Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

PAŠVENTINTAS VILNIAUS KUNIGŲ SEMINARIJOS KOPLYČIOS KERTINIS AKMUO

     Arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis pašventino Kalvarijų gatvėje statomos Kunigų seminarijos koplyčios kertinį akmenį, įmūrijo į jos pamatus kapsulę su įrašu apie tos dienos iškilmes.

Kauno jėzuitų gimnazijos kiemas prie Perkūno namų.     Tado Kulbio nuotr.

     Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija buvo įkurta prieš keturis šimtmečius. 1582 m. sausio 11 d. Vilniaus vyskupas Jurgis Radvilas pasirašė Kunigų seminarijos steigimo aktą ir jos reikalams padovanojo Vogeliškių dvarą. 1795 metais, kai Lietuva pateko Rusijos priklausomybei, Kunigų seminarija buvo perkelta į Karmelitų vienuolyno patalpas prie S v. Jurgio bažnyčios. Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus kunigų seminarija buvo uždaryta, o lenkams užėmus Vilnių, 1920 metais vėl atidaryta. Nuo 1945 metų sovietinės valdžios valia Vilniaus kunigų seminarija vėl nebeveikė ir tik po penkių dešimtmečių pertraukos, 1993 metais, arkivyskupo metropolito A.J. Bačkio pastangomis ji atkurta. Laikinai seminarija prisiglaudė buvusiame Trinitorių vienuolyne, kurio patalpas paliko išeidama sovietinė armija. Laikinos patalpos labai ankštos, tad Vilniaus arkivyskupo nutarimu, pradėti statyti nauji Kunigų seminarijos pastatai.

     Vilniaus pakraštyje, Kalvarijų gatvėje, netoli Šv. Kryžiaus bažnyčios, iškils seminarijos koplyčia, mokslo ir gyvenamieji korpusai, sporto salė. Naujoje seminarijoje vienu metu galės mokytis 100 kandidatų į kunigus. Čia numatoma rengti kunigus Vilniaus, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijoms. (“Lietuvos aidas” Nr. 44)

VILNIAUS GYVENTOJAI PRIEŠ 100 METŲ

     1897 metų gyventojų surašymo duomenys teigia, kad Vilniuje tuomet gyveno 154,5 tūkstančio žmonių. Pagal tautybes daugiausia žydų (40%), po to - lenkų (30,9%), rusų (20,1%). Lietuvių vilniečių tebuvo 2,1%. Iš viso Lietuvoje surašyta 1,673 milijono gyventojų, iš jų 87% - kaimiečiai. Gyventojų tankis buvo 38,9 žm/km2. (“Lietuvos aidas” Nr. 55)

Į LIETUVĄ SUGRĮŽTAMA IŠ RYTŲ IR IŠ VAKARŲ

     Pernai į Lietuvą atvyko ir čia liko gyventi 3035 žmonės, iš jų 1342 turėjo Lietuvos pilietybę. Daugiausia 2717 į Lietuvą atvyko iš NVS šalių, Latvijos ir Estijos: iš Rusijos - 1370, iš Ukrainos -51. Iš kitų šalių persikelia mažiau: iš JAV į Lietuvą pernai atvažiavo 108, iš Vokietijos - 42, iš Izraelio - 35, iš Lenkijos - 27 žmonės. (“Lietuvos aidas” Nr. 69)

LIETUVOS BRUOŽAI: DAUGIAU ŽMONIŲ MIRŠTA NEGU GIMSTA, MAŽIAU TUOKIASI, DAŽNIAU SKIRIASI

     Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 707 tūkst. žmonių. Gimstamumas praėjusiais metais šalyje buvo mažiausias nuo 1945 metų.

     Didžiausias pokario laikotarpiu gyventojų prieauglis buvo spetintąjį dešimtmetį, kai kasmet vidutiniškai padidėdavo po 46 tūkst. žmonių (1,2 -1,3 proc.). Aštuntojo dešimtmečio pradžioje gyventojų prieauglio tempai stabilizavosi ir buvo 0,8 - 0,9 proc. per metus.

     Nuo 1990 m. pirmą kartą pokario laikotarpiu pastebėtas gyventojų skaičiaus mažėjimas.

