Asta Araminaitė
Mes jau studentai... Deja, ne visiems pasisekė pasiekti tas aukštumas, apie kurias tiek buvo svajota. Aukštesniojoje mokykloje rugsėjo antrąją dieną susipažinome su naujais grupės draugais. Įdomiausia buvo tai, kodėl jie nusprendė tęsti mokslus būtent čia. Atsakymai buvo vienodi: vieni neįstojo į Vilniaus universitetą, kitiems nepasisekė Vilniaus technikos universitete. Todėl dauguma šią vietą pasirinko kaip išsigelbėjimo salelę. Tik nedaugelis liks čia ilgiau negu metus - kitą vasarą vėl bandys savo jėgas aukštosiose mokyklose.
Niekam ne paslaptis, kad norint gauti gerą darbą, žmogus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Aukštųjų mokyklų pasirinkimas nėra didelis. Čia kasmet studijuoti pradeda tik geriausi iš geriausių (o gal ir turtingiausi...). Dėstytojai, rektoriai ir dekanai neigia, kad kai kurie abiturientai tampa studentais nusipirkę vienų ar kitų palankumą, tačiau taip mano daugelis. Kiti net žino tikslią vieno ar kito fakulteto studento vietos kainą. Kuo tikėti? Prestižinėse specialybėse konkursai siekia iki 10 ir daugiau žmonių į vieną vietą. O iš įvairių profesinių mokyklų dar niekas nesitiki nieko gero.
Į universitetus abiturientai priimami skaičiuojant stojamųjų egzaminų metu surinktus balus (čia visiems suteikiami vienodi šansai) ir vidurinėse mokyklose dėstomų dalykų įvertinimus. Labai liūdna, kad dažnai jie priklauso ne nuo žinių, o nuo mokytojo, kuris dėsto, ir mokyklos, kurioje mokomasi. Vieni stoja, o kiti lieka “už borto”.
Po paskaitų susirinkę mūsų mokyklos studentai sprendžia labai opų klausimą: ar ne metas panaikinti skirtumą tarp sumanių ir mažiau sumanių, t.y. aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentų. Tiesa, jau yra tuo susirūpinusių žmonių. Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis norėtų įsteigti tokią mokymo sistemą, kad studijuoti galėtų visi norintys. Tegul jie grūdasi auditorijose, tegul sėdi ant grindų, tegul mokosi savarankiškai, - išliks geriausieji. Kai kurios aukštesniosios mokyklos beveik beviltiškai siekia įgyti neuniversitetinių aukštųjų statusus. Nejaugi tai taip neįmanoma?
O tuo metu čia, Vilniaus aukštesniojoje kooperacijos mokykloje, verda karštas ir įdomus gyvenimas. Greitai bus pakrikštyti pirmakursiai ir taps tikrais studentais, nors ir ne tokiais, kokiais taip troško tapti.