Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1997m. 11 Gruodis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1997 / GRUODIS - DECEMBER / VOL. XLVIII, NO. 12

Į BETLIEJŲ

361

 Ramunė Pakalnytė

KAI SKAMBA VARPAI...

363

 kun. K.J. Ambrasas SJ

DIDŽIOSIOS DORYBĖS

365

 Birutė Žemaitytė

AR SVIESTI Į KUNIGĄ AKMENIU?

369

 Juozas Vaišnys SJ

EILĖRAŠČIAI

372

 Teofilija Žemaitytė

KŪČIŲ VAKARO KRAUJAS

373

 Vytautas Čaplikas

KAS DĖJOSI PASAULYJE PRIEŠ KRISTAUS GIMIMĄ

376

 kun. K.J. Ambrasas SJ

PRIIMKIME DIEVO ŽODĮ

377

 Chiara Lubich

JAUNOJI JAUNIMO SĄJUNGA

378

 Antanas Saulaitis SJ

VEDYBINIO GYVENIMO PERIODAI

381

 Viltautė Pocienė

TAUTA IR ŠEIMA

383

 Stasys Masionis

KALBA

386

 Juozas Vaišnys S J

LIETUVA

387

 Aldona Puišytė

TĖVYNĖJE

388

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

391

 Red.

TRUMPAI

392

 Juoz. M.

1997 METŲ TURINYS

394

 

Šis numeris iliustruotas kalėdiniais įvairių dailininkų piešiniais. Viršelio piešinys - dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

Visiems mūsų skaitytojams, rėmėjams ir bendradarbiams šių prasmingų švenčių proga maldaujame prieš du tūkstančius metų užgimusj dieviškąjį Kūdikėlį suteikti tikro kalėdinio džiaugsmo ir laimingų ateinančių metų.

Redakcija, Administracija ir Leidėjai

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Į BETLIEJŲ

Ramunė Pakalnytė

* * * *

Jei tarp šurmulio šiokiadienių pilkų
išdrįsime uždegti žvakele -
surast be jokių užkardų sunkių
trumpiausią į Betliejų kelią.

Išnirę iš savosios "auros" debesų,
bent smilgą tiesim tam, kuris bedugnėn krenta,
tada pajusim iš tiesų Kalėdų šventę.

Nužengė iš ambicijos "kalnų"
į ten, kur brolis vargo suole sėdi -
tenai tik Kristus laukia mūs,
tenai tik džiugesys Kalėdų...

Visiems gerbiamiesiems skaitytojams, rėmėjams ir bendradarbiams džiaugsmingų švenčių!

Redakcija, Administracija, Leidėjai

 

KAI SUSKAMBA VARPAI...

Kun. K.J. Ambrasas SJ

    Sveiki, sulaukę šv. Kalėdų! Koks džiugus pasveikinimas! Kiek daug prisiminimų sukelia šie žodžiai! Juk čia susipina ir pirmieji, vaikystės dienomis išgirsti ar skaityti pasakojimai apie šios šventės išvakares, - kai gyvuliai tiktai vienąkart per metus kalba žmogaus kalba, kai šitiek visokių lėmimų, susijusių su šiuo šventiškai papuoštu ir su dvylika valgių sudėliotu stalu. Štai iš po uždengto Kūčių stalo ištrauktas brolio ar sesės trumpas ar ilgas šiaudas (kokio amžiaus sulauksi). Kurion pusėn nulinks uždegtas ir užgesęs degtukas. Kokia figūra išsilydys iš karšto vaško gabaliuko, sustingusio šaltame vandenyje. Ir kiek vaikiškų svajų, kiek jaunatviškų gražių atminimų, susijusių su rarotomis, Bernelių Mišiomis, su šiuo vakaru, su šia nepamirštama ir ligi dabartinės akimirkos tebegyvenančia atmintyje nuostabia diena...

     Tačiau svarbiausia besibaigiančių metų didžioji šventė, tasai beveik prieš du tūkstančius metų įvykęs didysis stebuklas, tasai visų didis džiaugsmas, kad amžinojo Tėvo vienintelis Sūnus, tiek ilgai visos žmonijos lauktas, išsiilgtas, pagaliau gimė, tapo silpnu, paprastu žmonių vaikeliu, mūsų, visų mirtingųjų, Išganytoju, Atpirkėju ir kartu visų mūsų broliu, bičiuliu. Ši didžiulė mįslė, ši didžiausioji, kokia tik gali būti žemėje, paslaptis, kaip ir kiekvienas žemėje mažas ar didžiulis džiaugsmas, - sulauktas ir pagrįstas auka, didele, neįsivaizduojama kančia, nupirktas gyvybės kaina. Juk palikti valdovišką dangaus sostą, atsisakyti šitokios garbės, kurios net didžiausi žemės monarchai ir karaliai, prezidentai ir kunigaikščiai neturi, kas iš žemės galiūnų sutiks?

Skaityti daugiau:

DIDŽIOSIOS DORYBĖS

(Konkurse premijuotas straipsnis)

Birutė Žemaitytė

     Viaduko gyvenimo odisėja prasidėjo kaimyninėje šalyje. Jis buvo tėvelių mylimas, nuovokus, geras ir smalsus vaikas. Dingus jam iš namų, mamytė surasdavo prie upės užtvankos ar kur nors prie besisukančių techninių įrengimų. Kartą jo džiaugsmui padovanojo didelį sūpuoklinį arklį. Likęs vienas, jis šį arklį “išmėsinėjo”, degdamas smalsumu, sužinoti, kas jo viduje.

Kalėdų naktis.     Ses. Mercedes

     Jis atmena, jog su mamyte eidavo melstis į šventovę. Pavakary bėgdavo link karinio dalinio pasitikti tėčio.

Skaityti daugiau:

Ar sviesti į kunigą akmeniu?

Juozas Vaišnys SJ

     Dar nėra surasta nė vienos tautelės, nė vienos kad ir mažiausios ir primityviškiausios žmonių giminės, kuri neturėtų savo religijos. Todėl galime tvirtinti, kad nėra nė vienos tautos, kurioje nebūtų kunigų. Religija yra žmogaus santykiai su Dievu. Kunigas tuos santykius palaiko, puoselėja, ugdo. Jis yra tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Žmonija, religija ir kunigystė yra vienodo senumo. Kai tik žmogus savo protu suvokė aukštesnę esybę - Dievą, suprato, kad Jį reikia garbinti, Jam reikia aukas aukoti. Dievo žmogus nematė, bet įsivaizdavo Jį esantį kažkur aukštybėse, kur dieną šviečia saulė, o naktį žvaigždės blizga. Negalėdamas Dievo pasiekti, žmogus sugalvojo Jo garbei deginti javus, vaisius ir gyvulius, kad bent aukų dūmai Jį pasiektų. Šią pareigą paprastai atlikdavo žmonių atstovai-kunigai.

Pirmosios Šv. Kalėdos.     Andra Chase

     Iš pradžių atskiro kunigų luomo nebuvo. Jų pareigas eidavo šeimos tėvas arba giminės patriarchas. Vėliau kai kurios tautos - egiptiečiai, indai, persai, graikai, romėnai - įsivedė atskirą kunigų luomą, kurio pareiga buvo rūpintis dvasiniais tautos reikalais. Ir lietuviai, dar tebebūdami pagonys, turėjo gražiai organizuotą dvasininkiją. Jų kunigai buvo vadinami vaidilomis, kriviais, žyniais. Jiems padėdavo vaidilutės, kurstydamos miškuose šventąją ugnį.

Skaityti daugiau:

EILĖRAŠČIAI

Teofilė Žemaitytė

SKAMBĖKI, AUKSO LYRA

Skambėki, aukso lyra! —
Širdis jauna jauna...
Jei ašara ir byra,
Bet šypsosi daina.

Svajonė tu lakioji
Su džiugesio gėlėm,
Skambėk, daina manoji,
Tėvynės pakelėm!

Jei žmonės neapkęstų,
Kalbėki skliautam tu:
O koks gražus mūs kraštas
Prie Nemumo krantų!