     Didžiausias natūralus prieauglis buvo 1960 m., vėliau jis nuolat mažėjo. 1993 m. gimusių ir mirusių skaičius beveik susilygino, gimė tik 620 žmonių daugiau negu mirė. 1995 m. demografinė situacija dar pablogėjo - mirė 4 tūkst. 126, o praėjusiais metais - 3 tūkst. 727 žmonėmis daugiau negu gimė.

     Po Antrojo pasaulinio karo daugiausia vaikų gimdavo 1950 - 1956 m., vėliau gimstamumo rodiklis mažėjo ir stabilizavosi tik devintąjį dešimtmetį.

     Nuo 1990 m. gimstamumas nuolat mažėja, ypač ryškūs pakitimai buvo 1993 m., kai gimė net 6 tūkst. 890 vaikų mažiau negu 1992 m. Praėjusiais metais gimė jau tik 39 tūkst. 169 kūdikiai, tai net 17 tūkst. 699 mažiau negu 1990 metais.

     Didžiausias mirtingumo augimas buvo 1993 m., kada mirė net 4 tūkst. 652 žmonėmis daugiau negu 1992 metais.

     1996 m. sumažėjo mirtingumas beveik dėl visų mirties priežasčių, tačiau savižudybių skaičius padidėjo. Praėjusiais metais, kaip ir ankstesniais, vyravo trys pagrindinės mirties priežastys - kraujo apytakos sistemos ligos, piktybiniai augliai ir nelaimingi atsitikimai bei traumos. Dėl šių priežasčių buvo 86 proc. mirties atvejų.

     Statistikos departamento duomenimis, 1996 m. buvo užregistruota 1 tūkst. 718 santuokų mažiau negu 1995 m. Santuokų skaičiaus mažėjimas nenulėmė ištuokų mažėjimo. 1996 m užregistruota 11 tūkst. 310 ištuokų, tai yra 1 tūkst. 89 daugiau nei 1995 metais. Ištuokų rodiklis labai didelis -šimtui santuokų tenka 55 ištuokos. (“Lietuvos rytas” Nr. 46)

NEDARBAS VILNIUJE DIDĖS

     Prognozuojama, kad bedarbių skaičius Vilniuje didės ir metų pabaigoje jų bus apie 23 tūkst. Tai užfiksuota Vilniaus miesto gyventojų užimtumo programoje, kurią patvirtino miesto valdyba.

     Pagal ją numatoma, kad Vilniaus darbo birža į naujas darbo vietas įdarbins tiktai nedaugelį darbo ieškančių žmonių - apie 9 tūkstančius. Tuo tarpu darbo rankų pasiūla augs: tikimasi, jog į darbo biržą kreipsis 33 tūkst. žmonių. Pasak Darbo biržos direktoriaus Juozo Kankevičiaus, ši prognozė yra beveik šimtaprocentinė.

     Dalis bedarbių bus nukreipta į viešuosius darbus. Šiam reikalui savivaldybė skyrė apie 1,8 mln. Lt ir tai leis įsteigti daugiau kaip 900 darbo vietų. Tačiau apskritai bedarbių perspektyvos niūrokos.

     Nedarbo lygis Vilniuje šių metų pabaigoje sudarys apie 7,1 proc. Kas penktas Lietuvoje įregistruotas bedarbis bus vilnietis. (“Lietuvos aidas” Nr. 13)

RENGIAMAS DVIEJŲ TOMŲ LEIDINYS APIE JAV LIETUVIUS

     Moklso ir enciklopedijų leidybos institute baigtas rengti žinyno apie JAV lietuvius pirmas tomas. Netrukus jis bus atiduotas spausdinti, o šių metų antroje pusėje pasirodys knygynuose.

     Dviejų tomų enciklopedinio pobūdžio žinyne bus pateikti duomenys apie maždaug keturis tūkstančius lietuvių, kurių visuomeninė, kultūrinė, profesinė bei kitokia veikla užfiksuota nuo 1945 metų iki šių dienų. Jame taip pat bus žinios ir apie tuos lietuvius, kurie emigravo į JAV prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau tęsė veiklą pokario laikotarpiu.

     Pasak leidinio vyriausiosios redaktorės Jonės Liansbergienės, žinynas pradėtas rengti prieš ketverius metus. Rinkti biografines žinais padėjo Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, esantis Čikagoje, bei JAV lietuvių bendruomenė.

