Paruošė inž. Viktoras Jautokas

Robotas - smegenų chirurgas

     Mokslininkų grupė projektuoja chirurgams naują galvos smegenų instrumentą, kuris palengvins išoperuoti galvoje esantį auglį. Instrumentas -robotas įdomus, nes jį valdo kompiuteris, turįs neuroprogramą. Si programa pasižymi savo lankstumu, nes gali “išmokti ir atsiminti”. Juo dažniau instrumentas naudojamas, tuo daugiau įstengia išmokti, darosi patikimesnis.

J. Tumo-Vaižganto miegamasis arba darbo kambarys.

     Robotas turi labai ploną zondą (probe), plo-nesnį už dabartinius. Gale zondo įtaisytas prietaisas jausti spaudimą. Zondas per mažą galvos kauše išgręžtą skylutę įleidžiamas į smegenis, kur nustatoma auglio vieta ir dydis. Zondas toks gudrus, kad greitai atpažįsta sveikus smegenis ir auglį. Jei eidamas per smegenis priartėja prie arterijos ar gyslos, tuoj sustoja, nes kompiuteris sustabdo visą eigą. Dabar chirurgas turi nuspręsti tolimesnę procedūrą. Tuo būdu nepažeidžiamos sveikos smegenų vietos.

     Šį robotą šiek tiek pakeitus, bus galima panaudoti ir kitų rūšių operacijoms.

Rankiniai telefonai

     Visi gerai žinome ir matome, kaip šiandieną paplitę rankiniai telefonai. Jie populiarus ne tik JAV, bet ir Europoje, ypač vakarų Europoje. Amerikoje rankiniai telefonai vartoja paprastas (analogines) aukšto dažnumo radijo bangas, o Europoje -skaitmenines (digital) bangas.

     Rankiniai telefonai patogūs, galima iš bet kur skambinti ir nešioti kišenėje arba ridikiulyje.

     Taip jau gyvenime viskas sutvarkyta, kad kiekvienas patogumas (be kurio įmanoma apsieiti) turi savo blogąsias puses. Europoje, ypač Anglijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse rankinių telefonų skaitmeninės radijo bangos sukelia trukdymus įvairiai elektroninei aparatūrai.

     Pavyzdžiui, jei žmogus turi širdies reguliatorių jis arba kitas asmuo, esantis netoli jo, negali kalbėti telefonu, nes gali pakeisti reguliatoriaus veikimą. Taip pat negalima vartoti ligoninėje, kur veikia elektroninė aparatūra gyvybės palaikymui. Jau yra nusiskundimų, kad toks telefonas sukelia galvos skausmus, jei ilgiau juo kalbama. Šiuo reikalu susirūpinę švedų ir anglų tyrimų b-vės pradėjo tyrinėjimus, ar tikrai rankiniai telefonai sukelia žmonėms galvos skaudėjimus.

Sienų valytojas

     JAV tyrimų laboratorija Kalifornijoje šaltojo karo metu vykdė įvairius apsigynimo techninius tyrimus. Šaltajam karui praėjus, laboratorija ir toliau tęsia šį darbą, bet dabar daug šių tyrimų pritaikoma civiliniams poreikiams. Vienas iš jų minėtinas -aprašinėtų sienų nuvalymas.

     Mes gerai žinome, kaip gatvių gaujos aprašinėja namų sienas, tvoras savo gaujos ženklais. Tai visa sunku nuvalyti. Dažniausiai vartojami chemikalai arba smėlio purkšliai. Norėdami palengvinti užrašinėjimų nuvalymą, laboratorija gamina nešiojamą lazerį. Pvz., 5 pėdų aukščio ir 600 pėdų ilgio sieną lazeris nuvalys per vieną valandą, nepažeisdamas sienos paviršiaus.

     Valymo eiga vyksta taip: lazerio 100 vatų žalios šviesos srautas, pulsuodamas 1000 kartų per sekundę atsimuša į sieną. Dalis srauto pasiverčia (pereina) į garso bangas. Garso bangos atšoka nuo sienos, atsimuša į ateinantį srautą, ir tada įvyksta sprogimas. Sprogimas nuplėšia užrašinėjimus nuo sienos paviršiaus, nepalikdamas jokių žymių - ko nepadaro cheminis valymas ar smėlio purškimas.

Narkotikai ir plaukai

     Naudojant žmogaus plaukus, negu tiriant šlapumą, galima lengviau nustatyti sunaudotų narkotikų kiekį. Tai įrodė Tautinio teisingumo instituto (National Institute of Justice) tyrimai. Mat narkotikai plaukuose išsilaiko apie 60 dienų, kas palengvina nustatyti jų kiekį. Šlapume narkotikai išsilaiko tik nuo 48 iki 72 valandų. Plaukų pavyzdžių surinkimas, pervežimas ir užlaikymas daug lengvesnis, patogesnis kaip šlapumo.

     Kokaino, opiumo ir kanapių (mariuana) kiekių ištyrimams buvo panaudoti plaukai ir šlapumas. Tyrimai parodė, kad plaukų rezultatai buvo daug tikslesni kaip šlapumo.

     Jei šlapumas tuojau pat paimamas po kokaino, opiumo ar kodeino vartojimo, tyrimai labai tiksliai nustato jų kiekį. Bet tiriant kartu plaukus ir šlapumą, galima nustatyti, kaip ilgai ir dažnai narkotikai buvo vartojami.

Robotas kaip žmogus

     Kai kalbame apie robotus, tuoj atsistoja prieš akis mašina panaši į žmogų, matyta fantazijų filmuose. Šiandien robotai jau tapo kasdienybe. Juos randame visur, ypač pramonėje. Jie dažniausiai atlieka monotonišką darbą, vienos ar dviejų krypčių, užimdami anksčiau dirbusių žmonių vietas.

     Dabar robotai vis tobulinami, kad daugiau ir daugiau prilygtų žmogaus judesiams. Pirmiausiai pradėta nuo rankos. Suprojektavo ir pagamino ranką, turinčią penkis pirštus, riešą, alkūmę ir petį. Šių keturių dalių judesiai, valdomi kompiuterio, atlieka tą patį darbą kaip žmogaus ranka. Ją naudoja erdvėlaivių taisymui, o taip pat ir dažymui, kur naudojami dažų purkštuvai. Robotas su tokia ranka gali daug nudažyti, nes nepavargsta, nereikalauja pertraukos pailsėjimui ir neprašo užmokesčio.

     Turint vieną ranką, jau nesunku pagaminti robotą dviem rankom. Robotas įdomus tuo, kad gali lankstytis ir per liemenį kaip žmogus, o vietoj akių įtaisytos dvi video kameros. Tai jau beveik tikras “žmogus”. Visi jo sąnarių judesiai atitinka žmogaus judesius. Kompiuteriu kontroliuojant, jis daug ką gali padaryti kaip ir žmogus, tik vieno dalyko nesugeba - tai galvoti. Bet ateityje gal galės ir galvoti, ypač, kai bus pritaikyta dirbtinio intelekto (artificial intelligence) kompiuterių programa, kuri pati sugebės padaryti sprendimą.

Žvalgybos lėktuvas

     Viena bendrovė (Chattanooga, TN) pagamino naują bepilotinį 2,5 m ilgio lėktuvo modelį, valdomą kompiuteriais ir radijo bangomis. Šį modelį išbandė per metinę aviacijos šventę Oshkosh mieste, Wisconsin. Mat čia išbandomi namų gamybos eksperimentiniai lėktuvai.

     Lėktuvas įdomus, nes jo skridimo judesius -posūkius valdo neurotinklo technologija, kuri, pasinaudodama kompiuterio programa, imituoja žmogaus smegenų veikimą. Tai nauja kompiuterio programavimo technologija, kuri “prisimena”, ką galima ir ko negalima daryti.

     Lėktuvo modeliu susidomėjo JAV karo aviacija. Dabar bendrovė gamina naują septynių metrų ilgumo modelį, kurį nori išbandyti dar šiais metais. Šis naujasis lėktuvo modelis galės skristi Mach 5 greičiu. Kaip pavyzdį paimkime SR-71 Blackbird žvalgybos lėktuvą, kurio maksimalus greitis yra Mach 3. Mach - tai viršgarsiniu greičiu skrendantis lėktuvas. Pvz., jei lėktuvas skrenda du kartus greičiau už garsą, sakoma, kad jis skrenda Mach 2 greičiu. Šis greičio matas pirmą kartą buvo išreikštas austrų fiziko Ernest Mach.

     JAV karo aviacija galvoja tokį lėktuvą panaudoti žvalgybai, nes jį numušti dabartinėmis priešlėktuvinėmis raketomis beveik neįmanoma: jis skrenda greičiau už raketas.

(Technikos žodis,1997 Nr. 2)