Skaityti daugiau:

KŪČIŲ VAKARO KRAUJAS

(Konkurse premijuotas rašinys)

Vytautas Čaplikas

     Kūčios - šeimos, ramybės ir susitaikinimo šventė. Jaukiausias ir gražiausias vakaras senajame Europos žemyne ir vėl laisvę atgavusioje Lietuvoje. Jau septyneri metai, kaip Kūčios vieša šventė, jos metu aprimsta visa šalis, vos ne iki paskutinio žmogaus ištuštėja gatvės, aikštės ir keliai. Šeimos renkasi į jaukiau sutvarkytas patalpas ir sėdasi prie iškilmingo, šventiškai padengto stalo. Bet štai staiga visai netikėta priešybė. Televizija parodo svetainę su žmonių kraujo klanais, aptaškytais baldais ir sienomis. Kas tai? Pokštas ar kraupus įvykis? Dar negirdėtas ir nematytas Lietuvoje dalykas

     - Kūčių vakarą žmonių kraujas!

     Šiurpi ir netikėta naujiena apskrieja visą Lietuvą. Ji tirpdo šventinę nuotaiką, žmonėms sukelia liūdesį ir nemalonų jausmą. Kodėl taip įvyko, kas padarė tokį baisų nusikaltimą, kyla tūkstančiams žmonių klausimas. Tik labiau įsigilinus į įvykio pranešimą, aplinkybes ir priežastis, pradedi suprasti: visagalis gobšumas praliejo tą kraują, sudrumstė Kūčių vakaro ramybę ir žmonių šventinį džiaugsmą.

Skaityti daugiau:

KAS DĖJOSI PASAULYJE PRIEŠ KRISTAUS GIMIMĄ

Kun. K.J. Ambrasas SJ

     Paskutiniuosius prieš mūsų erą metus Romos imperija leido ramiai. Tenai viešpatavo Augustas. Koks tatai buvo žmogus? Šis Romos imperatorius - Kajaus Oktavijaus ir Juliaus Cezario sesers Atijos sūnus - Cezario buvo įsūnytas ir paskirtas jo įpėdiniu. Kai Cezaris buvo nužudytas, pasinaudojęs, kad Augustas tuo metu mokėsi, Antonijus užgrobia Cezario turtus. Grįžęs Romon, Augustas parduoda savo žemes ir šitaip išmoka romėnams Cezario testamentu užrašytas sumas. Suartėjęs su Ciceronu ir respublikonais, pažadais, pinigais ir gudrumu prisiviliojo nemaža Cezario šalininkų ir net pasisamdė paties Antonijaus iš Makedonijos grįžusius legionus. Pradėjęs karą su Antonijum, jį laimi, bet susivaidija su senatu. Vėliau sumušęs Bruto ir Kasijaus vadovaujamą respublikonų kariuomenę, su Antonijum ir Lepidu pasidalijo imperiją.

     Kai Antonijus kovojo rytuose, Augustas sunaikino piratiškąjį Pompėjaus laivyną ir apgynė Reino ir Dunojaus sienas. Šitaip laimėjo ir senato palankumą, nes jis dėjosi besilaikąs nacionalinės Romos politikos, priešingos Kleopatrai ir Antonijui, kuriedu stengėsi atgaivinti monarcho valdžią. Augusto padrąsintas, senatas paskelbia Kleopatrai ir Antonijui karą. Augusto karvedys Agripa sumušė Antonijaus laivyną, o kitąmet užėmė ir Egiptą. Antonijus su Kleopatra nusižudė. Šitaip Augustas tapo vieninteliu visos Romos imperijos valdovu. Jo valdžia ir galia kaskart vis didėjo. 29 m. prieš Kristų senatas jį paskelbia amžinu imperatorium ir pripažįsta vyriausiuoju kariuomenės vadu. Išrinktas senato cenzoriumi, 28 m. prieš Kristų pasitelkė į senatą šalininkų, tad netrukus gavo vyriausiojo prokonsulo valdžią visoms provincijoms. Po kelerių metų tapo tautos tribūnu, konsulu, vyriausiuoju valdovu - pontifex maximus.

Skaityti daugiau:

Priimkime Dievo žodį

CHIARA LUBICH

"Todėl mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet, kas iš tikro yra,- kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji” (1 Tęs 2, 13).

     Tas sakinys yra paimtas iš Pauliaus pirmojo laiško tesalonikiečiams. To laiško įžanga, iš kurios tie žodžiai paimti, yra pilna garbinimo, dėkingumo ir džiaugsmo: garbinimo Dievo už visas malones, kurių jis tesalonikiečiams teikė, ir džiaugsmo, matant, kaip jie tas malones priėmė.

