Mons. Roncalli, vėliau Šv. Tėvas Jonas XXIII, kurį rengiamasi paskelbti palaimintuoju, aštuonerius metus buvo nuncijum Prancūzijoje. Vieno banketo metu buvo pasodintas šalia plačiai dekoltuotos ponios. Kai patarnautojai ruošėsi išnešioti desertą, mons. Roncalli pasiūlė savo kaimynei obuolį. Ponia maloniai nustebo, o mons. Roncalli tarė:

—    Prašau, ponia, priimkite. Juk ir Ieva tik tada pasijuto esanti be drabužių, kai suvalgė obuolį.

■ ■

— Gėdinkis, — sako tėvas sūnui. — Aš, būdamas tavo metų, niekada nemeluodavau.

-    O kada tu pradėjai? - smalsiai paklausė sūnus.

■ ■

-    Pamačiau tavo sūnų, pjaunantį šieną. Kaip tu jį prikalbinai? — klausia kaimynas ūkininką.

—    Pasakiau, kad žolėje pamečiau motociklo raktą.

■ ■

Mažame Amerikos miestelyje vyko varžybos, kas trumpiausiu laiku daugiausia suvalgys.

Vienas vyras labai gerai pasirodė ir pasiekė rekordą. Jis paskirtu laiku suvalgė viščiuką, svarą sūrio, devynis kiaušinius ir didelę porciją obuolių pudingo.

Kai jis, šitaip prisitašęs, ruošėsi eiti iš salės, tai dar atsigrįžo ir sušuko:

-    Klausykite, gerieji žmonės, tik nepasakykite mano žmonai, kad aš jau pietavau.

■ ■

Kunigas ir jo bičiulis su draugu daktaru gal dvidešimt metų žaidžia golfą, ir daktaras vis laimi — pirmas įvaro sviedinėlį į skylę.

-    Nenusiminkit, - kartą pasakė daktaras, -vieną dieną vis tiek jūs mane palaidosite.

-    Galbūt, bet tai vis tiek bus jūsų skylė, -atsakė kunigas.

■ ■

-    Norėčiau žinoti, kas šioje krautuvėje parduodama? - sarkastiškai paklausė pirkėjas.

-    Asilų galvos! - atšovė susierzinęs pardavėjas.

-    Hm! Nieko sau prekyba. Matyt, kad labai gerai sekasi, jei parduotuvėje beliko tik viena galva.

■ ■

-    Ar daug laiškų gavai į savo vedybų skelbimą?

-    O,visą gausybę! Net sekretorę teko samdyti jiems sutvarkyti.

■ ■