Kostas Paulius

     Rožinio kalbėjimas ir mąstymas duoda mums tą dvasinę galią, kurios pasaulis duoti negali. Negali, nes visą dėmesį kreipia, siekdamas žemiškų dalykų, gerovės, turtų ir pasitenkinimo viskuo, kas matoma, paliečiama ir turima.

     O rožinys mums pateikia Jėzaus gyvenimo žemėje istorijos metmenis. Rožinio kalbėjimas ne tik atnaujina mūsų dvasinį gyvenimą, bet taip pat padeda ir mūsų žemiškoje kelionėje neklaidžioti klystkeliuose, bet eiti tuo tikruoju keliu, kurį rožinys mums parodo, kai jį kalbame ir mąstome. Jis parodo tą reikšmę ir esmę, kurią Jėzus savo gyvenimu žemėje nuo pat gimimo ligi mirties ant kryžiaus mums davė ir parodė pavyzdį kaip, sekdami Juo ir nešdami tą Dievo mums duotą kryžių, saugiai ir tikrai keliausime į amžinosios laimės gyvenimą būti visuomet su Viešpačiu.

Šv. Pranciškus, keramikos pano detalė.     Dail. Ada Korsakaitė-Sutkuvienė

     Bet toji kelionė nelengva, nesaugi ir net pavojinga, nes ne tik mūsų polinkiai, sumanymai, silpnybės, ydos ir visokie planai gali mus suklaidinti, bet ir šėtonas nesnaudžia ir naudodamas visokias progas, situacijas ir aplinkybes stengiasi mus apgauti ir suklaidinti, žadėdamas laimingą, žemišką gyvenimą, kad rūpintumės ir stengtumės pasiekti tokį gyvenimą žemėje, kuris mus patenkintų, kai nestokotume jokių žemiškų gėrybių ir būtumėm pilni tos žemiškos laimės ir pasitenkinimo, viską turėdami ir nieko nestokodami.

     O rožinio kalbėjimas kaip tik mums atskleidžia tą dvasinės stiprybės paslaptį, kuri mums parodo ir moko, kaip turime eiti tikruoju tikėjimo keliu, kurį Jėzus rožinyje mums rodo ir moko, kaip turime būti budrūs ir atsargūs, kad nepatektumėm į klystkelius.

     Rožinio kalbėjimas nurodo Jėzaus gyvenimo žemėje metmenis, kurie mus moko, kaip turime sekti Jėzaus gyvenimo žemėje pavyzdžiu nuoširdžiai, uoliai, ištikimai ir ryžtingai.

     Rožinio kasdieninis kalbėjimas ir pusvalandžio pamąstymas didžiai padeda ir paskatina gyventi tikrai dvasiškai, neleidžiant, kad žemiški reikalai ir rūpesčiai visą dvasišką veikimą trukdytų.

     O mums ir tiems, su kuriais bendraujame, kaip labai daug padeda mūsų pasidalinimas gyvenimo patyrimais, rožinio kasdieniniu kalbėjimu ir pusvalandžio pamąstymu.

     Rožinio kasdieninis kalbėjimas ir pusvalandžio pamąstymas kaip tik mus skatina, įkvepia ir duoda jėgų visuomet ryžtingai vykdyti tik Dievo valią ir sekti Jėzaus pavyzdžiu, kuris yra kaip tik aiškus tos dienos rožinio kalbėjime.

     O toksai rožinio nesiliaujantis kalbėjimas duoda mums jėgų ir ryžtą, kad galėtume pakelti visus kentėjimus, kiekvieną valandėlę juos aukodami Dievui iš meilės Jam ir žmonėms.

     O mes turime pavyzdžių ir žinome tuos asmenis, kurie ligų, negalių ir senyvo amžiaus buvo priversti gulėti lovoje visą laiką, vis laikydami rankoje rožinį ir jį nesiliaujančiai kalbėdami.

     Taip pat ir mes, paskatinti tokių pavyzdžių, turime stengtis nepasiduoti visokioms negalėms, ydoms ir pasiteisinimui, stengdamiesi būti ištikimi kasdienos rožinio kalbėjimui ir mąstymui.

     Spalio mėnuo yra skiriamas Rožinio garbei. Šio mėnesio 7 d. yra Marijos, Rožinio Karalienės, šventė. Pirmiau rožinį vadinome rožančiumi, bet kadangi tai lenkiškos kilmės žodis, tai dabar stengiamasi įprasti jį pavadinti lietuvišku rožiniu. Jau ir žodynuose yra šis žodis — rožinis. Nors žodis “rožinis” atrodo, kad yra būdvardis, bet jis gali būti vartojamas ir daiktavardžiu, vis dėlto geriau tiktų vartoti ne “rožinis”,  o “rožinys Tai jau būtų tikras daiktavardis. Taip buvo pasiūlyta kai kuriems Lietuvos kalbininkams, ir jie tam mielai pritarė. Taigi ir viena, ir kita šio žodžio forma skirtųsi tik vardininke, o kituose linksniuose visai nesiskirtų.

     Autorius šiame rašinyje pataria, kalbant rožinį, pridėti pusės valandos paslapčių apmąstymą. Gerai, jei kas gali tai padaryti, bet paprastai pakanka ir tik labai trumpai mąstyti apie kalbamas paslaptis.