(Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)
Daiva Mattis
Kiekvienas žmogus yra ypatingas ir jo gyvenimas skiriasi nuo visų kitų žmonių gyvenimų šiame pasaulyje. Žmonės įvertina ir priima svarbius ir nesvarbius atsitikimus skirtingai. Bet tik patys žmonės gali nuspręsti, kaip priimti ir įvertinti įvykius savo gyvenime. Gal dėl šitų priežasčių žmonės gyvenime kartais nesielgia taip pat. Tuo būdu galima suprasti, kodėl ne visi praranda ar atranda tikėjimą savo gyvenime tokiu pačiu būdu. Žmogus gali prarasti tikėjimą, nes nelaimė atsitinka, bažnyčios mokymai ir nuosprendžiai nesutinka su jų nuomone ir taip pat dėl kitų priežasčių. Taip pat tikėjimas gali būti atrandamas, atsitikus stebuklui, padarius gerą darbą ar panašiai.
Nepažintos erdvės.
Mažas vaikas, verkdamas bažnyčioje prie savo senelio, tėvelio, ar draugo karsto, aiškiai ko gero nesupranta, kodėl Dievas leido jo artimui ar mylimam draugui mirti. Galvoja, kodėl negalėjo būti koks kitas žmogus. Bet vaikai nėra vieninteliai, kurie praranda tikėjimą dėl atsitikusios nelaimės. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažnai kaltina Dievą dėl artimųjų mirties arba dėl ligos. Kad draugas ar šeimos narys nemirtų, kunigai ir kiti žmonės ragina paprašyti Dievą malonių. Maldos kartais yra apie ką nors labai svarbaus, kaip mirtis, liga, arba kokia kita nelaimė, ar net apie ką nors kas visai nekeičia gyvenimo. Kai net mažiausios ir nereikšmingos maldos nėra išgirstos, po truputį tikėjimas pradeda blėsti. Mano supratimu, jaunimui dažnai yra sunku suprasti, kodėl jų maldos nėra išklausytos. Šiuolaikinis jaunimas taip pat nemato Dievo savo gyvenime, palyginus su jaunimu prieš šimtą metų. Tada bažnyčia buvo didelė ir svarbi gyvenimo dalis. Bažnyčia buvo švietimo ir stebuklų vieta ir buvo laikoma labai svarbi ir šventa. Bet šiais laikais bažnyčia, ir todėl Dievas, nėra taip glaudžiai susiję su kitomis gyvenimo dalimis. Todėl dabartiniais laikais matyti Dievą ir jo veikimą gyvenime yra sunku, ir dažnai reikia laiko, kurio žmonės neturi.
Kits būdas, kuriuo jaunimas praranda tikėjimą, yra per blogus draugus ir blogus pavyzdžius. Tie vaikai, kurie įsilaužė į kapines ir išniekino kapus, yra idealus blogio pavyzdys, kurį vienas vaikas gali parodyti kitam. Bet draugai nėra vieninteliai, kurie gali parodyti blogą pavyzdį. Kunigai ir jų elgesys padaro didelę įtaką kiekvieno bažnyčios nario gyvenime. Kunigo idėjos ir tų idėjų skleidimas gali duoti žmogui gerą arba blogą jausmą. Kai jie nesupranta kunigo, tada jie atsitraukia visai nuo Bažnyčios ir dažnai nuo Dievo. Bet kiti žmonės gal ir traukiasi nuo Bažnyčios todėl, kad jie nesutinka su Vatikano nuosprendžiais. Negimusios gyvybės žudymas yra vienas iš svarbesnių klausimų, kuris ir dabar yra dažnai diskutuojamas. Taip pat yra kitų būdų, kaip žmonės gali prarasti savo tikėjimą, bet reikia atsiminti, kad kiekvienas žmogus tik gali pats tokį svarbų reikalą nuspręsti.
Taip pat kaip tikėjimas prarandamas įvairiais būdais, taip tikėjimas gali būti atrandamas įvairiais būdais. Senovėje, Jėzaus gyvenimo laikais, žmonės pradėdavo tikėti, kai atsitikdavo koks nors stebuklas. Nors dabartiniais laikais Jėzus nevaikščioja tarp mūsų, jis gyvena mūsų širdyse, ir stebuklai net ir šiandien atsitinka visur pasaulyje. Bet neturi atsitikti stebuklas, nes kartais bet koks atsitikimas gyvenime gali pakeisti žmogaus tikėjimą. Pavyzdys yra, kai ligonis pasveiksta arba svarbus egzaminas pasiseka, ar priimtas į ypatingą mokyklą. Taip pat nelaimė gali priartinti Dievą mūsų gyvenime. Kartais, kai kas nors miršta, žmogus supranta, kad gyvenimas yra trumpas, ir ieško atsakymo grįžta prie Dievo. Taip pat žmonės kartais beveik numiršta ar išgyvena kokią krizę, dėkoja Dievui ir per jį atranda savo tikėjimą. Yra daug aprašyta apie žmones, kurie turėjo kokį nors vidinį atgimimą. Šių jausmų atsiradimas negali būti atsitiktinis, bet kartais žmonės per kokį darbą atgimsta. Žmonės, kurie padeda kitiems, kuriems reikia pagalbos, arba priima našlaičius ar senelius į savo namus, kartais turi tokį jausmą. Taip pat ir kaip blogi draugai gali turėti blogą įtaką, kai kuriems, taip pat ir geri draugai gali parodyti gerą pavyzdį. Kartais žmonės žino, kad jie prarado Dievą savo gyvenime, bet nori, kad Jis būtų jų gyvenimo dalis. Žmonės lanko rekolekcijas arba bando sekti gerų kunigų pavyzdžiu. Todėl ir kunigo elgesys gali pritraukti ką nors arčiau prie Dievo. Taigi žmonės gali atrasti savo tikėjimą įvairiais būdais, per stebuklus ir per rekolekcijas.
Tikėjimas yra svarbi gyvenimo dalis. Daktarai aiškina, kad tie žmonės, kurie tiki į kokį nors Dievą, gyvena ilgiau negu tie, kurie netiki. Taip pat aiškina, kad tie, kurie tiki, yra laimingesni gyvenime. Todėl ir yra svarbu, kad žmonės suprastų, kodėl jie praranda tikėjimą ir kaip būtų galima jį atgauti. Kartais tikėjimas yra prarandamas dėl kokios nors nelaimės, kaip mirtis arba blogo draugo pavyzdys. Neišklausytos maldos ir Bažnyčios nuosprendžiai gali būti tikėjimo praradimo priežastys. Bet yra daug būdų, kaip atrasti tikėjimą. Stebuklai, atsitikimai ir žmonių elgesys yra keletas būdų, kaip žmonės gali atrasti savo tikėjimą, norėdami ar ne. Tikėjimas yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.