     Žinyne šalia iškiliausių prieškarinės Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjų bus pristatyti ir visuomenei mažiau žinomi žmonės. Tačiau jie, J. Liansbergienės teigimu, paliko gilų pėdsaką JAV išeivijos gyvenime, buvo ir tebėra tikri savo gimtinės patriotai.

     JAV lietuvių biografijos su jų darbu ir visuomeninės veiklos aprašymais bus iliustruotos portretinėmis fotografijomis. (“Lietuvos aidas" Nr. 71)

KNYGA APIE TREJAS SUKAKTUVES

     Tris jubiliejus Lietuva pažymėjo 1933 metais: 50 metų nuo “Aušros” pirmojo numerio pasirodymo, 15 metu nuo Nepriklausomybės atgavimo ir 10 metų nuo pajūrio ir Klaipėdos išvadavimo. Šioms sukaktuvėms, turėjusioms lemiamą reikšmę valstybei, paminėti Lietuvos Šaulių sąjunga išleido knygą “Vasario 16-oji”.

     Knyga išleista tiems laikams dideliu 10 tūkstančių egzempliorių tiražu. Ją redagavo Vincas Daudžvardis, iliustravo Petras Babickas.

     Jos įžangoje rašoma: “Prieš penkiolika metų paskelbėme pasauliui: nebenorime būti kieno nors vergais. Taip. Kuriai nors tautai mes nebevergaujam, bet ar mes nevergaujam kuriam nors įpročiui, mūsų pavergėjų paliktam? Ar ne per daug dar mumyse yra užsilikę ištižimo, kuriuo taip pasižymėjo mūsų paskutinieji viešpačiai - rusai, ar ne per daug mumyse yra negerbiamas darbas, ar ne per mažai mes kartais mylime tėvynę, jei mėginame važiuoti kurtis į Braziliją, Argentiną, ar ne per maža mumyse kartais tautiškos savigarbos, jei mes dažnai kalbame ne lietuviškai?”

     Šie prieš 64 metus parašyti žodžiai aktualūs ir šiandien. (“Kauno diena” Nr, 46)

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DIPLOMAI GREITAI BUS PRIPAŽĮSTAMI EUROPOJE

     Lisabonoje vykusioje diplomatinėje konferencijoje buvo svarstoma Europos Tarybos ir UNESCO konvencija dėl aukštojo mokslo diplomų pripažinimo Europoje. Lietuvai atstovavo Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje Justas Paleckis, kuris buvo įpareigotas pasirašyti šią konvenciją. Diplomatinėje konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Mockienė. 1996 metų birželį Lietuvoje vyko konsultacijos dėl konvencijos projekto, ir akademinė bei švietimo visuomenė jų įvertino palankiai. Lietuvai prisijungus prie šios konvencijos, aukštųjų mokyklų diplomai būtų pripažįstami visoje Europoje. Aukštojo mokslo diplomų pripažinimo ir studijų kokybės vertinimo klausimai dar kartą bus svarstomi Švietimo ir mokslo ministerijoje. (“XXI amžius” Nr. 32)

NAUJAS DAILĖS REKORDAS - MINIATIŪRINIS PEIZAŽAS

     Agentūra “Factum” prie Lietuvos kultūros fondo į šalies rekordų knygą įrašė naują dailės rekordą. Tai - mažiausias tapytas paveikslas, kurį, nesinaudodama jokiomis didinimo priemonėmis, sukūrė dailininkė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė. Rekordinio paveikslėlio kraštinės yra 0,51 ir 0,54 cm. Daugiaspalvėje miniatiūroje autorė pavaizdavo namelį žydinčioje pievoje.

