Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1999m. 6 Birželis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1999 / BIRŽELIS - JUNE / VOL. L, NO. 6

ROŽĖS IR SPYGLIAI

181

 Juozas Vaišnys SJ

ŠVENTASIS RAŠTAS

183

 Aldona Šmulkštienė

KAIP PRARANDAMAS...

187

 Daiva Karosaitė

AR JIE STATYS XXI AMŽIAUS RŪMUS?

194

 Ona Balkevičienė

MANO SVAJONIŲ VYRAS

196

 Greta Bagdonaitė

AR KULTŪRINGAS...?

200

 Gediminas Vaičiūnas

ATLAIDUMO IR TEISUMO PAIEŠKOS

203

 Antanas Marčiulaitis

TAS MYLI, KAS LAIKOSI JO ĮSAKYMŲ

206

 Chiara Lubich

KAIP PRARANDAMAS...

207

 Aušra Venckutė

ŽODŽIŲ IR JUNGINIŲ REIKŠMĖS KLAIDOS

209

 Red.

TĖVYNĖJE

211

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

215

 Red.

TRUMPAI

216

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas Edmundo Saladžiaus vinjetėmis iš neseniai lietuvių kalba išspausdinto Švento Rašto.

Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio. Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

ROŽĖS IR SPYGLIAI

Juozas Vaišnys SJ

    Birželio mėnuo Lietuvoje turbūt bus pats gražiausias. Nors paprastai gegužis yra laikomas gėlių mėnesiu, bet lietuvaičių darželiai visu savo puošnumu sužydi tik tada, kai aukščiau pakilusi birželio saulė paskelbia vasaros pradžią. Pražysta gėlės, pražysta darželiai ir pievos, pražysta visa Lietuva. Užsidaro tada mokyklų durys, ištuštėja klasės, ir jaunimas, pajutęs laisvę, bėga į miškus, prie jūrų, upių ir ežerų. Saulė ir gėlės, laisvė ir grožis sukuria šventadienišką nuotaiką.

     Pražysta puošnios raudonos rožės ir didžiuojasi savo mistišku kvapu. Tačiau tarp savo žalių lapų ir viliojančių žiedų jos kažką slepia. Slepia aštrius spyglius. Nėra rožės be spyglių. Nėra džiaugsmo, kuris nebūtų temdomas kokio nors debesėlio. Kartais tie spygliai būna tokie aštrūs ir debesys taip tiršti, kad nejauti nei gėlių grožio, nematai nei šviesių saulės spindulių. Tie spygliai atrodo dar aštresni, kai gėriesi švelniais rožės žiedais, debesys atrodo dar tirštesni, kai jie paslepia besišypsančią vasaros saulę.

Pirmieji Šv. Rašto vertimai Lietuvoje.

Skaityti daugiau:

ŠVENTASIS RAŠTAS VIENOJE KNYGOJE

Aldona Šmulkštienė

     Prieš daugelį metų Gutenbergo muziejuje, Mainz'e su nuostaba ir pagarba žiūrėjau į Gutenbergo Bibliją, pirmąją išspausdintą. Su ne mažesne nuostaba ir pagarba, džiaugsmu ir pasididžiavimu varčiau pirmąjį lietuvišką Šventąjį Raštą vienoje knygoje, pasirodžiusį Lietuvoje 1998 m. gale ir atkeliavusį pas mus š.m. pradžioje. Kokia tai nuostabi knyga! Man ji - “Knygų Knyga!” Nuostabi ne tik savo religine ir kultūrine verte, bet ir gražiu bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir išeivijos, ją verčiant ir ruošiant išleidimui.

     “Šventasis Raštas, Senasis ir Naujasis Testamentas, vertimas iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų, išleido Lietuvos Vyskupų Konferencija” - tai pirmasis puslapis, kuklus, o toks gilus savo prasme!

     Senąjį Testamentą vertė iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų, o taip pat ir pratarmę, įvadus ir Senojo Testamento sąvokų žodyną bei paaiškinimus parašė prel. prof. Antanas Rubšys. Kalbą tikrino Jurgis Jankus, Salomėja Narkėliūnaitė, Albina Pribušauskaitė ir Sigita Papečkienė.

     Naująjį Testamentą iš graikų kalbos vertė kun. Česlovas Kavaliauskas. Jis parašė įvadus ir į Naujojo Testamento sąvokų žodyną. Antrąją Naujojo Testamento laidą parengė kun. Vaclovas Aliulis MIC ir Redakcinė Kolegija.

Skaityti daugiau:

2. KAIP PRARANDAMAS IR ATRANDAMAS TIKĖJIMAS

Daiva Karosaitė

l. YRA MUS MYLINTIS VIEŠPATS

     Tėveli, Tu esi Meilė. Be tavęs šioje žemėje gyvenimas beprasmis. Tu mus sukūrei iš Meilės, iš bekraštės Meilės. Tėveli, tiek daug tavųjų kūrinių susilieja su Tavąja Meile. Ak, mano Viešpatie, kokia laimė, koks džiaugsmas užplūsta širdį, kai pagalvoju, kad Tu taip pamilai mane, iš daugelio išrinkai mane ir apsigyvenai manyje. Tėveli, aš rašau tai, ką Tavasis Meilės balsas įlieja į mano širdį. O kaip būtų nyku mano sieloje, jei Tu, Viešpatie, apleistum ją. Tėveli, aš visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis išpažįstu Tave savo Viešpačiu ir prisipažįstu: Tu esi ištikimiausias iš visų, kuriuos aš esu sutikusi per Tavo man duotą gyvenimą. Tu esi nuolat mylintis savo begaline Meile. Visą gyvenimą Tu buvai su manimi (nors mano dvasia ir miegojo), bet Tu ją nuolat žadinai. Tu, Viešpatie, esi budintis Viešpats, Tu esi visų mūsų kelias, tiesa ir gyvenimas.

     Mano Dieve, Tu gyveni su manimi, kenti su manimi, prikeli mane nupuolusią. Kodėl, Tėveli, tiek daug kenti? Todėl, kad myli mane ir mano sielą. Savo Meile, Tėveli, tvarstai mano sielos žaizdas. Aš bėgdavau, slėpdavausi, užsirakindavau nuo Tavęs, nesuprasdama, kad Tu esi spindinti Meilė.

     Bet vieną dieną Tavo spindėjimas apakino mano sielą. Nuo tos akimirkos aš suklupusi prieš Tave, mano Viešpatie, mano Dieve. Tavo šiluma, Viešpatie, įsiliejo į mano sielą amžiams ir aš laikau apglėbusi Tave, Gelbėtojau, tais meilės likučiais, kurių neleidai man išbarstyti. Aš ateinu pas Tave, priglundu prie Tavęs, savo amžinojo Tėvo, ir dėkoju Tau už tą spindinčią šviesą mano sielai, kuri apakino, kad praregėčiau. Tėveli, Tu leidi man prisiliesti prie Tavųjų žaizdų, įkvepi į mano sielą Šventosios Dvasios dovanų. Viešpatie, kokia Meile Tu mane pamilai. Aš, eidama tamsos keliais, kiekvieną dieną savo darbais, kuriuose tiek maža meilės, nukryžiuodavau tave...

Skaityti daugiau:

AR JIE STATYS XXI AMŽIAUS RŪMUS?

Ona Balkevičienė

     Turbūt visais laikais jaunimas stengėsi atsiplėšti, eiti prieky, mesti iššūkį tėvams ir visuomenei, laužyti priimtas normas, bandyti gyventi kitaip. Matyt, taip ir turi būti: turi kažkas sujudinti benusistovintį, maurų priaugantį vandenį, paspartinti gyvenimo tempą. Ir šiandien sutinkam daug gražių, dvasingų jaunų žmonių, žinančių, ko siekia, ko nori, pasiryžusių naujoms permainoms, geriems darbams. Manau, nuo jų priklausys Lietuvos ir pasaulio ateitis.

     Bet rašysiu apie tuos, kurie šiandiena mūsų skausmas ir nerimas. Jie - kaip šaukštas deguto, galinčio sugadinti visą medaus statinę. Jie -kaip vėjai be krypties, kaip paukščiai be giesmės, kaip traukiniai be bėgių. Tai - linksmybių vaikai, liudijantys savo buvimą drastiškai ir triukšmingai, drąsiai žengiantys žalia malonumų gatve. Ne žengiantys, o lekiantys ten, kur per kraštus liejasi linksmybės. Iš tiesų tai - ne ėjimas, o sukimasis tam pačiam malonumą rate: kad tik daugiau, kad tik greičiau, čia ir dabar. Skubama, pašėlusiai skubama gyventi, imti ir imti. Skubama mylėt ir mylėtis, išnaudot visus resursus, nesusimąstant, kas bus rytoj. Nesvarbu, kad po jų lėks ištrypta žolė ir mėtysis šukės. Jiems gėda ir nesinori dainuot liaudies dainų, įžengti į etnografijos muziejų, su tėvais švęsti gimtadienį. Visa, kas skaidriausia gražiausia, tobuliausia, tarsi ne jiems, o kažkur labai toli nuo jų. Ir dieviškoji Mocarto muzika, ir fantastiniai Čiurlionio paveikslų pasauliai, ir tylos kalbėjimas. Jie tokie. Ir kažin ar bus kitokie?

Skaityti daugiau:

MANO SVAJONIŲ VYRAS

Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis

Greta Bagdonaitė

     Svajonės padeda mums gyventi šioje realybėje. Svajonėse matom savo ateitį, svajonės - stimulas ko nors siekti, tobulėti, eiti pirmyn. Svajonėse susikuriam ir savo gyvenimo draugų portretus, tikėdamiesi kada nors susitikti savo žmogų. O realybėje kiekvienam yra duota galimybė rinktis. Iš daugybės sutiktų žmonių atsirinkti tą, kuriam padovanosi savo gyvenimą. Pasak vengro Djerdžio Mikešo, renkamės būsimą šeimos partnerį tuo momentu, kai tai absoliučiai neįmanoma. Mes įsipareigojame išsirinkti jį, kada esame įsimylėję, kitaip tariant, kai kvailumą laikome išmintimi, afekto būsenoje matome neegzistuojančius kerus, egoizmą vertiname kaip smagų pokštą savo “išrinktąjį” gal net sudvasiname, pakeldamos jį į aukštybes ir prisiūdamos sparniukus. Juk niekada nepasiųstume kurčio žmogaus nupirkti plokštelę, aklo - paveikslo, o neraštingo - knygos? O iš mūsų reikalaujama išsirinkti asmenybę, kurios klausysimės dažniau nei mėgstamos plokštelės, kurią matysime dažniau nei paveikslą ir kurios pastabos bus žinomos labiau nei pačios vertingiausios knygos puslapiai - ir visa tai kurtumo, aklumo ir neraštingumo būsenoje! Žinoma, mes gal ir pastebėsime, kad pasirinkimas buvo visai sėkmingas, gal tik vietoj pastoralės nusipirkome energingą maršą, vientoje natiurmorto -batalinę sceną, vietoj O. Vaildo Idealaus vyro - L. Tolstojaus Karą ir taiką. O jei ne, po kelerių metų paaiškės, kad bilijardas ir televizorius, be kurio jis negali gyventi, nėra vieninteliai dalykai, dominantys, mus, moteris; tada idilė virsta realybe...

Skaityti daugiau:

AR KULTŪRINGAS žmogus ir inteligentas yra sinonimai ?

Gediminas Vaičiūnas

     Dažnai vartodami žodžius inteligentas ir kultūringas žmogus, net nesistengiame įžvelgti skirtumo tarp jų prasmių. Tarptautinių žodžių žodynas sąvoką inteligentas aiškina taip: išsilavinęs, kultūringas žmogus. Ko gero, šis apibūdinimas yra logiškas. Atrodo, čia lyg ir viskas akivaizdu. Akivaizdu tol, kol eidami gatve nepamatome, jog solidūs bankininkai ar teisininkai stato automobilius po ženklu, draudžiančiu tą daryti, kostiumuoti vyrukai kalba totoriškais jaustukais, rūko ten, kur negalima. Na, o dar sprogdinimai, reketas, narkotikų prekyba ir daug kitko. Daugelį šių darbelių daro, o jiems vadovauja tai tikrai save inteligentais laikantys žmonės. Čia ir kyla noras pasvarstyti, ar tikrai žodžiai inteligentas ir kultūringas Žmogus yra sinonimai. Mat inteligentas - tai yra padėties visuomenėje apibrėžimas, o kultūringas žmogus - tai asmeninė savybė. Norint apibrėžti pastarųjų sąvokų santykį, pirmiausia aptarkime inteligentijos, kaip luomo, bei kultūringo žmogaus požymius, tikslus, veiklą ir jos rezultatus.

Skaityti daugiau:

ATLAIDUMO IR TEISUMO PAIEŠKOS

Antanas Marčiulaitis

     Skaudi netektis užgriuvo Augučių šeimą nuo Utenos krašto: autoavarijoje žuvo šeimos maitintojas Kęstutis. Tėvai neteko sūnaus, žmona ir keli mažamečiai vaikai - mylimo vyro ir tėvo, o mokykla - pavyzdingo pedagogo. Einantį netyčia užkliudė ir parbloškė lengvasis automobilis.

     Sunkus gedulas apgaubė Augučius. Netekties gėla spaudžia žmonos širdį. Prie jos glaudėsi vaikučiai, nesuvokdami, kodėl jų mamytės skruostais rieda ašaros ir kodėl ji taip krūpčioja. Tik pats vyriausias penkiametis sūnelis, glostydamas mamos galvą, paklausė:

     - Mamyte, ko verki? Ar skauda ką?

Skaityti daugiau:

Tas myli, kas laikosi Jo įstatymo

CHIARA LUBICH

     "Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tq mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu"(Jn 14,21).

     Meilė reiškė pagrindą Jėzaus atsisveikinimo žodžiuose: Tėvo meilę Jo Sūnui, Jėzui, kuris tuo būdu vykdė Jo įsakymus.

     Tie, kurie klausėsi Jėzaus, lengvai galėjo atpažinti Jo žodžiuose Išminties Knygoje minimą panašumą.

     Meilė yra pagrindas Jėzaus atsisveikinimo žodžiuose: Tėvo meilė Sūnui Jėzui, kuris tuo būdu vykdė Jo įsakymus. “Mylėdami ją, vykdome jos įsakymus” (Išminties knyga 6,18) ir “Ji yra lengvai suprantama tų, kurie ją myli” (Išminties knyga 6,12). Ypač apreikšdama save tiems, kurių meilė randa panašumą Senovės žydų Biblijos Išmintyje, Išmintis 1,2, kurioje pasakyta, kad Viešpats save apreiškia tiems, kurie juo tiki.

     Žodžiai kuriuos mes patariame, reiškia tai, kad Tėvas myli tuos, kurie myli Jo Sūnų, ir Sūnus myli tuos, kuriems save apreiškia.

Skaityti daugiau:

KAIP PRARANDAMAS IR ATRANDAMAS TIKĖJIMAS

Aušra Venckutė

(Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

     Tikėjimas nelengvai pasiekiamas. Žinome, kad jis nėra lengvai randamas, bet jį turint, jis sunkiai atsižadamas. Tikėjimas nėra lengvai ar greitai pasisavinamas. Reikia laiko ir pasitikėjimo jį įsigyti. Kartais tik per skausmą, ieškojimą ir maldą šis turtas mums dovanojamas kaip didžiausia dovana.

     Deja, kai kuriems tikėjimas sugriaunamas lengviau negu atstatomas. Kartais tik vienas įvykis gali sunaikinti žmogaus tikėjimą. Bloga draugų įtaka gali suklaidinti tikėjimą. Tokios temos kaip abortas, nėštumo apsisaugojimo priemonių vartojimas, mirties bausmė, moterų rolė Bažnyčioje ar pan., gali supriešinti mūsų asmeniškus norus su Bažnyčios mokymu. Nesąžiningas kunigas gali žmogų taip traumatizuoti, kad žmogus pameta tikėjimą. Artimo mirtis ir galvojimas, kad Dievas neatsiliepė į mūsų maldų prašymus, gali sukrėsti mūsų tikėjimą iki pamatų. Jeigu tikėjimas yra paviršutiniškas, jis lengviau prarandamas.

Skaityti daugiau:

Kalba


Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Žodžių ir Junginių reikšmės klaidos

     abuojas, -a - nevart.r. “abejingas, -a”: Savo darbui jis visai abuojas (=abejingas).

     abuojumas - nevart. r. “abejingumas”,

     apmokyti - nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (=(iš)mokyti) šunys.

     apmokymas - nevart.r. “mokymas, išmoky-mas”.

     apsieiti - nevart.r. “atsieiti, kainuoti”: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (=atsiėjo, kainavo).

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

Kokia Užutrakio dvaro ateitis

     Trakų salos pilyje vykusioje V tarptautinėje konferencijoje Lietuvos paminklų restauravimo instituto architektas Ričardas Stulpinas pateikė sampratos metmenis, kaip atgaivinti ir pritaikyti Užutrakio dvaro kompleksą.

     Pasak architekto, imtis šio projekto jį privertė katastrofiška dvarų būklė. Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo užfiksuota 3350 vietų, kur stovėjo dvarai. Iš jų 875 vietose jau nelikę net dvarų sodybų fragmentų, 500 išlikusių pastatų kompleksų buvo nenaudojami, 500 - avariniai. Architekto manymu, šių nenaudojamų ir avarinių sodybų atgaivinti jau nerealu, nes per dešimtmetį jos sunyko fiziškai.

     Užutrakio buvusio dvaro ansamblis yra Trakų istorinio nacionalinio parko centre - Galvės ir Skaisčio ežerų pusiasalyje, vadintame Algirdo sala. XVI a. pusiasalį valdė totorių didikai. Vėliau čia buvo didikų Odinecų, Kovevų, Riškevičių giminių nuosavybė. Dabartinį vaizdą Užutrakis įgavo XIX-XX a. sankirtoje, kai Juozas Iškevičius pagal lenkų architekto Josefo Huso projektą pastatydino rūmus. Prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Francois Andre suprojektavo 48 ha parką, užveisė 70 rūšių medžių ir krūmų. Šią žiemą atlikus geologinius tyrimus, buvo nustatyta visi 13 parko tvenkinių. Paminklosaugininkų teigimu, tai vienintelis toks originalus landšaftinis vandens parkas Lietuvoje. (Lietuvos aidas, Nr 56).

Planas "Proboj" didžiojo trėmimo pradžia

     Vilniuje, Šv. Jono bažnyčioje, vyko iškilmingas minėjimas-koncertas, skirtas 1949 metų didžiajam trėmimui “Priboj” (“Bangų mūša”)

     1949 metais M. Gedvilas pasirašė rusų kalba parengtą Lietuvos SSR Minstrų tarybos nutarimą Nr. 176 “Dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos”. Šiame nutarime buvo užsibrėžta “Iškeldinti iš Lietuvos SSR teritorijos šešis tūkstančius buožių su šeimomis į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus specialiai tremčiai”. Pirmieji ešelonai su tremtiniais išriedėjo kovo 27 dieną. Per tris dienas iš Lietuvos buvo išvežtos 8765 šeimos, iš viso 29981 žmogus. Operacijos “Priboj” planas buvo viršytas. Paskutinis ešelonas 1949 metais su tremtiniais iš Lietuvos iškeliavo liepos 9 dieną. (Lietuvos aidas, Nr 39)

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Parke ant suolelio sėdi studentas ir skaito paskaitų užrašus, ruošiasi egzaminui. Saulei pakaitinus, jis užsnūdo ir iškrito užrašai jam iš rankų ant žemės. Pro šalį eina policininkas su šuniu. Šuo uostinėja užrašus.

-    Mokykis, mokykis, - pataria jam policininkas, - studentu būsi...

Studentas atsibudo ir nugirdęs pridūrė:

-    O jei nesimokysi, policininku tapsi.

-    Teisiamasis, ar jūs prisipažįstate padaręs nusikaltimą?

-    Ne, ponas teisėjau. Advokatas mane įtikino, kad esu nekaltas.

••

Mokinys parašė savo rašinyje: “Vienuoliai -tai vyrai, kurie neturėjo žmonių ir plakdavo save patys”.

Skaityti daugiau:

Trumpai

■    Prel. Pranas Bulovas, Viešpaties Atsimainymo parapijos Maspethe, NY, klebonas emeritas, mirė kovo 19 d. Elmhurst, NY. Palaidotas Šv. Jono kapinėse.

■    Kun. Pranas Kelpšas, daug metų dirbęs sielovados darbą Marquette Parke, Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje, mirė balandžio 3 d. Didįjį Šeštadienį. Laidotuvės buvo bal. 6 d. Šv. Mišias aukojo kard. Fr. George, 4 vyskupai ir daugybė kunigų.

■    Sausio 31 d. Vilniaus arkivyskupijos seserys vienuolės paminėjo Pašvęstojo gyvenimo dieną. Katedroje šv. Mišias ta proga aukojo arkiv. metropolitas A.J. Bačkis ir pasakė pamokslą.

■    Raseiniuose sausio 24-31 d. vyko ateitininkų žiemos akademija, kurioje dalyvavo apie 70 jaunuolių.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

41-ojo konkurso premijų mecenatai

400 dol. - dr. Milda Budrienė.

300 dol. - dr. Birutė Kasakaitienė.

200 dol. - procentai iš prel. J. Prunskio įnešto kapitalo.

Po 150 dol. - Marija Ročkuvienė, Stasys Žilevičius.

Po 100 dol.: Wanda A. Gvildienė, dr. Pranas ir Aldona Mažeikai, Vaclovas ir Margarita Momkai, Dana ir Edmundas Miliai, Ona Abromaitienė, Halina Bagdonienė, prel. Ignas Urbonas, Raimondas Vasiukevičius.

Skaityti daugiau: