SJ

MANO KRIKŠTO VAIKAI

79

 A. Saulaitis SJ

UOLUMAS, DARBŠTUMAS, PAMALDUMAS

81

 Aušra Lukoševičiūtė

ARTIMO MEILĖ

88

 Kostas Paulius

VYSKUPAI

90

 A. Saulaitis SJ

BEVARDĖS TIESOS IEŠKOTOJAS

95

 Jūratė Ratautienė

ATGARSIAI

101

 Red.

KNYGOS

102

 Red.

KALBA

103

 Juozas Vaišnys S J

TĖVYNĖJE

105

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

107

 Red.

TRUMPAI

108

 Juoz. M.

Šio numerio iliustracijos pritaikytos gavėnios nuotaikai. Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published mont except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 W 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Se address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Gavėnia ir žmogus vaivorykštės spalvose

Algirdas Paliokas SJ

     Gavėnia. Nepriklauso šis žodis mėgstamųjų kategorijai, ir tas violetinis laikotarpis nėra laukiamas. Mat jis primena specifinius gavėnios reikalavimus: daugiau melskis, prisimink labdarą, tvarkyk savo gyvenimą, daryk atgailą... Ir dar ne viskas. Kelyje į Velykas laukia didžiausias baubas - išpažintis. Jei save laikai kataliku, velykinė išpažintis - būtinybė. Tai toks gavėnios fasadas daugelio tikinčiųjų sąmonėje.

     Senaisiais didžiojo pasninko laikais ne vienas tardavo: “Jokia čia tragedija. Susiveršim diržus, ir sausąjį pasninką ištversim, ir pačiam ponui Dievui viską prisipažinsim tiesiai šviesiai, ką esam padarę. Anokia čia bėda: jei prisivirei košės, tai ją ir išsrėbk. Niekas dėl to nenumirė, nenumirsiu ir aš”. Ne tik nenumirdavo, atgaudavo ramybę ir gyvenimo džiaugsmą. Gaudavo tiek daug kažko neaptariamai dvasiško, visą būtybę perkeičiančio, kad tų vadinamų gavėninių kryžių ir prisiminimai ištirpdavę. Taip tada buvę.

Consummatum est!     Veit Stoss

     O dabar jau kitaip į viską žiūrima. Ieškoma, kas palengvintų, išteisintų, neverstų sakyti nuodėmių kitam žmogui - kunigui. Kaip mat išgirstami - tam pasitarnauja informacijos priemonės - tie teologai, kurie daug ką pateisina ir eilę nuodėmių padarė jau ne nuodėme. Priešvelykiniam apsikuopimui einama ten, kur duodamas bendras išrišimas. Taigi ir nuodėmės mąžta, ir baubo jau nebėra. Žodžiu, tikėk ir norėk! Tik kažkodėl ir tikinčiųjų skaičius mažėja, ir esamųjų kokybė neauga.

     Taigi šešios savaitės. Fasadas neimponuojantis, netraukiantis. Pažvelkime į tai kitu aspektu.

Skaityti daugiau:

MANO KRIKŠTO VAIKAI

A. Saulaitis SJ

     Sunku įsivaizduoti, kaip vyresnio amžiaus kunigas išvis gali rasti laiko miegoti. Per dešimtmečius metų tarnybos tiek žmonių krikštyta, sutuokta, lankyta ligonių, laidota. Jeigu viskas ribotųsi keliolikos minučių ar net valandos bažnytinėmis apeigomis, atsakomybė ir dėmesys atspindėtų tik tą trumpą ryšį. Kai bendravimas tęsiasi mėnesius ar net metus prieš ar po pačių pamaldų, ryšys ir atsakomybė sudėtingesni.

     Štai vasarą stovyklų kapelionas keliauja iš vienos vietos į kitą, vežiodamas ne tik savo reikmenis, o žinias ir linkėjimus - merginos vyrukui, vyruko merginai. Ilgainiui šie ruošiasi tuoktis ir kreipiasi į tą patį kunigą, kuris nesibaimina, nes neprisiėmė jokio piršlio vaidmens (kaip liaudis sako, “Jei kunigas piršlys - velnias šliūbą duoda” - išskyrus T. Jono Bružiko atvejį, kai jis, jau būdamas klieriku ar kunigu, savo penkių vaikų našliui tėvui papiršo jauną žmoną).

     Arba nedrąsiai į kunigą kreipiasi neperseniausiai iš Lietuvos į JAV persikėlusi šeima, siekdama krikšto. Vienaip ruošiasi vaikučiai, kitaip tėvai, o per mėnesių bendravimą susidraugaujama su žmonėms, kurie žengia į viešą ryšį su bažnyčia ir į labai sunkų kūrimąsi naujoje šalyje. Jei pati krikšto šventė neužmirštama, po bažnytinių apeigų reikia mažiausiam vaikui nunešti jo mėgstamo šokolado, vyresniam - knygučių skaityti, o su tėvais gerti kavutę ir vieni kitus paguosti, padrąsinti, pasidžiaugti, viltis ir tikėti.

Skaityti daugiau:

UOLUMAS, DARBŠTUMAS, PAMALDUMAS

(Konkurse premijuotas rašinys)

Aušra Lukoševičiūtė

Aš žodį Tau rinkau, širdim ugninga grūdintą, prasmingą,
Įpyniau meilę tarsi žiedą vainikan,
Tavy įamžinti norėjau tai, kas gyva, kas būty nedingo,
O Tu palaimą dovanojai man...

     Kuomet silpnybė lyg įkyri sesuo verčia mane pasiduoti, paimu tuomet į rankas kažką tokio, kas man vėl įkvepia gyvybės, kam galiu paaukoti savo jėgas. Man tai - kūryba. Kol gimsta naujas, išraudotas, širdimi išdainuotas eilėraštis, kartais plušu iki vėlumos.

Paminklas trims bolševikų nukankintiems kunigas: V. Balsiui, J. Dabrilai, J. Petrikai. Jie buvo 1941 m. birželio 22 d. suimti Lankeliškiuose (Vilkaviškio apskr.), nugabenti į Budavonės giraitę, pririšti prie medžių ir labai žiauriai nukankinti.

     Akys peršti, galvą skauda, o siela triumfuoja - jis gimė! Mažyčiai sakiniai ant balto popieriaus lapo man tiek daug reiškia. Iš Dievo per mane į žmones - tokia jų paskirtis. Įsisvaizduoju kūrybą kaip dovaną, paaukotą Dievui. Ankstyvos vaikystės metais pražydusi, tebūnie ji ir jos trapumas didesnei Dievo garbei.

Skaityti daugiau:

ARTIMO MEILĖ

(Konkurse premijuotas rašinys)

Kostas Paulius

     Kas gi yra toji artimo meilė? Ji buvo įsakyta Dievo, kuris yra meilė. “Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė” (1 Jn 4,8)

Vilniaus televizijos bokštas, prie kurio 1991 m. sausio 13 d. sovietų tankai traiškė Tėvynės gynėjus.

     Jėzus ir nurodė, kaip turime mylėti Dievą ir artimą, kai vienas iš Rašto aiškintojų jį paklausė: {Koks yra visų pirmasis įsakymas?” Jėzus jam atsakė: “Pirmasis yra šis: “Klausyk, Izraeli, - Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats: tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Antrasis: Mylėk savo artimą, kaip save patį. Nėra įsakymo didesnio už šiuodu” (Mk 12, 28-31).

     O kokia mūsų meilė artimui turi būti, kai jis ką nors kenčia, turi rūpesčių, kai jį slegia įvairios sunkenybės, kai jį ištinka kokia nelaimė? Apaštalas Paulius kaip tik ir nurodo, kokia mūsų meilė artimui tokiais atvejais turi būti: “Meilė yra kantri, maloninga. Meilė nepavydi, nesielgia sauvalingai, nesipučia. Ji yra nesididžiuojanti, neieško savo naudos, nesusierzina, neįtaria piktumu, nesidžiaugia neteisybe, o džiaugiasi tiesa; visa nukenčia, visa tiki, visa ko viliasi, visa pakelia” (1 Kor 13,4-7).

Skaityti daugiau:

VYSKUPAI: SOLIDARUMAS AMERIKOSE

A. Saulaitis SJ

     1997 lapkričio 16 - gruodžio 12 Vatikane per 250 vyskupų svarstė ir sprendė “Amerikos žemyno” sielovados klausimus popiežiaus Jono Pauliaus II sukviestame sinode. Dvejus metus 24-ių vyskupų konferencijų ruoštas pirminis svarstybų projektas pavadintas “Susitikimas su gyvuoju Jėzumi Kristumi: kelias į atsivertimą, bendravimą ir solidarumą Amerikoje".

     Po Vatikano II suvažiavimo Pauliaus VI įsteigtas būdas vyskupams dalyvauti visuotinės Bažnyčios reikaluose, sinodas remiasi nuolatine komisija ir kas kelerius metus sušaukiamais pasitarimais geografinėmis sritimis (pvz., Libanas, Afrika, busimasis apie Okeaniją) arba sielovados ir Bažnyčios gyvenimo plotmėmis (vienuoliškasis gyvenimas, šeimų sielovada).

     Pradėdami paruošta medžiaga, iš anksto užsirašę, vyskupai po 8 min. kalba (vienuoliai, pasauliečiai ir kitų tikybų atstovai po 3 ar 5 min.) apie pasirinktas mintis, o dialogas išvystomas mažuose būreliuose, kurių suvestinė pateikiama vos tik sinodui užsibaigus. Vėliau Šv. Tėvas išleidžia išsamesnį dokumentą.

     Vyskupai dalyvauja iš pareigos (kraštų ar sričių konferencijų pirmininkai) arba savo konferencijos proporcingai išrinkti. Popiežius paskiria daugiau vyskupų, žinovų, pagrindinių sąjūdžių, svarbesnių įstaigų ir Vatikano raštinių atstovus. Vyrų vienuolijos išsirenka šešis sinodo narius, moterų vienuolijų atstovės dalyvauja kviečiamos.

Skaityti daugiau:

BEVARDĖS TIESOS IEŠKOTOJAS

Jūratė Ratautienė

     1997 metų vasario 5 dieną žymus Lietuvos mąstytojas, filosofas, pedagogas, fizikas-matematikas, matematinės logikos pradininkas Lietuvoje Konstantinas Kazimieras Raičinskis atšventė savo 90-metį. Prieš pat šį garbingą jubiliejų pasaulį išvydo trečiasis jo knygos “60-ties metų ieškojimai ir atradimai po Majos skraiste” tomas.

Konstantinui K. Raičinskiui 90 metų - ne našta.

     Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia pilna žmonių. Visų akys nulydi link altoriaus einantį orios išvaizdos seną žilą žmogų, vienoje rankoje nešantį jam dovanotą orchidėjų puokštę, o kitoje - savo paties rašytą trijų tomų knygą. Žmogus sustoja prie altoriaus, atsisuka veidu į auditoriją ir savo padėkos kalbą pradeda malda “Tėve mūsų” senąja graikų kalba. Maldos žodžiai skamba įtaigiai ir paslaptingai, ta gilia praetimi dvelkianti kalba dabar atgijusi seno žmogaus balse mums visiems taip gerai žinomą, tiek kartų girdėtą ir kalbėta, Viešpaties maldą dabar nutapo kitomis - išaukšitintomis spalvomis...

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

Brangus Redaktoriau,

     Jums nuoširdiausiai dėkoju už kiekvieną prisiųstą numerį. Skaitau ne tik aš. Nešu į mokyklą skaityti mokytojams, su kuriais kartu dirbame. Taip sakant, “Laiškai lietuviams” keliauja iš rankų į rankas. Ačiū, teatlygina Jums Dievas! Prisimenu Jus maldoje.

Ses. D. Sakalauskaitė

Gerbiamieji,

     Sinčiu prenumeratos mokestį už save ir tris asmenis Lietuvoje. Visi džiaugiasi šiuo žurnalu. Tikiuosi, kad jis dar ilgai eis, nors ir suprantu, kad jį vis sunkiau paruošti ir išleisti. Geriausios sėkmės:

R. Taunys

Skaityti daugiau:

KNYGOS

ŽMOGUS KURIA SAVE APSISPRĘSDAMAS

     “Žmogus bręsta, kuria save ir rašo autobiografiją. Pakartotai apsispręsdamas, kas jis ir ko bei kaip siekia, jis save apibrėžia, vis labiau kala į save tą vertę ar prasmę, dėl kurios jaudinas, sielojasi ir gyvena. Vertės įminamos jo pėdose, noruose ir siekiuose. Pagrindinė jų tampa jo gyvenimo leitmotyvu. Nuodugniais nusistatymais jis pats tampa savo siekiamos vertės įkūnijimu, - taip apsisprendimų svarbą žmogaus gyvenime” apibūdina kun. dr. Kęstutis Trimakas naujoje knygoje. As-menybės raida gyvenime: Egzistencinio apsisprendimo psichologijaI.

