CHIARA LUBICH
“Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!” (Mk 9,35)
Vieną dieną Jėzus klausė savo mokinius: “Apie ką kalbėjotės kelyje eidami į namus?” Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. O kai jau atėjo į namus, Jis atsisėdęs pasišaukė Dvylika ir tarė: “Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!” (žr. Mk 9,33-35).
Apaštalų ambicingas geidimas būti didžiausiais rodė, kad jie vis dar turėjo žemišką supratimą tos karalystės, kurią Kristus įkūrė. Užtat Jėzaus žodžiai yra aiškūs ir revoliuciniai: “Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!”
Jėzaus mokinių tikroji didybė slepiasi tarnavime, tarnavime konkrečiai. Ir tai yra tikroji tarnavimo reikšmė, kuri prieš tai buvo suprantama kaip “tarnavimą prie stalo”.
Jėzus nepaisė savo autoriteto ir niekada nenorėjo dominuoti kitiems. Jis save vadino tarnu kitiems, tarnu visiems, įskaitant mokinius.
Jėzus nori, kad Jo mokiniai tarnautų iš meilės, būdami pasiruošę atsisakyti visko, net savo gyvybės, kaip Jis darė. Iš tikrųjų ankstyvoji Bažnyčia Jėzaus kančią ir mirtį laikė kaip nuostabiausią pasiaukojimą, kurį Jėzus suteikė žmonijai.
“Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!”
Tai sakydamas, Jėzus nesmerkė tų, kurie siekė atsakingų pareigų. Svarbu tik, kad krikščionių bendruomenėje jie tas pareigas vykdytų tarnavimo dvasia. Nuo pat Bažnyčios pradžios tie Jėzaus žodžiai buvo taikomi tiems, kurie buvo atsakingose pareigose bendruomenėje, kadangi pagunda dominuoti ir įsakinėti kitiems gali lengvai įsigalėti tuose, kurie dirba autoritetingose pareigose.
Jėzus paneigia bet kokį vadovavimą ar autoriteto naudojimą pagrįstą dominavimu, ambicija ir visa tai, kas duoda asmeniui naudą. Autoritetas niekada negali būti naudojamas kaip galia savo naudai.
“Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!”
Evangelijoje pagal Morkų yra aišku, kad šis nuostatas yra pritaikomas kiekvienam, ne tik tiems, kurie dirba atsakingose pareigose. Tarnavimo nuostatas turi būti pagrindu kiekvienam asmeniui jo gyvenimo kelyje. Tai reiškia galvosenos pakeitimą ir reikalavimą eiti prieš pasauliškas tendencijas, vyraujančias aplink mus.
Bažnyčia iš tikrųjų yra tarpusavio tarnavimo bendruomenė savo vidiniame gyvenime ir santykiuose su visa žmonija.
“Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!”
Kaip mes galėtumėm gyventi pagal tuos žodžius?
Viską darydami tarnavimo dvasia, darbuodamies Dievo karalystės plitimui ar visuomenės gėriui, ar tęsdami paprastus namų ruošos darbus.
Jei mes matysime Kristų kiekviename asmenyje, su kuriuo susitinkame, nors ir turėsime autoritetą kitiems, ar jie turės mums, būsime lygūs, atsimindami, kad Jėzus visa tai laiko darymu Jam, ką bedarytumėm kitiems, ypač mažiesiems, tada toks tarnavimo vykdymas bus daug lengvesnis.
Tad tarnaukime visuomet, tarnaukime kiekvienam, tarnaukime gerai. Tada Dievas padės mums nustebinti pasaulį, kuris dažnai yra pilnas išdidumo ir troškimo valdyti. Užtai ir stenkimės taip tarnauti visiems, visuomet būdami nuoširdūs ir be savanaudiškų geidimų.
Tada Kristus bus labiau suprantamas, ir atsinaujinimas gyvenant pagal Evangeliją bus visur aiškiau matomas, net ir ten, kur kryžiui dažnai skiriama neigiama reikšmė, tada kryžius turės reikšmę ne tik kaip išganymo simbolis, bet taip pat ir kaip žmogaus išvadavimas iš blogio vergijos. Visa tai mus skatina visuomet tarnauti visiems visa širdimi. Tad ir naudokime visas progas!
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius