Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ
Dalelytės neberašyba
Ši sudėtinė neigiamoji dalelytė, susidariusi iš neiginio neir dalelytės be,beveik visuomet rašoma taip, kaip dalelytė ne.Jos abidvi turi neigiamąją reikšmę, tik nebepabrėžia tam tikrą tęsimąsi ar trukmę. Tad dalelytė nebepaprastai rašoma skyrium su daiktavardžaiais, skaitvardžiais, įvardžiais, daiktavardiniais ir įvardiniais prieveiksmiais, prielinksniais ir dalelytėmis. Pvz.: Tu jau nebe vaikas. Tu nebe vienas pasaulyje gyveni. Dabar nebe tie laikai. Jau nebe taip srauniai upė teka. Jis jau nebe čia gyvena. Jau nebe visur skamba lietuviška daina. Pergalė jau nebe už kalnų.
Su visais žodžiais dalelytė nebe(kaip ir ne) rašoma skyrium, kai yra aiškus teigiamo ir neigiamo dalyko gretinimas, priešprieša, pvz.: Jis jau yra nebe jaunuolis, bet gerokai pasenęs žmogus. Dangus jau nebe mėlynas, bet apsiniaukąs. Jau nebe eiti turėjai, bet bėgti.
Drauge ši dalelytė rašoma su veiksmažodžiais ir jų išvestinėmis formomis (dalyviais, padalyviais, pusdalyviais), taip pat su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais. Pvz.: Jis jau čia nebegyvena. Ji klaidžioja, nebežinodama, kur namai. Sunkus yra gyvenimas, nebesuprantant jo prasmės. Man yra žinomas tavo nebesugebėjimas rimčiau pagalvoti. Mano tėvas jau nebestiprus. Čia jau nebegerai.
Čia dar galima pastebėti, kad dalelytė nebeyra vartojama daug rečiau, negu ne.Ji vartojama tada, kai kas nors vyko, buvo, bet pasibaigė. Pavyzdžiui, nebegerasreiškia, kad jis buvo geras, o dabar jau pasidarė negeras.
Tas pačias taisykles galima pritaikyti ir dalelyčių be, te, teberašybai.
Kai kuriuose žodžiuose dalelytės ne, be, tevisiškai susilieje su šaknies balsiu, pvz.: nesu (neesu), nėra (ne yra), neina (ne-eina), nėjo (ne-ėjo), bėra (be-yra), tėra (te-yra), nesti (ne-esti).
Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmių rašyba
Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai baigiasi galūne -iai, pvz.: geriausiai, gražiausiai, arčiausiai, toliausiai, paskiausiai.
Prieveiksmiai daugiausiai, pirmiausiai, pirmučiausiai gali būti rašomi ir su galūne -ia: daugiausia, pirmiausia, pirmučiausia.
Pora klausimų
Gerbiamas Redaktoriau,
Malonėkite savo žurnale atsakyti į porą klausimų.
1. Kuris iš šių kreipinių yra vartotinas, kuris pakenčiamas ir kuris nevartotinas: Ponai Jonai, Ponai Jone, Ponai Jonas; Pone Jonai, Pone Jone, Pone Jonas; Ponas Jonas, Ponas Jone, Ponas Jonas.
2. Atstovauti ką, ar atstovauti kam. Dėl ko kalbininkai atmeta ką ir perša kam?
Dėkingas Eugenijus
Mielas Eugenijau,
1. Visi Jūsų duoti pavyzdžiai yra visiškai nevartotini, išskiriant tik vieną - Pone Jonai. Bet ir jis nelabai patogus, nes Pone lygiai taip tariamas kaip Ponia (moteriškos giminės). Tad tikrai labiausiai vartotinas yra toks, kurio Jūs visai neminėjote -Ponas Jonai.
Pavardės ir vardai, kurie vardininke baigiasi galūne -as, vietininke turi galūnę -ai. Taigi sakyti Norbute, Čepe, Jone, Antane, atrodo, būtų net nemandagu. Kreipinyje vartoti vardininką taip pat neleidžiama. Be to, šauksmininkas žodžio ponas yra ne ponai, bet pone.
2. Veiksmažodis atstovauti reikalauja ne galininko, o naudininko. Galininkas atsirado, nusižiūrėjus į svetimas kalbas.
Vartojant ir kitus panašius veiksmažodžius, kartais daroma klaidų, pvz.: Rungtynes (= Rungtynėms) teisėjavo patyręs arbitras.