Paruošė Marija A. Jurkutė ŽIUPSNELIS REKORDŲ
(Iš baigiamos rengti spaudai trečiosios Lietuvos rekordų knygos)
Didžiausias parkas - Lietuvos nacionalinis parkas (įkurtas 1974 m.), kurio plotas 300 km. 70 proc. jo teritorijos užima miškai, 16 proc. - ežerai, 14 proc. - žemės ūkio naudmenos. Šiame parke 1990 m. buvo 3 kolūkiai, 1 žuvininkystės ūkis, 6 girininkijos, 3 gyvenvietės, 82 kaimai ( 30 kaimų yra vertingi etnografiniu požiūriu), 104 ežerai (iš jų giliausias - Tauragnas), 15 respublikinės reikšmės paminklų: 10 archeologijos, 4 dailės ir 1 architektūros. Auga 74 rūšys retųjų ir apyrečių augalų, iš kurių 8 rūšys įrašytos į Raudojąją knygą. Paukščių suskaičiuojama 190 rūšių, žinduolių -35, varliagyvių - 11, roplių - 5, žuvų - 28. 20 paukščių rūšių įrašyta į Raudojąją knygą. (Lietuvos aidas Nr. 243)
LIETUVOS GYVENTOJAI MOBILIŲJŲ TELEFONŲ TURI DAUGIAU NEI ISPANAI
Pagal mobiliųjų telefonų skaičių, tenkantį šimtui gyventojų, Lietuva pralenkė Ispaniją ir nedaug atsilieka nuo Belgijos, Liuksenburgo ir Prancūzijos.
Lietuvos kompiuterių, telekomunikacijų ir raštinės įrangos asociacijos “Infobalt” duomenimis, tūkstančiui Lietuvos gyventojų pernai teko 11 mobiliųjų telefonų. Ispanijoje tūkstančiui gyventojų tenka 10, Belgijoje ir Liuksenburge - po 13, o Prancūzijoje - 14 mobiliųjų telefonų. Pagal mobiliųjų telefonų skaičių Europoje pirmauja Suomija (128), Danija (97) ir Didžioji Britanija (65).
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys mobiliojo telefono ryšio kompanijos - “Comliet”, “Omnitel” ir “Bitė GSM”, aptarnaujančios daugiau nei 35 tūkst. abonentų.
Tačiau pagal šimtui tarnautojų tenkančių asmeninių kompiuterių skaičių, Lietuva gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių: asmeninį kompiuterį čia vartoja tik kas penktas tarnautojas. Šioje srityje pirmauja Norvegija, kur šimtui tarnautojų tenka 112 asmeninių kompiuterių, Šveicarija (111) ir Danija (79).
Dar labiau Lietuva atsilieka pagal šimtui gyventojų tenkančią investicijų į informacines technologijas dalį - čia ji sudaro 20 ECU. Tuo tarpu Šveicarijoje - 844, Norvegijoje - 580, Švedijoje 528 ECU. (Lietuvos aidas Nr 206)
VDU SULAUKS DAUGIAU MOKSLININKŲ IŠ PRANCŪZIJOS
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Bronius Vaškelis ir Prancūzijos Du Maine’o universiteto rektorius Alainas Pleurdeau Kaune pasirašė šių dviejų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sutartį. Universitetai kol kas bendradarbiaus fizikos, teisės ir prancūzų filologijos srityse. Iš Prancūzijos atvykę dėstytojai paskaitas skaitys prancūzų kalba. Beje, Vytauto Didžiojo universitete pradėtos prancūzų kalbos kultūros ir literatūros studijos vyksta pagal Du Maine’o universitete parengtą programą.
Nuo pat universiteto įkūrimo 1922 m. prancūzų kalba buvo svarbiausia užsienio kalba Vytauto Didžiojo universitete. (Lietuvos aidas Nr. 226)
ŽYMUSIS MARIJOS GIMBUTIENĖS VEIKALAS “SENOJI EUROPA” IŠLEISTA LIETUVOJE
Žmonių, gyvenusių Europoje nuo septintojo iki trečiojo tūkstantmečio prieš Kristaus gimimą, gyvenimo būdas, religija bei visuomenės struktūra nagrinėjami žinomos lietuvės mokslininkės Marijos Gimbutienės veikale “Senoji Europa”. Beveik 60-ties spaudos lankų veikalą akademinei studijai neįprastu dideliu 5000 egzempliorių tiražu išleido Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Tai pirmasis šiemet pasirodęs šios leidyklos leidinys iš daugiau kaip 60-ties užplanuotų išleisti iki metų pabaigos.
