Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Šypsuliai

Klebonas, aplankęs vieną šeimą, sako mažam berniukui:

-    Pasakyk, vaikeli, kur yra Dievas, tai tau duosiu saldainį.

-    O tu, klebone, pasakyk, kur nėra Dievo, tai tau mano mama duos du saldainius.

Klebonas pagyrė berniuką ir jam davė ne vieną, bet visą saują saldainių.

Nemokąs rusiškai žemaitis buvo paskirtas Sovietų Sąjungoje Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Po sesijos grįžęs namo, buvo klausinėjamas kaimynų, ką gero ten nutarė. Žemaitis pasididžiuodamas sako:

-    Nutarėme Velykas perkelti į rudenį.

-    Argi tai gali būti? papasakok viską smulkiau.

-    Ką ten pasakoti, — nenoriai pradeda deputatas. - Toks medaliais apsikarstęs rusas įlipa į tribūną ir pašnekėjęs staiga sušunka: “Velykas rudenį, Velykas rudenį: ("Velikaja rodina” - Didžioji tėvynė:). Visi, karštai plodami, vienbalsiai priėmė tą pasiūlymą.

-    Mama, jeigu mums Kalėdų senelis atneša dovanas, Dievas duoda duonos, gandras atneša vaikus, tai kam tada reikalingas vyras? - klausia dukra savo motiną.

-    Matai, dukrele, jeigu dovanos yra negeros, jeigu duona apipelėjus, jeigu vaikas sunkiai gimsta, tada juk reikia turėti ką nors, kam galėtum suversti visą kaltę.

Motina pietų metu sako sūnui:

-    Algiuk, kodėl tu neprašai, o ptas sieki paimti valgius. Ar neturi lietžuvio?

-    Turiu, mamyte, bet ranka ilgesnė už liežuvį.

-    Atiduosiu tave tam dėdei! - sako mama verkiančiam vaikui, rodydama į nepažįstamą vyriškį.

-    Dėde, o jūs pagąsdinkite mamą ir paimkite mane, — sušnabždėjo vaikas ir dar garsiau pradėjo verkti.

-    Gidėjau, kad vedei našlę. Ar ji per daug neapgailestauja savo pirmojo vyro?

-Ji tai ne, bet aš tai labai apgailestauju.

Berniukas, grįžęs iš gimtadienio vaišių, džiaugėsi, kad buvo skanus pyragas.

-    Aš tikiu, kad tu buvai mandagus ir neprašei antro gabalo, - sako motina.

-    Ne, man įdėjo dar du gabalus, kai paprašiau to pyrago recepto.