     Knygos autorius yra kunigas - psichologas, dėstąs religijos psichologiją Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir kitose Aukštosiose mokyklose Lietuvoje. Ši 326 psl. studija yra antroji religijos psichologijos knygų serijoje, kurios leidėjas yra Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete. Pirmoji tos serijos knyga “Žmogaus aukščiausi skrydžiai”, išspausdinta 1996 m., gvildeno religinių išgyvenimų reikšmę žmogui. Žymusis amerikiečių psichologas-filosofas juos apibūdino kaip “žmogaus aukščiausiais skrydžiais".

     Naujoje, vos tik 1997 m. gale išleistoje knygoje, prof. Trimakas nagrinėja nebe individualius religinius potyrius, bet peržvelgia visą žmogaus gyvenimą, atskleisdamas kiekvieno laikotarpio reikšmę pagal žymiųjų žmogaus vystymosi stebėtojų įžvalgas ir teorijas. Erik’o Erikson’o dėmesyje - identitetas (tapatybė), Carl’o Gustav’o Jung’o -viduramžio krizė, Danieliaus Levinson’o - gyvenimo struktūros, Elisabeth’os Kuebler'os Ross’os -mirimo stadijos.

Skaityti daugiau:

Kalba

AR TOKIE BAISUS TIE TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI?

Algirdas Sabaliauskas

     Pastaruoju metu Amerikos lietuvių spaudoje dažnai rašoma apie Lietuvos spaudos lietuvių kalbos bėdas, ypač priekaištaujama, kad čia per daug vartojama vadinamųjų tarptautinių žodžių. Į šį karą įsijungė ne tik paprasti skaitytojai, savo gimtosios kalbos mylėtojai, bet ir rimti kalbininkai. Štai žymus kalbininkas, ilgametis Ročesterio universiteto profesorius, geras mano bičiulis Antanas Klimas parašė laišką net pačiam “Gimtosios kalbos” redaktoriui Aldonui Pupkiui, kuriame priekaištauja, jog viename “Gimtosios kalbos” straipsnio puslapyje pavartota net 33 “tarptautiniai” žodžiai. Antaną Klimą toks svetimybių antplūdis net “vemti verčia”, nes jis ne taip seniai “Pasaulio lietuvyje” rašęs, jog “Lietuvos kalbininkai jau seniai kovoja su plūstančiais svetimais žodžiais”. Tiesą sakant, A. Klimo surasti anie 33 žodžiai tai dar nėra rekordas: aš viename “Gimtosios kalbos” puslapyje esu suradęs ir 49 tokius žodžius. Svarbu, kur ir kokiam reikalui tie tarptautiniai, ar kaip kitaip mes juos pavadinsime, žodžiai yra vartojami.

     Tarptautiniais žodžiais mes paprastai vadiname bent kelių kalbų (tarp jų ir pasaulinių) pasiskolintus žodžius, žyminčius bendras kultūros, mokslo, technikos sąvokas. Kartais sunku yra nustatyti ribą tarp tarptautinio žodžio ir paprasto svetimžodžio. Kai kuriose kalbose apskritai tarp šių žodžių neieškoma kokios nors ribos. Pavyzdžiui, “Tarptautinių žodžių žodynas” vokiečiams yra “Fremdwoerterbuch” (“Svetimų žodžių žodynas”), lenkams - “Slownik wyrazow obcych”. Net ir pirmasis lietuviškas, Jurgio Šlapelio parengtas tarptautinių žodžių žodynas vadinosi “Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas” (Tilžė, 1907).

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

LIETUVA IR LIETUVIAI RUSŲ AKIMIS

     Taip pavadintą žinutę išspausdino “Izvestijo-je”. Joje rašoma, kad pirmą kartą Tarptautinių socialoginių tyrimų centras surengė apklausą, norėdamas išsiaiškinti rusų požiūrį į Lietuvą ir lietuvius. Svarbiausiu apklausos rezultatu galima pripažinti tai, kad sugriautas mitas, esą rusai nemėgsta savo vakarinių kaimynų, kurie, kaip prisimename, labiausiai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Reikia manyti, kad diplomatai ir politologai labai nustebs, sužinoję, kad 30 proc. rusų Maskvos ir Vilniaus santykius laiko draugiškais, 49 proc. - normaliais ir nė vienas aplklaustasis nepavadino jų įtemptais”.

