Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Žvilgsnis atgal

Juozas Vaišnys SJ

     Kai Lietuva pateko Sovietų vergijon, buvo uždaryta ir ten ėjusi “Gimtoji Kalba”. Iš Lietuvos į Ameriką pasitraukusieji kalbininkai ir kalbos mėgėjai nutarė “Gimtąją Kalbą” atgaivinti. 1958 metais buvo išleistas jos pirmas numeris. Redagavo prof. Petras Jonikas. 1961 m. Redagavimą perėmė Leonardas Dambriūnas ir jį tęsė iki 1968 metų, kada redaktorius su savo artimiausiais bendradarbiais dr. P. Joniku, dr. A. Saliu ir dr. P. Skardžium nutarė ši darbą baigti, nes kaip pats redaktorius rašė, jiems atrodė, kad tai bereikalingos pastangos: “Kalbą mokantiems ji nebuvo reikalinga, o nepakankamai mokantieji vistiek tarėsi moką pakankamai ir nedaug, atrodo, teskyrė jai dėmesio”(GK, 1968, Nr. 1-2/39-403).

“Laiškų lietuviams” šventės organizacinis komitetas. Iš kairės sėdi: Sofija Plenienė, Redaktorius, Albina Ramanauskienė. Stovi: Aldona Jurkutė, Juzė Ivašauskienė, Regina Andrijauskienė, Stasė Petersonienė, Marytė Utz, Pranė Masilionienė.     Z.Degučio nuotr.

     Vis dėlto po “Gimtosios Kalbos” palaidojimo kai kurie kalbos mėgėjai pajuto didelę spragą ir svarstė, ką daryti, kaip tą spragą kaip nors užpildyti. Čia “Laiškų lietuviams” redaktoriui atėjo mintis savo žurnale įvesti kalbos skyrių, kur būtų mėginama populiariu būdu ravėti lietuvių kalbą nuo įvairių privisusių piktžolių. Tai buvo 1970 metų pradžioje. Šis skyrius žurnale tebesitęsia iki šiol. Daugelio skaitytojų jis yra mėgstamas. Bet tikrai atrodo keista, kad jį labiausiai vertina tie, kuris jiems mažiausiai reikalingas, t.y. kalbos žinovai, ypač kalbininkai Lietuvoje, bet nedaug juo domisi tie, kuriems jis būtų labai reikalingas, ypač mūsų lietuviškų radijo valandėlių diktoriai ir įvairių leidinių redaktoriai. Todėl kartais ateina mintis pasielgti taip, kaip 1968 m. L. Dambriūnas -numoti ranka į tą bereikalingą ir nenaudingą Sizifo darbą. Bet iki šiol gimtosios kalbos meilė ir sąžinė vis neleisdavo. Manome, kad vis dėlto vienam kitam, nesergančiam didybės manija, gali padėt išrauti vieną kitą piktžolę iš savo šnekamosios ar rašomosios kalbos.

     Šį kartą kaip tik ir norime priminti porą rašybos ir skyrybos klausimėlių. Apie tai jau ne kartą buvo šiame skyriuje rašyta, bet - “Repetitio est mater studiorum”.

Ilgosios ir trumposios balsės veiksmažodžių būsimojo laiko trečiajame asmenyje

     Veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens galūnių rašyba dažnai keldavo neaiškumų. Būdavo mėginama duoti tam tikrų taisyklių, prie kurių turėdavo būti pridėta nemaža išimčių. Dabar yra sugalvota labai paprasta taisyklė:

     1.    Dviskiemenės bendraties veiksmažodžiai, kurie baigiasi galūnėmis -yti, -ūti ir -iūti, busimojo laiko trečiajame asmenyje turi i arba u, pvz.: gyti -gis, lyti - lis, būti - bus, žūti - žus, džiūti - džius, griūti- grius. Išimtys: siūti - siūs, vyti - vys. Šios išimtys yra dėl to, kad šitie du veiksmažodžiai nebūtų maišomi su kitais dviem: siusti, siuto, sius ir visti, viso, vis.

     2.   Visi kiti dviskiemenės ir daugiaskiemenės bendraties veiksmažodžiai busimojo laiko trečiajame asmenyje išlaiko bendraties balsę, pvz.: blykšti - blykš, dygti - dygs, dūkti - dūks, lūžti - lūš, kristi - kris brukti - bruks, matyti - matys, trūnyti -trūnys ir pan.

     Jeigu bendraties šaknyje yra nosinės balsės, jos, be abejo, išlieka visų busimojo laiko asmenų formose, pvz.: lįsti, lįsiu, lįsi, lįs; siųsti, siųsiu, siųsi, siųs; skęsti, skęsiu, skęsi, skęs ir kt.

įterptinių žodžių skyryba

     Kableliais išskiriami įterptiniai žodžiai ir sakiniai, pvz.: Jam, matyt, buvo malonu čia gyventi. Mano nuomone, Jam reikėjo kitaip pasielgti. Jis, be abejo, rytoj ateis. Tas mūsų kaimynas, reikia tiesą pasakyti, yra visai padorus žmogus.

Įterptiniais žodžiais paprastai laikomi:

     a.    žinių šaltinį rodantys žodžių junginiai: pasak jo, anot jo, anot jo žodžiu, jo žodžiais, mano supratimu, mano nuomone, mano žiniomis, spaudos duomenimis ir kt.;

     b.    autoriaus požiūrį rodantys žodžiai ir žodžių junginiai: aišku, žinoma, be abejo, suprantama, regis, matyt, rodos, atrodo, laimė, laimei, nelaimei, mūsų džiaugsmui, aiškus daiktas, galima sakyti ir kt.;

     c.    žodžiai ir žodžių junginiai, rodantys išskaičiuojamąją eilę, išskirti ir kitokius nusakomųjų dalykų santykius: viena, pirma, antra, trečia, be to, be kita ko, be jo, išskyrus jį, deja, beja, tiesa, ko gero, tarp kitko, kas be ko, šiaip ar taip, pavyzdžiui, žodžiu, vienu žodžiu, atvirkščiai, priešingai, maža to, negana to ir kt.;

     d.    kalbos pobūdį rodantys padalyviai ir padalyvinės konstrukcijos: atsiprašant, taip sakant, žodžiu sakant, atvirai šnekant, trumpai tariant, tarp mūsų kalbant, tiesą pasakius, antra vertus ir kt.;

     e.    sustabarėję emocinės reikšmės posakiai: dievaži, po galais, šimts pypkių, gink Dieve ir kt.;

     f.    pašalines pastabas pasakančios veiksmažodžių asmenuojamosios formos: vadinasi, pasirodo, būdavo, girdi, sakysim, sako, žiūrėk, kalba, matau, tikiuosi ir kt.

Įterptiniais žodžiais nelaikomi ir kableliais neskiriami:

     a.    išskaičiuojamojo gretinimo nerodantys prieveiksmiai: pirmiausia, visų pirma. Pvz.: Pirmiausia norėčiau padėkoti už tavo gerą širdį. Visų pirma turi žinoti, kad čia rimtas reikalas;

     b.    veiksmažodžio bendratis palyginti, pvz.: Palyginti jis yra geras mokinys. Palyginti įterptiniu žodžiu tampa tik tada, kai prie jo prijungiamas priklausomas įnagininkas su prielinksniu su, pvz.: Sis mokinys, palyginti su kitais, yra labai geras;

     c.    taip pat ir šie žodžiai: išties, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, veikiausiai, greičiausiai, tikriausiai, paprastai, apskritai, anaiptol, pagaliau, galų gale, esą, rasi, berods, atseit, destis, būtent, maždaug, galbūt, turbūt, antai, taigi, mat, gal, juk, štai, tarsi (reikšme lyg), tartum, tarytum, vis dėlto, šiukštu, vargu, vargu bau, vargu ar, tuo tarpu, šiuo tarpu, toli gražu ir kt.

     Įterptiniai žodžiai neskiriami nuo prieš juos einančio jungtuko, jei pastarasis su tais įterptiniais žodžiais glaudžiai susijęs, pvz.: Jis tame susirinkime nedalyvavo, o antra vertus, juk nebuvo nė kviestas.

•    Lietuvos Vyčių organizacijos 84-asis metinis seimas įvyks rugpjūčio 7-10 d. Dayton, OH.

•    Lietuvoje šiuo metu yra šešios "Tikėjimo ir šviesos" bendruomenės, veikiančios Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kretingoje. Bendruomenės tikslas yra padėti šeimoms, auginančioms psichiškai neįgalius vaikus ir užmegzti draugiškus tarpusavio ryšius. Jos pradininkas Lietuvoje yra misionierius Jean Vanier iš Prancūzijos.