Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1999m. 10 Lapkritis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1999 / LAPKRITIS - NOVEMBER / VOL. L, NO. 11

NUKRITĘ LAPAI

325

 Juozas Vaišnys S J

ADELĖ DIRSYTĖ

328

 Ses. Ona Mikailaitė

DVASINGUMAS LIETUVOJE

333

 Algirdas Paliokas SJ

PATIEMS KILTI IR KITUS KELTI

337

 Antanas Marčiulaitis

SĄŽININGUMO PROBLEMA

342

 Alytė Valentukevičiūtė

KOKIE MAN ARTIMESNI KUNIGAI

345

 Nijolė Rutkauskienė

NERIBOTAS ATLAIDUMAS

349

 Chiara Lubich

GAILESTINGUMAS

350

 Antanas Marčiulaitis

KAIP PRARANDAMAS TIKĖJIMAS

353

 Rita Kasparavičiūtė

KAIP NUGALĖTI

353

 Justė Gregorauskaitė

KALBA

356

 Red.

TĖVYNĖJE

357

 Aldona M. Jurkutė

ŠYPSULIAI

359

 Red.

TRUMPAI

360

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš Adelės Dirsytės gyvenimo. Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August. Its publishers and owners are Jesuit Fathers of Della Strada, Inc. The purpose, function, and non-profit status of this organization and the exemption status for Federal income tax purpose have not changed during the preceding 12 months. The editor is Rev. Joseph Vaišnys SJ. The managing editor is Rev. Algirdas Paliokas S J. The office of editors, publishers and management are located at 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636-1098. In preceding 12 months Laiškai Lietuviams averaged a press run of 2,100. Totai distribution 2,075 copies, mail subscription -1745, free distribution - 330. None (0) distributed to news agents and none (0) sold throught dealers, and 25 copies are left-over. Annual subscription is $20.00, single copy $2.00. Periodical postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

NUKRITĘ LAPAI

Juozas Vaišnys SJ

    Kai lapkričio vėjas apnuogina medžių šakas ir sklaido pakelėse sudžiūvusius lapus, kai mėlyną dangų apgaubia pilki debesys ir vis rečiau leidžia prasiskverbti saulės spinduliui, visa gamta lyg surimtėja, susimąsto... Susimąsto ir žmogus. Nėra pavasario pumpurų, nė vasaros žiedų. Medžių šakose paukščių lizdai riogso, vėjo pešiojami, be jokios gyvybės. Parke dunkso vienišas, dulkėmis apneštas suoliukas, niekas ant jo neatsisėda... Nėra džiaugsmo, nėra gyvybės, atrodo, kad nė meilei vietos nebebūtų. Liūdna žmogui. Pro jo ausis švilpia vėjas laidotuvių maršo akordais ir neša mintis į kapines, kur tiek daug žmonių nukeliavo, kur kada nors keliaus ir jis. Taip, tikrai keliaus - nori, ar nenori. Argi pilnas būtų žmogaus gyvenimas be rudens?

R. Mozoliausko sukurtas Lietuvių Jėzuitų paminklas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

     Nukrinta medžių lapai, kad ataugtų gražesni. Užgęsta žmogaus gyvenimas, kad prašvistų laimingesnis. Ar galėtume džiaugtis pavasariu, jei nebūtų rudens? Ar triumfuotų prisikėlimas, jei iš gyvenimo būtų išvyta mirtis? Gimusi gyvybė baigiasi mirtimi, bet iš mirties gimsta nemirštanti gyvybė. Ateities nematančiam trumparegiui ruduo labai liūdnas, bet kas laukia pavasario - tas ir plikuose stagaruose jau mato pumpurus ir žiedus. Kam šis gyvenimas yra tikslas, tam mirtis - didžiausia katastrofa, bet jei kuris čia tik keliauja - tas gimsta mirtyje.