     Ankstesnis mažiausio paveikslo rekordas taip pat priklausė G. Bulotaitei-Jurkūnienei. Tai buvo 1x1 cm dydžio miniatiūra, vaizduojanti žolėje tupintį zuikutį. Minėtas rekordas buvo įregistruotas prieš dvejus metus, 1995-aisiais. (“Lietuvos aidas” Nr. 65)

NAUJAS MOKESTIS

     Šiaulių miesto taryba, prieš nueidama nuo scenos, įvedė naują mokestį šiauliečiams. Mokesčių mokėtojų sąskaitose atsiras dar viena eilutė: “už rūsių dezinsekciją ir deratizaciją”. Už gyvenamųjų namų rūsius, kurių plotas 100 kv. metrų,mokestis bus skaičiuojamas po 2,3 et už buto 1 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto. Didesnių rūsių išvalymas nuo pelių ir kitų parazitų turėtų kainuoti pigiau. Šį mokestį iš šiauliečių rinks uždarosios akcinės bendrovės, buvusios namų valdybos. Neliko “nuskriausti” ir bendrabučių gyventojai, kurie už 1 kv. metrą gyvenamojo ploto mokės dar po 1 centą. Net ir tuo atveju, jeigu rūsių išvis nėra. Tuomet šis mokestis bus vadinamas “už laiptinių dezinsekciją”. Gerai nors tiek, kad šis Šiaulių tarybos sprendimas neprivalomas namų bendrijoms. Čia galima prisiminti Rusijos Carą Petrą I, įvedusį barzdų mokestį. Ko gero, galima bus sulaukti ir tokio, jeigu bus sekama Šiaulių tarybos pavyzdžiu. (“XXI amžius” Nr. 26)

A. BARANAUSKO PAMINKLUI SEINUOSE REIKĖS IEŠKOTI KITOS VIETOS

     Kai Seinų miesto taryba ir lietuvių tautinės mažumos atstovai drauge surado vietą A. Baranausko paminklui, atrodė, kad pagaliau šis reikalas išsisprendė. Deja, kaip praneša Balstogės laikraštis “Kurier poranny”, savininkas atsisakė parduoti sklypą, kuriame buvo numatyta pastatyti paminklą. O vieta buvo parinkta tikrai nebloga: tik kelios dešimtys metrų nuo bažnyčios ir visai netoli statomų lietuvių kultūros namų.

     Šių metų gegužės mėn. 28 dienos dekretu popiežius Jonas Paulius II įsteigė Lietuvoje naują Šiaulių vyskupiją ir paskyrė tris naujus vyskupus: Eugenijų Bertulį Šiaulių vyskupijos ordinaru, Joną Borutą SJ Vilniaus arkivyskupijos augziliaru, Rimantą Norvilą Kauno arkivyskupijos augziliaru, kuris bus pats jauniausias Lietuvos vyskupas (tik 39 metų amžiaus). Arkiv. Audrys Juozas Bačkis sakė, kad tai ypatingas įvykis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, kai vienu kartu įvyksta tiek daug džiugių pakitimų. Tai esanti savo kadenciją baigiančio Apaštalinio nuncijaus Jose Mullor Garcia graži dovana Lietuvai.

     Laikraštis rašo, kad dabar paminklui reikės ieškoti naujos vietos.

     Kiek anksčiau lietuviai norėjo pastatyti paminklą vyskupui A. Baranauskui netoli Seinų bazilikos arba miesto centre, tačiau, pasak “Kurier poranny”, su tuo nesutiko urbanistikos specialistai, tikindami, jog keturių metrų aukščio paminklas nesiderina su senovine miesto architektūra. (“Lietuvos aidas” Nr. 54)

JUBILIEJINĖ ABONENTE TELEFONO LAUKĖ 30 METŲ

     Kauno Vokiečių gatvės gyventoja Elena Smetonienė tapo milijonąja valstybės įmonės “Lietuvos telekomas” telefono abonente,

     “Lietuvos telekomo” Kauno filialas nuo 1966 metų laukusiai telefono moteriai jį nemokamai prijungė, dovanojo vardinį telefono aparatą. E. Smetonienei teko niekuo neišsiskiriantis telefono numeris.

     “Teisybė atėjo į jūsų namus”, - sakė “Lietuvos telekomo” Kauno filialo direktorius Albinas Kisielis, kartu su kitais filialo vadovais atvykęs pasveikinti milijonosios abonentės. Jis įteikė puokštę gėlių ir butelį šampano.

     E. Smetonienei telefono teko ilgai laukti dėl pavardės ir giminystės ryšių. Mat pernai mirusiam jos vyrui Vytautui prieškario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona buvo antrosios eilės dėdė. (“Krašto žinios”)