     Tarp kitų tos malonės veikimo būdų apaštalas pabrėžia du. Pirmiausia, kad tesalonikiečiai priėmė šv. Pauliaus mokymą ne kaip žmogaus, bet kaip Dievo veikimą. Čia yra aiškus liudijimas tos antgamtinės šviesos, kuri, šv. Pauliaus mokymu, rodo nuostabiausiai pasireiškiančią Dievo tiesą, jo gailestingą meilę.

Skaityti daugiau:

Jaunoji Jaunimo Sąjunga

Antanas Saulaitis SJ

************

     1998-aisiais metais Pasaulio lietuvių sąjunga švenčia savo sidabrinį amžių, nors IX-ajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese liepos mėnesį žilo plauko nesimatė. Netrukus po Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo Lietuvoje, vienuolikos kraštų studentų amžiaus atstovai susirinko rytų JAV į savąjį suvažiavimą.

     PLJS atstovai Jaunimo kongreso gerą dalį skiria savos sąjungos reikalų, jaunimo veiklos bei siekių svarstyboms, išreiškiamomis PLJK nutarimais. Jeigu kantresnieji sugretintų I PLJK (JAV-se; kada PLJS dar nebuvo, 1966 m. tik įsteigta PLSA - lietuvių studentų atstovybė) ir tarpinių kongresų (II - 1972 JAV ir Kanadoje, III - 1975-6 Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, IV - 1979 Vokietijoje, Anglijoje, V - 1983 JAV, Kanadoje, VI - 1987-8 Australijoje, VII - 1990-1 Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje, VIII - 1994 Lietuvoje, B. Britanijoje) su šiais metais (Cape Cod, JAV) įvykusiu, pamatytų, kad PLJK ir PLJ sąjunga visada jauna - naujos kartos svarstomi maždaug tie patys klausimai - kaip išlikti gyvais ir ta gyvybe su kitais dalytis. Reikšmingas IX PLJK nutarimas X-ąjį rengti Australijoje, ne Vokietijoje (tai buvo antroji pasiūlyta galimybė) ar Lietuvoje (pvz., latvių jaunimo sąjunga šiais metais nusprendė savo kongresus tik Latvijoje ruošti).

Skaityti daugiau:

Vedybinio gyenimo periodai

Viltautė Pocienė

□□□□□□□□□□

     Jeigu šeima neturi kitų aukštesnių idealų, tuomet jos pagrindinis uždavinys - tarnauti gyvybei, įgyvendinant Kūrėjo palaiminimą: per gimdymą perduoti Dievo paveikslą iš žmogaus žmogui. Žmogaus gyvybė yra šventa, nes nuo pat pradžios jai reikalingas dieviškas kūrimo veiksmas. Pats faktas, kad gimsta žmogus, yra velykinis ženklas. Evangelistas Jonas sako, kad pats Jėzus prieš kančią ir mirtį apie tai kalba mokiniams, lygindamas savo mirties sukeltą nuliūdimą su gimdančios moters skausmais: “Gimdydama moteris būna prislėgta, kenčianti, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji kančią užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė pasauliui žmogus” (Jn 16, 21). Kristaus mirties valanda prilyginama gimdančios moters apmirimui skausmuose, o naujo žmogaus gimimas atitinka Viešpaties prisikėlimą - pergalę prieš mirtį, nes kūdikis gimsta gyvenimo pilnatvei, esančiai pačiame Dieve. Jėzus sako: “Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimo, kad apsčiai jo turėtų”. Jis kalba apie naują ir amžiną gyvenimą, kurį sukuria komunija su Tėvu.

     Meilės simbolika yra Amūro paleistos strėlės į širdį. Amūras vaizduojamas kaip putlus kūdikėlis, kuris primena meilės tikslą. Kristaus įsakymu vaikas pastatytas pačiame Dievo karalystės centre: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė”.

Skaityti daugiau:

TAUTA IR ŠEIMA

Stasys Masionis

     Humanitarinių mokslų žmonės, net marksizmo teoretikai, šeimą prilygina tautos ar valstybės kūno ląstelei. Jeigu sveikos organizmo ląstelės, tai sveikas ir atsparus visas organizmas. Tuo galima neabejoti ir taip pat įrodinėti to nereikia. Šeimose gimsta, auga, bręsta ir auklėjasi vaikai, jaunosios kartos, tautos ir valstybės ateitis. Visiškai aišku, kad nuo to, kokia yra šeima, koksai joje vyrauja dorovinis, religinis, tautinis, kultūrinis “klimatas”, žymia dalimi priklauso vaiko, jaunuolio ir žmogaus auklėjimas, jo dvasinė ir fizinė sveikata. Tuo pačiu ir tautos bei valstybės ateitis.

Į Bernelių Mišias...     Vija Tarabildienė

     Ukrainiečių kilmės pedagogo, auklėtojo ir rašytojo Makarenkos teigimu, vaikas iki penkerių amžiaus metų įsisavina 70% tų savo įgūdžių, kurie jame išlieka visam gyvenimui. Iki penkerių metų amžiaus vaikas yra kuo arčiausiai surištas su šeima ir tai, ką jis savo aplinkoje mato, girdi ir patiria, pradeda jame formuoti ne tik fizinius įgūdžius, bet ir jo vidinį pasaulį, dvasinį gyvenimą, įsitikinimus, pasaulėžiūrą.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Reikšmė ir prasmė

     Nors šie du žodžiai nėra sinonimai, bet tiek raštuose, tiek šnekamojoje kalboje dažnai maišomi. Ne visai aiškiai juos atskiria iš žodynai. Pvz., P. Skardžiaus “Lietuvių kalbos vadove” (Vokietija, 1950) sakoma, kad prasmė yra “loginė dalyko esmė” (angl. sense, meaning, import; pranc. sens; vok. Sinn)\ Žmonių pasakymai ne vienoda prasme suprantami; Šie poeto žodžiai turi labai gilią prasmę (yra prasmingi).Reikšmė - dalyko vertingumas kuriam kitam dalykui (angl. signification, meaning; pranc. signification, importance; vok. Bedeutung): Lietuvių tautinės kultūros reikšmė pasauliui yra nemaža; Žodžių reikšmės yra nepastovios”.

Madona su Kūdikiu.     E. Marčiulionienė

     “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” (Vilnius, 1972) aiškinama, kad prasmė yra “vidinis, loginis turinys: Perkeltinė žodžio prasmė;arba tikslas, pagrindas: Ar čia buvo prasmės taip daryti? Gyvenimo prasmė. Reikšmė- tai, kas ką reiškia: Šio žodžio reikšmė ne visai aiški;arba svarba: Tai didelės reikšmės dalykas".

Skaityti daugiau:

LIETUVAI

Aldona Puišytė

TuMotina su drobine skara
Gini apglėbusi Vilties švieselę.
Tvirtai žinai
to džiaugsmo jau nėra,
Kuris minias į saulės šviesą kelia.

Nėra! Kas pasakys, ar bus kada,
Kai vėl vieningai susiimsim rankom?
Nesrūva kraujas, bet kokia žaizda
Tau, mano Lietuva, klestėti kenkia.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

ŽENKLAI NĖRA GYVENIMO ESMĖ

     Šiaurės Atėnaiišspausdino žymaus rusų mokslininko, gero Lietuvos bičiulio Viačeslavo Ivanovo apmąstymus apie šiandieninę Rusiją ir pasaulį:

     “Valdžios žmonės per daug rūpinasi tik savimi. Nesuinteresuotas, vien visų žmonių gerovei dirbantis politikas - didžiausia retenybė.

Marija su Kūdikiu.     W.A. Bouguereau

     Kaip tik todėl valdžia turi labai gerbti protinguosius. Filosofas Nikolajus Fiodorovas, apie kurį daug kalbama dabar, kai įvyko tas nelemtas klonavimas (pasak genetikų, būtent jis turėjęs tokią idėją, kaip moksliškai prikelti iš mirusių), taigi tasai N. Fiodorovas savo “Bendrojo darbo filosofijoje” yra suformulavęs tokį apibrėžimą: “Maskvos didžiosios kunigaikštystės visuomeninė santvarka - absoliuti monarchija, varžoma palaimingų kailių instituto”. Po A. Sacharovo mirties pas mus tokių “palaimingų kvailių” nebeatsiranda.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Berniukas, pamatęs kine, kaip indėnai dažo veidus, paklausė tėvo, kodėl jie taip daro. Tėvas atsakė, kad jie ruošiasi kariauti.

Vakare berniukas pribėgo prie tėvo šaukdamas:

-    Tėte, bėkim! Mama ruošiasi kariauti!

Numirė sovietų pilietis ir pakliuvo į pragarą. Velnias liepia jam pasirinkti skyrių - kapitalistų ar komunistų.

-    Į komunistų, nes ten visuomet trūksta kuro, - atsakė pilietis.

Kartą reporteris paklausė Brigitą Bardo, ką ji galvojanti apie šiuolaikinės plastinės chirurgijos galimybes.

-    Chirurgas, - atsakė Bardo, - mūsų laikais pajėgus su žmogaus nosimi padaryti viską, ką tik sugalvos, išskiriant viena: jis negali jai sutrukdyti kištis į svetimus reikalus.

Skaityti daugiau:

Trumpai

■    Ortodoksų teisės Lietuvoje yra visiškai tos pačios kaip ir katalikų. Valstybės paramą gauna ir katalikai, ir ortodoksai, ir kitos tradicinės konfesijos. Deja, katalikų Bažnyčia Rusijoje yra traktuojama kaip sekta. Tikimasi, kad po Rusijos patriarcho Aleksijaus II vizito katalikų Bažnyčia Rusijoje susilauks geresnių veikimo sąlygų.

■    Liepos 27 d., per šv. Onos atlaidus, švenčiant Griškabūdžio miestelio 300 m., o bažnyčios 200 m. sukaktis, lankėsi iš šios parapijos kilę du vyskupai: Vilkaviškio Juozas Žemaitis ir Panevėžio Juozas Preikšas. Ši parapija Lietuvai yra davusi apie 100 kunigų ir tiek pat mokslo bei meno žmonių. Šiuo metu Griškabūdžio klebonas yra kun. Sigitas Matisevičius.

■    Rugsėjo 7 d. Putname, CT, mirė sesuo M. Con-solata - Angelė Paplauskaitė. Ji buvo viena iš penkių pirmųjų, atvykusių 1939 m. į JAV steigti Nekaltai Pradėtosios Marijos vargdienių seserų vienuolijos.

■    Rugsėjo 5 d. Kalkutoje, Indijoje, mirė motina Teresė, labdaringųjų katalikių vienuolių ordino steigėja ir vyresnioji, atsidavusi vargšų globėja. Motina Teresė, gimimu Agnės Gonxha Bojaxhiu, albane, nuo 1948 m. Indijos pilietė, daugiau kaip 45 m. rūpinosi Kalkutos vargšais. Ji - Nobelio premijos laureatė. Jos darbus labai vertino Indijos valdžia, popiežius ir visas pasaulis.

Skaityti daugiau:

1997 METŲ LAIŠKŲ LIETUVIAMS TURINYS

ĮVAIRŪS STRAIPSNIAI
 
 
ŠEIMA
 
 
JAUNIMAS
 
 
KNYGOS
 
 
EILĖRAŠČIAI
 
 
TĖVYNĖJE ....... 33, 68, 104, 141, 178, 212, 246, 283, 321, 355, 388
 
KALBA .......... 29, 65, 102, 139, 175, 210, 245, 281, 319, 353, 386
 
ĮVAIRYBĖS .................................................. 98, 351
 
ŠYPSULIAI....... 35, 71, 106, 143, 179, 215, 250, 286, 323, 358, 391
 
ATGARSIAI............................................... 30, 96, 138
 
TRUMPAI ........ 36, 72, 107, 144, 180, 216, 251, 287, 324, 359, 392
 

Paskutinis lapas

Laiškų lietuviamsrašinių konkursas

    Konkurso rašiniui siūlome pasirinkti kurią nors iš šių temų: 1. Kas padeda ir kas kliudo sugyventi su kitais. 2. Kaip nugalėti savo perdėtą išdidumą. 3. Ar nuolankumas yra silpnybė? 4. Kaip reaguoti į apkalbas. 5. Kaip vertinti pasiteisinimą: “Ne mano kiaulės, ne mano pupos”. 6. Ar sutinkate su teigimu, kad dora neįmanoma be tikėjimo? 7. Koks turėtų būti šių dienų kunigas. 8. Kaip žiūriu į Lietuvos ateitį.

    Konkurse gali dalyvauti ir suaugusieji, ir jaunimas. Jaunimui priklausys tik vidurinių ir kitų tolygių mokyklų moksleiviai. Jie būtinai turi pažymėti, kad rašinys skiriamas jaunimo grupei.

Skaityti daugiau: