Paruošė Marija A. Jurkutė

EKSPERTAI AMŽIŲ NUSTATĖ PAGAL KAULŲ SUDĖTĮ

    Panevėžio bendrojo režimo moterų pataisos darbų kolonijos administracija, išleisdama į laisvę bausmę atlikusias nuteistąsias, įteikia joms atitinkamus pažymėjimus ir gana dažnai naują Lietuvos piliečio pasą.

    Neseniai iš kolonijos išleidžiamai mergaitei reikėjo net amžių nustatyti ir patvirtinti asmens tapatybę - ji neturėjo jokių dokumentų. Kauno klinikose mergaitės amžius (23 metai) buvo nustatytas pagal kaulų sudėtį. Vilniaus ekspertai kitu būdu buvo dvejais metais pajauninę. Pustrečių metų už grotų praleidusi čigonaitė Paulina, arba mieliau save vadinanti Paula, džiaugėsi esanti jaunesnė ir apgailestavo, kad buvo nuteista dar nepilnametė. Motiną Paula sakė mačiusi vieną kartą gyvenime, bet pavardę pasirinko jos. Mergaitė labai nori išmokti skaityti ir rašyti, bet pirma reikia susirasti darbą. Kolonijoje pramoko siūti ir per darbo biržą ieško darbo. Mėgsta šokti ir norėtų dalyvauti kuriame nors meno kolektyve. Kolonijos moterys žavėdavosi gražuolės Paulos šokamą lambadą.

    Panevėžio miesto migracijos tarnybos viršininkė Stasė Šimkuvienė, paklausta, ar dažnai tenka naudotis ekspertų paslaugomis pasui gauti, sakė, kad tokie atvejai gana reti. Šiuo atveju bus išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, o pasui gauti dar teks susitvarkyti pilietybės dokumentus. Neseniai pasą gavo jo niekada gyvenime neturėjusi 1940 m. gimusi invalidė, mat sovietmečiu buvo vengiama išduoti pasus sutrikusios psichikos žmonėms. Iki šiol apie 150 panevėžiečių vis dar turi nebegaliojančius sovietinius pasus, 30 galėtų gauti nuolatinius leidimus gyventi šalyje. Migracijos tarnyba turi daugumos jų pasižadėjimus įgyti Lietuvos pilietybę, tačiau žmonės neateina susitvarkyti dokumentų, neatsiliepia kviečiami. Miesto migracijos tarnyba jau yra išdavusi 134 tūkstančius Lietuvos piliečių pasų. (Lietuvos aidas Nr. 109)

PAMAŽU KELIAMĖS

    Statistikos departamento duomenimis, iš 3707,2 tūkst. Lietuvos gyventojų 1172,7 tūkst., arba 32 proc., gyvena kaime. Tiesiogiai žemės ūkyje dirba 390 tūkst. žmonių. Ūkininkų ūkio registro duomenimis, šių metų sausio 1 d. Lietuvoje įregistruoti 46922 ūkininkai, kurie valdo 547731 ha žemės. Vidutinis ūkio dydis - 11,7 ha.

    Tuo tarpu Latvijoje yra 74.1 tūkst. ūkininkų, valdančių 1460,6 tūkst. ha žemės, vidutinis ūkio dydis - 19,7 ha; Estijoje 19,8 tūkst. ūkininkų valdo 411,8 tūkst. ha, vidutinis ūkio dydis - 20,8 ha.

    1996 metais Lietuvos ūkininkai daugiausia augino javus (60,5 proc. visų pasėlių) ir pašarines kultūras (31,5 proc.). Bulvės sudarė 4 proc., techninės kultūros - 3,1 proc., daržovės - 0,9 procento. Per 1996 metus Lietuvos ūkininkai išaugino 834,3 tūkst. tonų bulvių, 69,8 tūkst. tonų daržovių, pagamino 33 tūkst. tonų mėsos, primelžė 298 tūkst. tonų pieno.

    Lietuvoje didžiausius derlius nuėmė Šiaulių ir Panevėžio apskričių ūkininkai, mažiausius - Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskričių ūkininkai.

JAPONAI ĮVERTINO UKMERGIŠKIO GABUMUS

    Ukmergiškis keturmetis Karolis Mikalajūnas nekantraudamas laukia, kada iš Japonijos miesto Kanagavos jam bus atsiųstas specialus prizas už labai gerai įvertintą piešinį.

    Pateikti savo darbelį japonų paskelbtam tarptautiniam vaikų ir jaunimo piešinių konkursui berniuką paragino Ukmergės miesto N. Giedraitienės pradinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė, Dailės draugijos narė Irena Misevičienė.

    Į devintąjį japonų paskelbtą tarptautinį vaikų ir jaunimo piešinių konkursą laisva tema bei technika buvo atsiųstas 56 tūkst. 681 piešinys iš 132 šalių.

    Savo amžiaus grupėje mažojo ukmergiškio darbas pripažintas geriausiu.

    Pasak Karolio tėvo Valdo Mikalajūno, jo sūnus labai mėgsta piešti gulėdamas ant grindų. “Pakanka papasakoti, kaip atrodo jo dar neregėtas daiktas ar koks gyvūnas, berniukas brūkšt brūkšt ir nupiešia”, -sakė tėvas. (Lietuvos rytas Nr. 101)

KIEK MŪSŲ BUS 2000-AISIAIS?

    Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 milijonai 707 tūkstančiai gyventojų. Kas jie, kaip dirba ir gyvena? Apie tai tiksliai žinosime pranašystėmis jau apipintų 2000-ųjų pirmomis dienomis. Vyriausybė, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Organizacijos raginimą, 1999 m. gale vykdys Lietuvos gyventojų surašymą. Jau pradėti parengiamieji darbai, į kuriuos įtraukiamos vos ne visos valstybės institucijos. Juk tai pirmas surašymas nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Kiek tokių surašymų buvo? Jie vyko 1897 m. (Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje), 1923 m., Klaipėdos krašte - 1925 m., 1942 m. ir keturi surašymai sovietiniais metais: 1959, 1970, 1979 ir 1989 metais.(“Lietuvos aidas" Nr. 130)

    Kokią vietą pasaulyje užima Vilnius pagal gyvenimo brangą?

    Gyvenimo lygis tarp pasaulio miestų užsieniečiams yra pigiausias Lietuvos sostinėje Vilniuje ir prilygsta Klyvlendui JAV ir Karačiui Pakistane. Tokią išvadą padarė Šveicarijos konsultavimo firmos “Corporate Resource Group” specialistai, pranešė informacijos agentūra AP.

    Ataskaitos tašku pasirinktas gyvenimo brangumas Niujorke, sąlygiškai sudarantis 100 proc.

    Remiantis šio tyrimo rezultatais, pagal gyvenimo brangumą Vilnius yra 132 vietoje drauge su Klyvlendu ir Pakistano Karačio miestu. Gyvenimo brangumas juose prilygsta 70 proc. Niujorko lygio. Šveicarijos specialistų nuomone, Talinas pagal gyvenimo brangumą yra 103 vietoje drauge su Torontu, Lisabona ir Lagosu. Juose kainos prilygsta 80 proc. Niujorko lygio. Kur kas brangesnis gyvenimas Rygoje, kuri, kaip ir Frankfurtas bei Kvala Lumpūras, yra 41 vietoje. Gyvenimo brangumas Latvijos sostinėje prilygsta 95 proc. Niujorko lygio.

    Trys patys brangiausi užsieniečiams pasaulio miestai - Tokijas, Honkongas ir Maskva. (“Lietuvos aidas” Nr. 152)

ŽENKLAI NĖRA GYVENIMO PRASMĖ

    "Šiaurės Atėnai" išspausdino žymaus rusų mokslininko, gero Lietuvos bičiulio Viačeslavo Ivanovo apmąstymus apie šiandieninę Rusiją ir pasaulį:

    "Valdžios žmonės per daug rūpinasi tik savimi. Nesuinteresuotas, vien žmonių gerovei dirbantis politikas - didžiausia retenybė.

    Kaip tik todėl valdžia turi labai gerbti protinguosius. Filosofas Nikolajus Fiodorovas, apie kurį daug kalbama dabar, kai įvyko tas nelemtasis klonavimas (pasak genetikų, būtent jis turėjęs tokią idėją, kaip moksliškai prikelti iš mirusių), taigi tasai N. Fiodorovas savo "Bendrojo darbo filosofijoje" yra suformulavęs tokį apibrėžimą: “Maskvos didžiosios kunigaikštystės visuomeninė santvarka -absoliuti monarchija, varžoma palaimingų kvailių instituto". Po A. Sacharovo mirties pas mus tokių “palaimingų” kvailių nebeatsiranda.

    Rusijos nelaimė ta, kad kritišku momentu toje nuostabioje šalyje vis trūksta, pasiryžusių rūpintis ne savimi, o bendru visų darbu, visų reikalais.

PIRMOJI AUKSINĖ MONETA

    Lietuvos bankas, minėdamas savo ir lito įvedimo 75-metį, išleis 1 lito nominalo auksinę monetą. Tai pirmoji Lietuvoje iš gryno aukso išlieta auksinė moneta, sversianti 7,78 gramo. Monetos averse bus pavaizduotas Vytis, reverse - pirmas LB valdybos pirmininkas, “Lito tėvas” Vladas Jurgutis ir jo parašo faksimilė.

    "Auksinę monetą bus galima įsigyti už 500 litų, o jų tiražas nebus didelis"- pranešė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas. Tokio pat dizaino bus išleista ir apyvartinė moneta iš vario ir nikelio lydinio.(“Lietuvos aidas" Nr. 149)

BARBOROS RADVILAITĖS SAKALAS

    Kurion pusėn į Lietuvos girias pažvelgsi, visur sakalų lekiota. Palei Kupiškį ošia sakalų girelė. Labanoro girioje telkšo pelkių ežerokšnis - Sakalo Akis. Užu senojo Daugėliškiu kaimo (Ignalinos raj.) margažiedėm marguoja Sakalų pieva. Minžios girioje šalia Bukos upelio keroja dviejų šimtų metų senumo Sakalų ąžuolas. Lietuvoje teškena du Sakalo, penki Sakalėlio upokšniai.

    Rūdininkų girioje iš Sakalų klano šlaito srūva Sakalo šaltinis. Beje, Rūdininkų giria romantinių istorijų giria. Čia medžiodavo Goštauto našlė Barbora Radvilaitė - Trakų vaivadienė. Girioje slaptai susitikdavo su karaliumi Žygimantu Augustu (1520-1527). Čekijos karalius jam buvo padovanojęs rečiausią Europoje baltąjį sakalą. Vėliau tas stebuklingas sakalas atiteko vienintelei Lietuvoje medžiojančiai moteriai valdovei Barborai Radvilaitei. Juk baltas sakalas ir balti perlai - amžinos meilės simbolis.

    Lietuvoje sakalas jau retas, dažnai iš svetur, pavasariop atplasnojantis paukštis, įrašytas į Raudonąją knygą.(Leonardas Gruzdzinskas “Lietuvos aidas" Nr. 136)

BE KLAIDŲ RAŠANČIAI PENSININKEI -RAŠIKLIAI

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių kalbos draugijos Plungės skyriaus nariai pirmą kartą rajono gyventojus pakvietė rašyti diktantą.

    Patikrinti savo lietuvių kalbos žinių panoro 16 plungiškių, tarp kurių buvo darbininkų, pensininkų, mokytojų, vyresniųjų klasių mokinių, namų šeimininkių.

    Aktyviausios buvo moterys, ir tik 3 vyrai panoro patikrinti lietuvių kalbos žinias.

    Susirinkusieji rašė bendrojo lavinimo mokyklos 12 klasės lygio diktantą. 220 žodžių poetės Onės Baliukonytės tekste apie kalbą, jos kultūrą nė vienos klaidos nepadarė buvusi mokytoja pensininkė Bronė Dzindoletienė. Jai Plungės rajono laikraščio “Žemaitis" redakcija padovanojo rašiklių rinkinį.

    Daugiausia viename diktante buvo rasta 7 rašybos ir 3 skyrybos klaidos. Kol komisija tikrino darbus, susirinkusieji turėjo 36 lietuviškus žodžius išversti į žemaičių kalbą.

    Nuo šiol toks renginys Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks kasmet. ("Lietuvos rytas" Nr. 106)

TADO BLINDOS PROANŪKIAI PASIDALIJO “SVIETO LYGINTOJO" MIŠKĄ

    6 hektarai miško Telšių rajone prie Kinčiulių kaimo, prieš 120 metų priklausę legendiniam žemaičių “svieto lygintojui” Tadui Blindai, grąžinami jo turto paveldėtojams.

    Pirmasis tarp jų - to paties kaimo senolis Vincas Vargalys. Jis mišką ir dar beveik 9,5 ha žemės pasidalijo su savo augintiniais, taip pat gyvenančiais Luokės apylinkėse.

    Kaip sakė Telšių miškų urėdijos miškų ūkio inžinierius Arūnas Šimkus, T. Blindos vaikaičiams priklausantys plotai jau išmatuoti, teliko sulaukti nuosavybės atstatymo dokumentų. Nė vienas iš jų neturi prosenelio pavardės, nes 31 metus tegyvenęs dvarininkų plėšikas ir valstiečių gynėjas T. Blinda nespėjo susilaukti sūnaus. Tačiau visos jo atžalos liko kaime ir neketina nupjauti senojo miško komercijos tikslais.

    Žemaitijoje nebėra T. Blindos vardą garsinančių statinių. Prie Virvytės upės buvęs malūnas sudegė, o Luokėje veikusi “Tado Blindos" užeiga dabar remontuojama. Tačiau žmonėse tebepasakojamos įvairios istorijos apie garsųjį žemaitį, ir Blindos pavardė yra labai populiari.(“Lietuvos aidas" Nr. 146)

ŠIAULIEČIUS NAKTĮ GĄSDINO NEATPAŽINTAS SKRAIDANTIS OBJEKTAS

    Vieną praėjusios vasaros naktį šiauliečiai beveik pusvalandį stebėjo keistą judantį ir šviečiantį objektą. Jis atrodė esąs dviejų dalių, nuolat viena prie kitos priartėjančių ir vėl atsiskiriančių.

    Kaip “Lietuvos rytui” sakė Šiaulių pakraštyje -Ginkūnuose gyvenantis Kęstutis Nesavas, apie pirmą valandą nakties jis kartu su gretimo namo kaimynu Ričardu Milerių kalbėjęsis kieme, ir abiejų žvilgsniai užkliuvę už aukštai virš jų namų pakibusio neaiškaus 2 šviečiančio objekto. Pasak K. Nesavo, apatinė jo dalis buvo panaši į tuščiavidurį žiedą, kurio pakraščiuose švietė daug ryškių šviesų. Viršutinė dalis priminė tamsų karpytos formos grybą.  Gretimame name gyvenantis Virginijus Komas jiems patvirtino taip pat matęs neregėtą skraidantį objektą.

     Iš miego prikeltos R. Milerio ir K. Nesavo žmonos, kaimynė D. Skarbauskiene į kiemą išėjo tuo metu, kai objektas pakibo tiesiai virš K. Nesavo ūkinio pastato. Žmonos klykdamos puolė į kambarius, kuriuose miegojo vaikai.

     Po 2-3 minučių neatpažintas objektas pulsuodamas pradėjo kilti aukštyn ir nuslinko miesto link. Jį dar matė kitų aplinkinių gatvių gyventojai. Po kelių minučių pradėjo lyti.

     45 metų verslininkas K. Nesavas, turįs savo parduotuvę bei kavinę, “Lietuvos rytui" sakė tą vakarą negėręs nė lašo alkoholio. Blaivus buvo ir jo kaimynas, 35 metų Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas R. Mileris.

     Žuvėdrų gatvė, kurioje gyvena objektą matę šiauliečiai, yra netoli Talšos ežero. Už parko - Zoknių aerodromas.

     Šiaulių miesto meras A. Lankauskas, pagal profesiją - fizikas, “Lietuvos rytui" sakė apie šį neatpažintą objektą nieko negirdėjęs. Leidimo nutūpti Zoknių aerodrome, kaip pajuokavo meras, irgi niekas neprašė.(“Lietuvos rytas” Nr. 108)