Skaityti daugiau:

ADELĖ DIRSYTĖ: SIBIRO MALDAKNYGĖS AUTORĖ

Ses. Ona Mikailaitė

Sibiro maldaknygė mums, išeivijos lietuviams, gerai žinoma. Paslaptingais takais pasiekusi Vakarus, ji pirmą sykį išspausdinta JAV, Putnamo seserų spaustuvėje 1959 m., prieš 40 metų. Ši pirmoji laida, tikrinta a.a. kun. Stasio Ylos, gana greit išplatinta. Paprastutės, nuoširdumu ir tikėjimu dvelkiančios maldos mus giliai sujaudino: tai mūsų kenčiančių brolių ir seserų balsas. Netrukus kun. K. Trimakas tas maldas išvertė į anglų kalbą. Vėliau, su svetur išblaškytų lietuvių pagalba, maldaknygė verčiama į įvairias pasaulio kalbas: vokiečių, olandų, italų, ispanų, portugalų, lenkų ir net korėjiečių ir kinų.

     Mažam maldynui keliaujant po pasaulį, dar nebuvo žinoma, kad jo autorė guli kažkur svetimoje, amžino įšalo žemėje. Kuklios knygelės dedikacija mini kelis jos rengėjų vardus.

     Daugelį metų spėliojome, kas ta Ada ir jos draugės. Tos draugės ilgai paslaptyje laikė savo prisiminimus. Lietuvoje apie Sibiro maldaknygę pirmą sykį viešai rašyta tik 1990 metais Caritas žurnale. 1999 m. mokytoja Adelė Dirsytė, Sibiro maldaknygės autorė, plačiai garsinama, vasario 16-osios proga apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu už pasižymėjimą narsumu ir ištverme, ginant Tėvynės laisvę. Lietuvos Vyskupų Konferencija praneša, jog Adelė Dirsytė įtraukta į Katalikų Bažnyčios kankinių sąrašus, vedama jos kanonizacijos byla, apklausinėjami liudytojai ir renkami reikalingi dokumentai.

Skaityti daugiau:

DVASINGUMAS LIETUVOJE

Algirdas Paliokas SJ

     Prieš 10 metų pradėjo trūkinėti Lietuvos nelaisvės grandinės ir tuo pačiu atėjo religijos, žodžio ir spaudos laisvė. Išeivių širdyse gijo Tėvynės netekties žaizdos, Lietuva tapo artima, prieinama ir sava. Įsižiebė gausybės šviesių lūkesčių. Išeivija kūrė planus, kaip padėti Tėvynei trumpiausiu keliu pereiti į naują santrvarką, kurti idealią demokratiją.

     Tačiau entuziazmas blėso, susidūręs su šaltumu, neįsiklausymu ir aiškiu nenoru ką nors priimti ar pakeisti. Dar juose neišblėso dešimtmečiais kaltas ir, kaip matome, gerai įkaltas į žmogaus sąmonę nugalėjusio socializmo teiginys: “Kas tarybiška, tai geriausia!” Tiktai dolerių neatsisakė ir neatsisakys.

     Drąsiesiems nusivylus, kitiems pradingo ūpas ką nors daryti. Beliko stebėti gimstančius milijonierius ir vis labiau skurstančią tautą. Dauguma didelių ir mažų valdžios žmonių, materialistinio ateizmo rauge augę ir brendę, ir toliau taip pat gyvena ir taip pat valdo. Neaišku, ar jie kada nors išmoks tarnauti žmogui ar tautai? Prie visų negerovių prisidėjo pro laisvės vartus atplūsta Vakarų kanalizacija. Todėl mes vis matome nė kiek negražėjantį Lietuvos veidą. Žiniasklaida pastebi kiekvieną blogį ir, jei reikia, dar su “pagražinimais” pateikia tautai. Nusikaltimus aprašo taip smulkmeniškai, kad nusikaltėliai nė neieškos tobulesnio vadovėlio. Tuo tarpu pasaulietinėje žiniasklaidoje gėris neturi jokios paklausos. Apie jį nekalba, nerašo ir jo nefilmuoja. Taip mes matome vienpusiškai iškreiptą Lietuvos vaizdą. Atrodo, jog buvo blogai ir darosi dar blogiau.

