Brangus Redaktoriau,

     Jums nuoširdiausiai dėkoju už kiekvieną prisiųstą numerį. Skaitau ne tik aš. Nešu į mokyklą skaityti mokytojams, su kuriais kartu dirbame. Taip sakant, “Laiškai lietuviams” keliauja iš rankų į rankas. Ačiū, teatlygina Jums Dievas! Prisimenu Jus maldoje.

Ses. D. Sakalauskaitė

Gerbiamieji,

     Sinčiu prenumeratos mokestį už save ir tris asmenis Lietuvoje. Visi džiaugiasi šiuo žurnalu. Tikiuosi, kad jis dar ilgai eis, nors ir suprantu, kad jį vis sunkiau paruošti ir išleisti. Geriausios sėkmės:

R. Taunys

*

Mielasis Redaktoriau,

     Perskaičiau Jūsų laišką skaitytojams (spalio mėn.), sudrebėjo širdis. Ypač sujaudino vienas sakinys: “Bet nežinau, ar kam ateina į galvą mintis, kad žurnalo leidimas gali užsibaigti”. Liūdna, kad kraunasi metų našta tokiems reikalingiems žmonėms. Gaila, kad neatsiranda pakaitalo. “Laiškai lietuviams” nuteikia, ramina... Dievulio palaimos Redaktoriui:

R. Razauskienė

*

Mieloji Administratore,

     Jūs primenate turėti glaudesnį ryšį su skaitytojais. Tai, pasinaudodamas ta mintimi, primenu, kad esu senas šio žurnalo skaitytojas ir jį labai vertinu, nes iš tikrųjų jis labai įdomus, prisisiurbęs gana vertingų rašinių. Jį esu užprenumeravęs ir savo giminėms į Lietuvą. Ten jį visi labai vertina.

     Noriu pastebėti, kad administratorės rašysena yra nepaprastai ryški, daili ir nuostabiai graži. Įdomu, kad ji yra palinkusi į kairę, o ne į dešinę, kaip paprastai būna. Turbūt Jūs rašote ne dešiniąja, o kairiąja ranka. Ar tiesa?

Petras Vilutis

Gerbiamas Kunige Vaišny,

     Noriu pareikšti didelį savo pasitenkinimą gruodžio mėn. “Laiškų lietuviams” numeriu. Jūsų straipsnis “Ar sviesti į kunigą akmeniu” yra tikrai išskirtinis.

Su geriausiais linkėjimais, L. Raslavičius

*

Mielas Redaktoriau,

     Kaip aš labai džiaugiuosi ir esu Jums dėkinga už puikų straipsnį “Gyvatės nuodai” praėjusių metų lapkričio mėn. numeryje. Gal nors kai kurie trupučiuką susipras ir pagalvos...

Marija Pranckevičienė

Gerbiamas Kunige Vaišny,

     Nusivyliau Jūsų straipsniu “Gyvatės nuodai”. Tai buvo ne laiku ir ne vietoje. Nejaugi Jūs nesugebėjote surasti ką nors gražesnio ir švelnesnio ypač prieš Šv. Kalėdas.

Su pagarba, J. Žemaitis

*

Mielas Pone Žemaiti,

     Jau ne kartą esu rašęs, kad mums patinka, kai kiti “Laiškus lietuviams” giria, bet pageidaujame ir kritikos. Tad dėkoju Jums, kad pateikėte savo nuomonę apie tą straipsnį, kurį kiti labai gyrė ir kai kurie net sakė, kad būtų labai gera ir naudinga, kad tą straipsnį persispaudintų ir kiti mūsų leidiniai.

     Ne tik man, bet ir daugeliui kitų, su kuriais teko kalbėti, atrodo, kad tas straipsnis kaip tik buvo ir laiku, ir vietoje. Tuo metu, prieš Kalėdas, visi kalbėjo ir diskutavo prezidentinių rinkimų klausimais. Visi patyrėme, kiek ten buvo išlieta tų gyvatės nuodų, kuriais buvo purškiami kai kurie kandidatai į Lietuvos prezidentus. Tai kaip tik buvo ir laikas, ir vieta bent jau prieš tą gražią Kalėdų šventę priminti žmonėms toleranciją ir artimo meilę.

Su pagarba, Juozas Vaišnys SJ