Pasaulinio garso mokslininkė M. Gimbutienė (1921-1994) viena pirmųjų mokslo istorijoje plačiai apibendrino daugelį metų Europoje vykdytus archeologinius tyrinėjimus, “nupiešė” senosios Europos vaizdą pagal mitologiją, kalbotyrą, folklorą. “Ši knyga apie tai, kaip atsirado seniausia Europos civilizacija - Senoji Europa ir kaip ji sunyko per daugelį transformacijų”, - rašo ji įžanginiame straipsnyje. M. Gimbutienė pažymi, kad klasikinis pasaulis neatsirado savaime, jis susikūrė ant Senosios Europos pagrindo.
M. Gimbutienės tyrinėjimai apie Senąją Europą pirmą kartą dideliu veikalu išėjo San Franciske ir sukėlė didelį mokslinės visuomenės susidomėjimą. Jo pagrindu kiek anksčiau mokslininkė pradėjo rengti specialiai Lietuvos skaitytojams skirtą knygą. Didžiąją jos dalį mokslininkė parašė lietuviškai, tačiau viso darbo dėl sunkios ligos baigti nespėjo, todėl siuntė tekstus anglų kalba, kurie buvo verčiami Lietuvoje. Jos rankraščius, be kito ko, į Lietuvą gabeno tėvynainiai išeiviai, kadangi iki nepriklausomybės atkūrimo juos siuntinėti paštu buvo draudžiama. (Lietuvos aidas Nr. 6)
VIENO VARDO AR UŽTENKA?
Brangių tautai žmonių vardai teikiami būdavo šitaip: Vilniaus Kunigaikštienės Birutės Gimnazija, Vytauto Didžiojo universitetas, Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas ir kt. Trumpą laiką nepriklausomybę turėjusiai tautai, kuriai buvo ištrinti istorinių asmenybių vardai per išdavikiškai nutautusią aukštąją klasę, tai buvo labai tikslu, sąmoninga, pagarbu.
Sovietų laikais toks įvardijimas vienu brūkiu buvo nubrauktas. Liko tik veikėjų (A. Sniečkaus, K. Preikšo, A. Guzevičiaus, V. Kapsuko ir kt.) pavardės. Gatvės buvo Algirdo, Vytauto, Mildos, Birutės ir t.t., negi čia galėjome mėtytis kunigaikščių ar karalių žodžiais.
Kas tinka gatvėms, gal netinka grįžtantiems didžiųjų asmenybių vardams mokslo įstaigų, divizijų, rūmų pavadinimuose. Garbė kauniškiams, išlaikiusiems Vytauto Didžiojo universitetą, net Karaliaus Mindaugo kelią.
Vilniuje aiškiai reikėtų turėti Vilniaus Didžiojo Kunigaikščio Gedimino technikos universitetą, Maišiagaloje Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinę mokyklą, Vilniaus Karaliaus Mindaugo vidurinę mokyklą ir kt. Tik šitaip gali būti išlaikomas pavadinimo iškilmingumas. Juk jau imama juokauti visaip: ar ne Gedimino K. ar V. universitetas, ar ne Algirdo Mykolo B. vidurinė mokykla, Mindaugo vidurinė mokykla gal Mindaugo S. mokykla ir pan. Prezidento įsakymų preambulėse skambantys žodžiai, kad tai kunigaikščių vardai, juk ir lieka tiktai laikraščiuose. Dar tik tokių brangių vardų teikimo pradžia, apsižiūrėkime, nekeiskime tradicijos prigesusią istorinę atmintį, turinčios ir morališkai pakrypusios tautos gyvenime. (“Lietuvos aidas Nr. 252)
FOTOGRAFIJOSE - SENŲJŲ KAPINIŲ ISTORIJA
Šiaulių fotografijos muziejuje buvo surengta Algirdo Musneckio paroda “Senosios kapinės”. Eksponuota per šimtą fotografijų.
Kapinėse, kuriose nebelaidojama nuo 1959 m., yra daug kapų, pripažintų istorijos ir kultūros paminklais. Vien žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę karių kapų apie 70. Unikalus kunigo Ignaco Štarko kapas, apie kurį net sovietmečiu moksleiviai eidavo keliais, kad padėtų išlaikyti egzaminus. Šiose kapinėse ilsisi poetas ir draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas J. Miliauskas-Miglovara, filosofas profesorius Stasys Šalkauskis ir Kazimieras Venclauskis, daugelis kitų, kurių paskutinę poilsio vietą įvairiu metų laiku lankė fotomeninikas ir fiksavo amžinąjį jaukumą bei ramybę. (“Lietuvos aidas Nr 252)
Vilniaus miesto valdyba pritarė Tarybos nutarimo projektui dėl Vilniaus stojimo į Europos miestų sąjungą (Eurocities) asocijuotu nariu.
Už narystę Vilniaus miestui kasmet reikės mokėti 2 tūkst ekiu.
Eurocities, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Europos sąjunga, įkurta 1986 m., tikraisiais jos nariais yra 58, asocijuotais - 14 miestų iš 24 Europos šalių.