Skaityti daugiau:

PATIEMS KILTI IR KITUS KELTI

(Suaugusių grupėje premijuotas straipsnis)

Antanas Marčiulaitis

     Vystantis visuomenei ar tautai, vystosi ir savita, jai būdinga moralė. Kiekviena tauta turi įvairius jos dėsnių niuansus, tačiau svarbiausieji, esminiai moralės bruožai bei principai visoms tautoms ir įvairiems ekonominiams, kultūriniams, socialiniams ar religiniams gyventojų sluoksniams yra bendri ir sunkiai pasiduodantys kitimams. Kiekviena istoriškai susiformavusi žmonių bendruomenė, arba tauta, yra stipri tiek, kiek stipri jos moralė. Jei visuomenė tuos moralės principus pažeidžia -ji serga.

     Tautos papročiai, etniniai ypatumai, visuomeninio gyvenimo būdas, o drauge ir moralė formuojasi, įsitvirtina bei tobulėja dešimtmečiais ir net šimtmečiais. Tačiau nepageidaujamos ir agresyvios jėgos (dažniausiai nukariavimai ir okupacijos) įneša savo “pataisų”, kitaip sakant, pažeidžia ne tik ekonominius, socialinius, bet ir moralinius pavergtos tautos bei valstybės principus. Pvz., Lietuvą prievarta inkorporavus į Sovietų Sąjungą, buvo skaudžiai paliestos ir ekonominės, ir socialinės, ir religinės, ir net moralinės vertybės. Jei nepriklausomoje Lietuvoje nesąžiningumas, neteisingumas, abejingumas ir t.t. buvo labai reti reiškiniai, tai sovietmečiu jie iškerojo tarsi piktžolės apleistame darže. Visos blogybės, atėjusios su okupacija, su laukiniu ir iškreipto veido socializmu, ėmė sparčiai tarpti ir keisti žmonių požiūrį į visa, kas užfiksuota dešimtyje Dievo įsakymų. Šis Dekalogas, labai kondensuotai ir labai aiškiai nusakantis pagrindinius kiekvieno žmogaus moralės reikalavimus, visais amžiais ir įvairiais atvejais buvo visokiausių kodeksų ruošimo pagrindu. Šiandien akivaizdžiai matome, kaip šėtoniškasis ateizmas, atėjęs drauge su sovietine okupacija, išstūmė iš žmogaus Dievo įdiegtą prigimtį, pakeitė moralės sampratą, įklampino ne tik į ekonominį, bet ir į dvasinį skurdą. Žmogus, nusigręžęs nuo Dievo, prigesinęs sąžinę, ėmė semti visą nedorybių purvą iš šėtono “malonumų” aruodo.

Skaityti daugiau:

SĄŽININGUMO PROBLEMA IR ATSAKOMYBĖ

Alytė Valentukevičiūtė

     Kalbėsime apie sąžinę. Manau, jog sąžiningumo problemą ganėtinai sunku suspausti į siaurą referato formą. Trumpai išanalizavau ir susintetinau šį reiškinį.

Iš kur kyla sąžiningumas?

     Štai keletas punktų: a) sąžinė kaip Dievo dovana; ji egzistuoja tik idealistiniame pasaulyje. b) sąžinė iš tradicijų, c) sąžinė ateina kartu su žmogumi, jam gimstant.

Studentė Adelė su tėvu Antanu tėviškėje.

     Neginčijamai matome, jog daugelyje gyvenimo situacijų sąžinė tampa teisingumo budeliu. Išlikti ir palaikyti save tokį, koks buvai iki sąžinės nykrypimo kaltėn, yra nelengvas uždavinys. Galiu teigti, kad ne visada padaryta klaida ir graužatis dėl jos verčia apsvarstyti savo poelgius.

     Tokio tipo troškimas būna valingas arba spontaniškas. Valingas pasireiškia tvirtu apsisprendimu tapti sąžiningu, o spontaniškas tai tolima svajonė, kurioje paskendęs žmogus užsimiršta ir praranda sąžinės tvykstelėjimus.

Skaityti daugiau:

KOKIE MAN ARTIMESNI KUNIGAI: TRADICINIAI AR MODERNIEJI?

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas rašinys)

Nijolė Rutkauskienė

     Prieš pradėdama rašyti šį rašinį, ilgai mąsčiau, kas yra modernus kunigas arba kunigas - modernistas. Aš žinau, kas yra kunigas, bet nelabai suprantu, ką reiškia modernus kunigas.

     Lygiai taip anksčiau nesupratau, ką reiškia nepraktikuojantys katalikai. Visada maniau, kad žmonės, kurie meldžiasi, lanko bažnyčią ir stengiasi gyventi katalikiškai, vadinami katalikais, o tie, kurie nesimeldžia, nelanko bažnyčios, jie nėra katalikai. Pasirodo - netiesa. Tie, kuriuos mažus kažkada pakrikštijo, ko jie, aišku, visiškai neprisimena irgi vadinam katalikais, nors jie niekada Dievui nesimeldžia ir net nemoka maldų. Jie vadinami nepraktikuojančiais katalikais.

     Net ir bažnyčią lankantys tikintieji neretai pasielgia ne taip, kaip turėtų elgtis tikri katalikai, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie visiškai nesimeldžia ir bažnyčios nelanko; neretai net pasijuokia iš besimeldžiančių. Tokio žmogaus kartais jei paklausi: “Koks tavo tikėjimas?” Šis nedvejodamas atsako: “Aš esu katalikas”. (Žodžiu, nedrįsk manęs įtarinėti, neturintį jokio tikėjimo.

Skaityti daugiau:

NERIBOTAS ATLAIDUMAS

Chiara Lubich

"Aš nesakau tau- iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų" (Mt. 18,22).

     Jėzus sakė tuos žodžius Petrui, kuris klausydamas tų nuostabių dalykų, kuriuos Jėzus sakė, Jo paklausė: “Viešpatie, kaip dažnai aš turiu atleisti artimui, kai jis mane neteisingai kaltina? Ar tik iki septynių kartų? Jėzus atsakė: “Aš nesakau tau - iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų”.

     Petras labiausiai ir giliai buvo paveiktas tokio Viešpaties mokymo, o būdamas sąžiningas ir dosnus, pasiryžo iš naujo taip daryti, kaip Jėzus nurodė. Jis jau buvo pasiryžęs daryti ką nors ypatingo, atleidžiant net septynis kartus. Iš tikrųjų Judaizmo išpažinėjai buvo priėmę idėją atleisti du, tris, o daugiausiai keturis kartus.

     Bet atsakydamas, “septyniasdešimt septynis kartus”, Jėzus sako, kad Jis nori tokio atleidimo, kuris nesibaigia. Mes turime atleisti visuomet.

     “Aš nesakau tau - iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų”.

Skaityti daugiau:

GAILESTINGUMAS - SIELOS ŠVENTĖ

Antanas Marčiulaitis

     Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: “O kas gi mano artimas?” Jėzus prabilo: “Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’. Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?” Jis atsakė: “Tas, kuris parodė jam gailestingumą”.

Adelė Dirsytė Kaune 1934 m.

     Jėzus šį pamokymą skyrė ne vien Senojo Įstatymo mokytojui, paklaususiam, kas gi yra artimas, kuriam reikėtų rodyti meilę ir gailestingumą. Tai liečia mus visus, be jokios išimties, be luomų, tarnybinės ar socialinės padėties, amžiaus ir kitokių skirtumų. Dievas ant meilės ir gailestingumo pamatų kūrė pasaulį, aukojo savo vienatinį Sūnų, kuris baisia kančia ir mirtimi ant kryžiaus turėjo išvaduoti žmoniją iš gimtosios nuodėmės. Tik begalinis Viešpaties gailestingumas, tik niekad neišsenkančios Jo meilės versmės žadina mumyse amžinojo gyvenimo viltį. Tad ar mes, gailestingojo Dievo kūriniai, neturėtume patys skleisti gailestingumo dvasią?!

Skaityti daugiau:

KAIP PRARANDAMAS IR ATRANDAMAS TIKĖJIMAS

 (Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Rita Kasparavičiūtė

     Nuo pat tos valandos, kai išvydome pasaulį, mūsų gyvenimo laivelis yra blaškomas po bekraštį vandenyną. Ne vieną kartą, siautėjant audrai, laivas dužo, atsitrenkdamas į uolas, ne vieną kartą skendo, plakamas vandenyno bangų.

     Kiekvienas tikimės pasiekti laimės, ramybės uostą, bet ne visiems tai pavyksta. Vieni pamanome, kad tai lemtis, likimo pokštas ar Dievo bausmė. Tuomet imame iš naujo skaityti gyvenimo knygą, atsargiai, lyg su baime verčiame lapas po lapo. Apsvarstome savo poelgius, mintis, lyg tikėdamiesi atrasti tą lemtingą klaidą.

     Tik tada suprantame, kad nesame pasaulio valdovai, o esame priklausome nuo Dievo. Mes ir mūsų likimas yra nulemtas, suplanuotas Dievo. Tik savo laimę ir gerovę kuriame patys, galvodami apie sau artimus ir mylimus žmones.

Skaityti daugiau:

KAIP NUGALĖTI SAVO PERDĖTĄ IŠDIDUMĄ

Justė Gregorauskaitė

     Tik ką grįžau iš mokyklos. Paprasta diena. Tik todėl, kad jau seniai niekas nesikeičia, nėra jokių prošvaisčių, aš daugiau nebegaliu tylėti. Noriu viską pasakyti jai, jos draugei, visiems... Bet nemanau, kad, ištarus tai garsiai, mes vėl būtume geros draugės, galbūt net atvirkščiai...

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje prie A. Dirsytės paminklo J. Paukštelio gimnazijos mokiniai ir kiti minėjimo dalyviai 1999.04.17

     Mūsų klasėje tik keturios merginos - dvi poros, kurios iš šalies žiūrint atrodo geriausios draugės. Taip buvo iki šių metų pavasario. Tada ji pasikeitė. Eglė gražiai nuaugusi, daili mergina - tą ji pati pripažįsta. Pripažįsta ne tik sau, bet ir stengiasi tai pabrėžti kitiems matant. 

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Klaidingai parašyti sakiniai

     1.    Tas svetimtautis du metus savistoviai dirbo ir ne blogai išsimokino kaip kalbėti lietuviškai.

     2.    Autoriaus rašinyje buvo pilna įvairių moderniškų išsireiškimų.

     3.    Atrodo, kad jam begalo sunku tinkamai išsireikšti.

     4.    Galvoju, kad man neužilgo prisieis važiuoti į užsienį.

     5.    Atsimink vaikeli kad reikia visuomet būti pavyzdingu ir uoliu, jeigu nori gyvenime konors atsiekti.

     6.    Tas nedakepėlis buvo įsimylėjęs į keletą mergičkų, bet mokykloje nesugebėdavo atsakyti nė vieno klausimo.

     7.    Fiziniai jis yra labai stiprus bet protiniai atsilikęs.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Aldona M. Jurkutė

BEDARBIŲ SKAIČIUS IŠAUGO

     Rugpjūčio 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo užregistruota 138,1 tūkstančio bedarbių. Per mėnesį jų skaičius padidėjo 4,5 tūkstančio, o palyginti su praėjusių metų rugpjūčio pradžia - 44 procentais. Statistikos departamentas skelbia, jog bedarbių pašalpas mėnesio pabaigoje gavo 23,9 tūkstančio bedarbių pašalpas mėnesio pabaigoje gavo 23,9 tūkstančio bedarbių, arba 39,9 procento daugiau nei pernai. Liepos mėnesį bedarbės moterys sudarė 49,3 procento, o kas penktas užsiregistravęs bedarbis buvo absolventas. Tuo tarpu laisvų darbo vietų per mėnesį buvo užregistruota 7,3 tūkstančio, arba 19,7 procento mažiau nei pernai. Nedarbo lygis per praėjusį mėnesį padidėjo 0,3 punkto ir rugpjūčio 1 dieną sudarė 7,8 procento. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet nedarbas išaugo 2,4 procento.

XXI amžius,Nr. 64

PARODA BANKO JUBILIEJAUS PROGA

     Lietuvos žemės ūkio banko 75-mečio proga Alytaus skyrius surengė Lietuvoje cirkuliavusių monetų parodą. Monetos paimtos iš asmeninės Zenono Gramacko kolekcijos, laikomos Žemės ūkio banko seifuose.

     Paroda susideda iš keturių skyrių; monetos ir piniginiai banknotai, cirkuliavę Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pinigai, Lietuvos Respublikos laikinieji pinigai, pasaulio salių pinigai. Seniausios eksponuojamos monetos yra iš XV-XVI a.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Mažas Antanukas varto knygą su paveiksliukais ir staiga klausia tėvą:

-    Tėveli, kas yra tas žvėris?

-    Tai liūtas.

-    Ar tu, tėveli,liūto bijai?

-    Ne.

-    O kas yra tas didelis gyvulys.

-    Tai dramblys.

-    Ar tu, tėveli, dramblio bijai?

-Ne.

-    Tai tu, tėveli, bijaisi tik mamos. Ar ne?

*

Susitikęs gatvėje girtą savo parapijietį, klebonas sako:

-    Vakar buvau laimingas, susitikęs jus visiškai blaivų, o šiandien...

-    Ne visuomet, klebone, visiems būti laimingiems. Vakar jūs buvote laimingas, šiandien aš...

Skaityti daugiau:

Trumpai

■    Kun. Algimantas Keina, Kauno Karmelitų parapijos klebonas, birželio mėn. viešėjo Kanadoje ir susipažino su lietuvių gyvenimu.

■    Kun. dr. Viktoras Skilandžiūnas, Otavos lietuvių misijos kapelionas, birželio 13 d. buvo pagerbtas 80 m. amžiaus sukakties proga.

■    Gen. vyresniojo kun. A. Bonieckio pranešimu pop. Jonui Pauliui II, liepos 1 d. visame pasaulyje buvo 598 vienuoliai marijonai. Jie darbuojasi 18 šalių.

■    Čikagos kard. Francis George išrūpintomis stipendijomis nuo šių metų rudens pasinaudos du lietuviai jaunuoliai: Tomas Kedušas iš Šiaulių vyskupijos ir Gediminas Jankūnas iš Panevėžio vyskupijos. Jis studijuos Mundelein seminarijoje. Baltimorėje, St. Mary’s seminarijoje, jau dveji metai studijuoja stipendininkai klierikai iš Kauno arkivyskupijos: Mindaugas Puronas ir Kęstutis Kevalas. Vašingtone katalikų universitete studijas tęsia du Telšių vyskupijos kunigai: Antanas Lapė ir Sigitas Žilys.

■    Liepos 24-25 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto salėje, vyko dviejų dienų konferencija, skirtam Ateitininkų federacijos atsikūrimo Lietuvoje dešimtmečiui paminėti. Konferenciją tarp kitų pasveikino ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

41-ajam Laiškų lietuviams konkursui siūlomos temos:

     1 Ką pasiimsime ir ką paliksime, žengdami į trečiąjį tūkstantmetį.
     2.    Laiškų lietuviams vieta mūsų periodikoje.
     3.    Kaip išvengti depresijos.
     4.    Jeigu santuokoje atsiranda dvasinė meilė - ji amžina.
     5.    Ar atvirumas žmogui padeda, ar kenkia?
     6.    Ne savo ugnimi žėruojam, ne sau aplinkui šviesą liejam.
     7.    Nėra šventų žmonių, yra tik šventi darbai.
     8.    Kelias į žmonių širdį eina per širdį.
     9.    Kas padaroma vaiko labui - padaroma tautos gerovei.
     10.    Į Tiesą - per ją supančias netiesas.

Skaityti daugiau: