Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Kaip kirčiuoti vietovardį Kalvarijai

     Lietuvoje yra dvi Kalvarijos: Suvalkijoje ir Žemaitijoje. Abidvi kirčiuojamos vienodai: Kalvarijà, Kalvarìjos, Kalvarìjai, Kalvarìją, Kalvarijà, Kalvarìjoje. Pasitaiko nemaža žmonių, kurie šį žodį kirčiuoja netaisyklingai - Kalvãrija. Toks klaidingas kirčiavimas turbūt atsirado lenkų kalbos įtakoje.


Tiškevičių rūmų Astravo dvare.      V. Smito nuotr.

Kodėl sakoma traumavo, o ne sužeidė sportininką?

     Todėl ir sakoma, kad sportininkai - ne kareiviai kare, ne gladiatoriai,, ne nuo banditų ar avarijų kenčia. Gali pasitaikyti kokiu sporto įrankiu ar prietaisu ir susižeisti,labai retai - gal ir sužeisti juos kas gali.

     Prasmingiau būtų klausti, kodėl nesakoma sužalojosportininką sportininkas susižalojo.Šitai tikrai dažnai atsitinka - su(si)mušti, su(si)trenkti, kokią jautresnę vietą už(si)gauti, nikstelėtiar net su(si)luošinti - iš(si)narinti, su(si)laužytiir pan. Šitaip ir galima, ir reikia sakyti. Beje, ir sakoma, tik retokai rašoma. Ne visada taip būtų ir tikslu. Traumosaiškinimas “organizmo sužalojimas” (“Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”, 1972) nėra tikslus - ne bet kuris sužalojimasyra trauma. Sužaloti žmogų, organą, audinį, sveikatą gali ir liga (patologinis procesas). Traumayra “sužalojimas (dažniausiai mechaninis)” (“Medicinos terminų žodynas”, 1980), dar tiksliau - 1. “organų arba audinių sužalojimas, kurį skukelia išorinis poveikis” (“Tarptautinių žodžių žodynas”. 1985). Taigi traumagali būti ne tik mechaninė, bet ir terminė (nudegimas, nušalimas), cheminė(apsinuodijimas), akustinė (prikurtimas ar apkurtimas nuo per smarkaus triukšmo, elektros, net psichinė (nuo gyvenimo smūgių). Pagal aplinkos sritis yra sporto, gamybinė, transporto, buitinė trauma. Vartojami ir junginiai gauti (patirti), padaryti traumą. Yra veiksmažodis traumuoti(s), būdvardis trauminis, terminai traumatizmas, traumatologija (traumatologijos, o ne traumatologinis punktas), trau-matopatija.

     Taigi galima su(si)žaloti, galima traumuoti(s), (gauti, patirti ar padaryti traumą), net su(si)trau-muoti, destis - kokia reikšmė ir raiška - gyva ar standartinė. Gyvos dabar ypač trūksta. (Jonas Klimavičius).

Ar galima sakyti didesnė, mažesnė pusė?

     Galima, nes tai nėra jokie vertiniai iš kitų kalbų, ir šių pasakymų vartojimą patvirtina tarmių duomenys. Antai iš Leipalingio (Lazdijų raj.) didžiajame žodyne užrašytas sakinys: Didesnę pusę kelio jau įnėjom; iš Tirkšlių (Mažeikių raj.): Didžiąją pusę suėdė menkės; iš Surviliško (Kėdainių raj.): pusę didesnę javų jau suvežėm; iš Dau-šos Postilės: Didžiausė pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iš to pasaulio.

     Kalboje toli gražu ne viskas sutampa su formaliąja logika. Jei vadovautumės tik logika, iš savo kalbos turėtume atsisakyti daugelio nelogiškų žodžių ir junginių. Jokios logikos, pavyzdžiui, nepripažįsta frazeologija, Užtat ir žodynuose pusė apibūdinama kaip “viena iš dviejų maždaug lygių dalių” (DLKŽ). Taigi maždaug lygių, o ne absoliučiai. (Aldonas Pupkis)

Kaip lietuviškai vadinti maikę?

     Kad mūsų šnekamojoje kalboje dažnai vartojama maikė yra rusybė, tuo turbūt niekas neabejoja (plg. maika). Tačiau kaip lietuviškai ją vadinti, ir ligi šiol dar galutinai nenustatyta. Ch. Lemcheno 1955 m. “Rusų-lietuvių kalbos žodyne” jos lietuviškas atitikmuo nurodytas vasariniai marškinėliai. Didžiajame to paties autoriaus “Rusų-Lietuvių kalbų žodyne” (1983. T. II) pateikti net keturi maikės atitikmenys: vasarinukai, vasariniai marškiniai (be rankovių, sportinukai, sportiniai marškinėliai. Lietuvių “Kalbos praktikos patarimų” II leidime (1985) taip pat randami keturi maikės pakaitai: marškė, marškučiai, sportinukai, marškinėliai.

     Iš visų čia suminėtų “maikės” pavadinimų bene tinkamiausias yra marškinėliai, nes tai gyvas liaudies kalbos žodis, kurio darybinė reikšmė “nedideli marškiniai” lengvai susisieja su “marškinių be rankovių” reikšme. Dvižodžiai pavadinimai vasariniai marškiniai, vasariniai marškinėliai, sportiniai marškinėliai yra nepatogūs dėl savo ilgumo, be to, ir reikšmės atžilgiu ne be priekaštų: tie marškinėliai dėvimi ne tiktai vasarą ir net vien sportuojant. Dėl pastarosios aplinkybės nelabai tinkami yra ir sportinukai su vasarinukais. Na, o marškė - nevykęs naujadaras, nes jis asocijuojasi su marška “paklode”, be to, darybiškai nepamatuotas (lietuvių kalbai būdinga daktavardžių daryba su galūne tiktai iš veiksmažodžių). Šalia marškinėlių galėtų būti vartojami nebent marškučiai, padaryti iš pietų Lietuvoje vietomis vartojamo žodžio marškiai (LKZ. T. VII). (Jonas Palionis)

Kada netinka vartoti žodį metmenys?

     Žodžio metmenys pagrindinė reikšmė yra audeklo išilginiai siūlai, apmatai”. Bendrinėje kalboje šis žodis vartojamas ir perkeltine reikšme “kokio nors darbo pagrindiniai bruožai”. Tokia šio žodžio vartosena taisyklinga ir jokių abejonių nekelia. Tačiau pasakymas miesto socialiniai ir ekoniminiai metmenys atrodo nelogiškas dėl to, kad iš to neaišku, apie kokio darbo metmenis kalbama (pats miestas gali turėti matmenis, t.y. tam tikrą matuojamą plotą). Gal norėta pasakyti miesto socialinio ir ekonominio gyvenimo (ar socialinės ir ekonominės raidos) matmenys? (Vytautas Ambrazas).