Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Žodžių rašymas drauge ir skyrium

     Jau daugiau kaip prieš 20 metų Lietuvių kalbos komisija, gerai apsvarsčiusi ir išdiskutavusi kai kurias lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos problemas, įvedė įvairių reformų, pataisymų, suvienodijimų. Tai buvo tikrai reikalingas darbas, kurio jau nuo seniau buvo laukiama. Bet kai kurie mūsų tautiečiai, ypač gyvenantys už Lietuvos ribų, pasirodė labai neimlūs toms sveikoms ir girtinoms reformoms. Pvz., dar ir dabar kai kurie vis klaidingai rašo piauti, spiauti, biaurus, rugpiūtis, piūklas ir t.t. Dabar visi šie žodžiai rašomi su j(bjaurus, rugpjūtis ir pan.).

     Visą laiką pirmiau daug kam buvo neaiškumų, kurie žodeliai rašytini drauge, kurie atskirai. Čia būta nemaža nelogiškumo ir nevienodumo. Dabar šis klausimas jau gerokai aptvarkytas. Jau “Laiškuose lietuviams” apie šias problemas buvo ne kartą rašyta, bet, matydami, kad spaudoje vis dar pasitaiko šios rūšies klaidų, pasiryžome dar kartą tai priminti.

     Žodžių junginiai, kurie, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, įgyja vieno žodžio reikšmę ir turi tik vieną kirtį, rašomi vienu žodžiu, pvz.: anąkart, anapus, anaiptol, anuokart, anuomet, darkart, daugmaž, dienąnakt, tądien, šiąnakt, kaskart, vienkart, dusyk, keliasdešimt, kaipsyk, kaipmat, galbūt, turbūt, žūtbūt, kažkur, kažkada, penkiasdešimtir pan.

     Tokie junginiai nesutrumpėję rašomi skyrium, pvz.: aną kartą, anuo metu, penkios dešimtys, kaip matai, gali būti, turi būti, kažin kas, kažin kur, kažin kaipir pan.

     Iš dviejų žodžių sudėti dviskaitiniai įvardžiai rašomi drauge, pvz.: mudu, mudvi, judu, judvi, juodu, jiedvi, tuodu, tiedvi, abudu, abidvi.

     Drauge rašomi prielinksniai su sutrumpėjusiomis linksnių formomis, pvz.: bemaž, iškart, išsyk, išties, išvien, išvis, ligpiet, perdien, perpiet, pernakt, perpus, popiet, suvirs, suvis, užvis.

     Prielinksniai su nesutrumpėjusiomis linksnių formomis rašomi skyrium, nors tos formos kartu su prielinksniu ir turi vieno žodžio reikšmę, pvz.: be abejo, be galo, be reikalo, be to, dėl to, iki galo, iš anksto, iš dalies, iš karto, iš lėto, iš mažens, iš tiesų, iš tikrųjų, iš viso, nuo seno, per pusę, po laiko, po visam, pro šalį.

     Prielinksniai rašomi skyrium nuo prieveiksmių, pvz.: iki čia, iki šiol iki tol, iš anksčiau, iš kitur, iš visur, iš kur, nuo kur, po kiek, per kur, už kiek.

     Prieveiksmiai poryt, užporyt, užvakar, užpernai yra įgiję vieno žodžio reikšmę, todėl rašomi drauge.

     Skyrium rašomos vieno žodžio reikšmę turinčios samplaikos, sudarytos iš netrumpėjančių įvardžių, prieveiksmių ar dalelyčių, pvz.: bet kas, bet koks, bet kuris, bet kaip, bet kur, bet kada. kai kas, kai kuris, kai kur, kas nors, koks nors, kuris nors, kaip nors, kur kada nors, kol kas, kur kas, kur ten, kaip tik, ką tik, per daug, šis tas, šioks toks, šiek tiek, šen ten, šiaip jau, šiaip taip, šiaip sau, tas pats, toks pat, taip pat, ten pat, tuoj pat.

     Žodžiai tiktai, tuojau, pernelyg turi visiškai susiliejusias dalelytes ir yra rašomi drauge.

     Dėl torašoma skyrium, kai šie žodžiai reiškia priežastį ir juos galima pakeisti žodžiais todėl, dėl to dalyko, pvz.: Jis dėl to neatėjo, kad sirgo.

     Dėltorašoma drauge, kai reiškia tačiau, pvz.: O dėlto buvo naudinga ten nuvažiuoti. Prieveiksnis dėlto dažniausiai vartojamas su dalelyte vis pvz.: Vis dėlto jis yra neblogas žmogus.

     Už tat, už tai ir užtat užtai.Rašoma skyrium, kai eina papildiniu ir reiškia už tą dalyką, pvz.: Už tai aš jo niekad nepamiršiu. Už tat jis užsipelnė didelę pagarbą. Kai žodžiai užtat ir užtai reiškia priežastį ir juos galima pakeisti žodžiu todėl, rašoma drauge, pvz.: Jis daug skaito, užtat (užtai) daug ir žino.

     Dalelytė per rašoma skyrium nuo kitų žodžių, pvz., per didelis, per mažas, per platus, per gera, per plačiai, per gerai, ne per geriausiai, ne per seniai, ne per toli ir t.t. Tačiau priešdėlis per visada rašomas kartu su veiksmažodžiais, pvz.: pereiti, perkirsti, peršokti. Prisimintina, kad kirčiuojamas visados priešdėlis, o ne šaknis: pereiti, perėjo, peršokti, peršokimas ir pan.

     Dalelytė gi rašoma drauge tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais, o su visais kitais rašoma atskirai, pvz.: argi, betgi, kurgi, visgi, tuojgi; kas gi, ko gi, kada gi, kodėl gi, visuomet gi.

     Reikia prisiminti, kad dalelytė gi niekad sakinyje negali eiti priešpriešiniu jungtuku, pvz.: Aš dirbau, gi (=o) jis tinginiavo. Jis yra labai geras mokinys, gi (=o) jo brolis tik vidutinis.

     Pirmiau rašydavome kur-ne-kur, kas-ne-kas, vos-ne-vos ir pan. Dabar jie rašomi taip pat trimis žodžiais, bet be brūkšnelių: kur ne kur, kas ne kas, vos ne vos. Tačiau ir toliau rašoma norom nenorom, valia nevalia, vargais negalais.