     42 proc. apklaustųjų gerbia lietuvius, 24 proc. žiūri su simpatija ir tik 6 proc. yra abejingi. Į klausimą “Koks lietuvių bruožas jums patinka?” 42 proc. atsakė “darbštumas”, 25 proc. - “grožio ir jaukumo siekimas”, 24 proc. - “stilingumas”, 9 proc. “verslumas”.

     O neigiamus lietuvių charakterio bruožus išskyrė tik 30 proc. apklaustųjų. Iš jų 23 proc. paminėjo tautinį uždarumą, 4 proc. - išdidumą ir 3 proc. - pasipūtimą.

     Klausimas “Ar sutiktumėte vesti lietuvę?” vyrams buvo netikėtas. 67 proc. neatsakė, 24 proc. pareiškė “ne” ir tik 9 proc. “taip”. Moterys buvo konkretesnės: tik 40 proc. nežinojo atsakyti, o 22 proc. pasirengusios tekėti už lietuvio.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Vienu metu pro dangaus vartus įėjo du nauji gyventojai: advokatas ir popiežius. Šv. Petras advokatui davė puikiausią butą su visais patogumais, o popiežius gavo kuklų, paprastą kambariuką.

-    Tai kokia čia lygybė? - klausia popiežius. -Popiežių jūs laikote daug žemiau už paprastą advokatą.

-    Matai, - atsako jam šv. Petras, - danguje jau mes turime porą šimtų popiežių, o advokatas dar tik pirmasis.

▼ ▼ ▼

Armijos seržantas susižeidė ranką, guli ligoninėje ir negali į namus parašyti laiško. Jam patarnauja gailestingoji sesuo. Jis diktuoja ir įterpia tokį sakinį: “Ligoninės seserys visos senos, neįdomios”. Laišką rašančioji seselė užsigavo, pradėjo priekaištauti.

-    Jūsų teisybė, - pridėjo seržantas, - bet aš noriu, kad mano žmona būtų rami ir laiminga.

Skaityti daugiau:

Trumpai

□    Lapkričio 6 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvyko Lietuvos Vyskupų konferencijos nuolatinės tarnybos posėdis, kuriame dalyvavo arkiv. A.J. Bačkis, arkiv. S. Tamkevičius ir vysk. J. Boruta. Posėdyje aptarti Lietuvos kunigų seminarijų bei Šv. Kazimiero kolegijos Romoje reikalai.

□    Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos posėdis įvyko lapkričio 16 d. Vilniuje. Dalyvavo konferencijos gen sekr. vysk. J. Boruta Sj ir vienuolių atstovai. Išrinkta taryba, patvirtinti įstatai.

□    Vysk. Vincento Borisevičiaus 11-asis gimtadienis paminėtas lapkričio 23 d. Telšių katedroje. Ta proga buvo prisiminti ir kiti šios vyskupijos vyskupai: J. Staugaitis, Pr. Ramanauskas, P. Maželis, J. Pletkus. Iškilmėse dalyvavo, šv. Mišias koncelebravo apaštalinis nuncijus arkiv. Erwin J. Ender. Jis taip pat tarė ir įvadinį žodį. Pamokslą pasakė mons. A. Svarinskas. Iškilmėse dalyvavo min. pirm. G. Vagnorius ir daugybė vietinės valdžios atstovų bei tikinčiųjų.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nuoširdi padėka Laiškų lietuviams rėmėjams

60 dol. aukojo L. Normantas.

po 50 dol. aukojo: I. Kriaučeliūnas, G.M. Česas.

40 dol. aukojo I. Kairys.

Po 30 dol. aukojo: I.Budrys, G. Vasiliauskienė, A. Lauraitis, E.A. Karaliūnas.

Po 25 dol. aukojo: O.A. Garūnas, I. Oksas, A. Pažiūra, H. Milaknienė.

Po 20 dol. aukojo: M. Škėma, J. Petronis, D. Surdėnas, V. Petronis, V. Prunskis, K. Račiūnas, S. Prialgauskas, E. Druskis, S. Mickevičius.

Skaityti daugiau: