Kostas Paulius
“Mano kūnas tikrai yra valgis, ir man kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane” (Jn 6, 55-57).
Tie Jėzaus žodžiai yra taip nuostabiai tikri, kad jie aiškiai pasako, jog nieko nėra svarbesnio ir didingesnio visoje žemėj kaip Eucharistija, kurioje Jis Pats ateina.
Todėl ypatingai yra svarbu dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Jėzų Eucharistijoje. Kai mes melsdamiesi mąstome, tada pradedame geriau, giliau, nekomplikuotai bet paprastai suprasti Eucharistijos reikšmę, prasmę ir svarbumą savo gyvenime. Tada mums labai aišku, kodėl turime dėti pastangas, šalindami visas kliūtis, trukdymus, sunkenybes, nepasiduodami įvairioms negalėms, kad kasdieną galėtume dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Jėzų Eucharistijoje - Komunijoje.
O kai mes Jį taip priimame, tada Jis Pats mums atsiduoda su ta nuostabia meile ir gailestingumu, kad tik mes turėtumėm tą tikrą, nuostabų, nepaprastą, prasmingą ir verčiausią gyvenimą, kokio pasaulis duoti mums negali.
Todėl mums nieko svarbesnio visoje žemėje nėra kaip dalyvavimas šv. Mišiose ir Jėzaus priėmimas šv. Komunijoje. Juk joje pats Jėzus pas mus ateina, ir tai yra stebuklų stebuklas! O tai yra mūsų gyvenime svarbiausias, verčiausias, nuostabiausias ir nepaprasčiausias įvykis, kuris mūsų gyvenimui duoda tikrą prasmę. Juk tada pas mus ateina pats Jėzus tame stebuklingame pavidale, kurį mes galime priimti tik turėdami tikrą, gilų ir nuoširdų tikėjimą, kuris irgi yra Dievo malonės dovana, ir kai mes tą Jo dovaną priimame visu nuoširdumu ir dėkingumu, tada Jis pats ugdo mūsų tobulumą.
O tasai Dievo meilės nuostabumas tiesiog beribis, kurio mes savo samprotavimais negalime gerai suprasti ir įvertinti. O jei mes tą Jo nuostabiausią dovaną nuoširdžiai priimame, tad mūsų gyvenimo darbai gali nešti gausių vaisių, nes juk pats Viešpats tuose darbuose veikia. Tada mes geriau galime suprasti ir tikime, kad be Jo malonės ir pagalbos visi mūsų darbai, veikla ir pastangos negalėtų nešti tokių gausių vaisių.
O kai mes priimame Jėzų Šv. Eucharistijoje, einame saugiausiai tobulumo keliu, nes pats Jėzus gyvena mumyse, lyg tabernakulyje, tuo būdu ypatingai mums padėdamas, įkvėpdamas, skatindamas, duodamas jėgų ir tvirtybės, kad nepasiduotumėm savo ydoms ir silpnybėms. O tai ir yra saugiausias ir tikriausias pagelbėjimas, kad tame kelyje į laimingąją amžinybę eidami, neklaidžiotume. Tada mūsų gyvenimo planai ir sumanymai nebus dominuojami tik žemiškų reikalų ir rūpesčių, bet vedami dvasinio gyvenimo svarbumo, kuris yra virš visko.
O jei stengsimės gyventi nuoširdžiai, uoliai ir ryžtingai pagal tą tikrąjį ir aiškų tikėjimą, kurį mums duoda Šventoji. Eucharistija, tada, vykdydami tik Dievo valią, viską darysime prasmingai, ryžtingai, vertingai ir nesiliaujančiai.
O kad visuomet visa tai turime vykdyti nuoširdžiai, uoliai ir ryžtingai, Jėzaus mokiniai, kurie su Juo gyveno, viską matė ir patyrė, visa tai mums liudija, skatina ir moko, kaip turime Šventąją Eucharistiją branginti neabejodami ir jos veikiami pagal Dievo duotą tikėjimą nuoširdžiai ir ištikimai gyvendami.
O jei mes stengsimės ryžtingai gyventi pagal tą tikrą ir aiškų tikėjimą, kurį mums duoda Šventoji Eucharistija, tada mūsų visa veikla, darbai, pastangos ir visas gyvenimas turės didelę vertę ir prasmę Dievo akyse ir mes tikrai gyvensime vertingai, prasmingai ir nesiliaujančiai.
Visi mūsų veiksmai, kuriuos dažnai kartojame, formuoja mūsų asmenybę tokią, kokiomis mintimis vadovaujamės ir kokių tikslų siekiame. Užtai jei visas mūsų dėmesys sukoncentruotas į Dievo valios vykdymą iš meilės Jam ir žmonėms, tada einame tikruoju tobulybės keliu, o toksai mūsų gyvenimo pavyzdys geriau liudija, veikia ir įtikina žmones, negu žodžiai ir įrodinėjimai.
O Jėzus Eucharistijoje, kurį priimame Šv. Komunijoje, juk ir formuoja mūsų asmenybę tokią, kokios Jis ir nori. Todėl labiausiai ir tikriausiai mums padeda augti šventume Jėzus Eucharistijoje, kai dalyvaudami šv. Mišiose Jį priimame Šv. Komunijoje. Tad kaip nepaprastai ir nuostabiai daug gauname dalyvaudami šv. Mišiose! O Jo veikiami mes galime naudoti ir mūsų gyvenimo kiekvienos valandėlės laiką prasmingiausiai ir verčiausiai.
Kai mes kasdieną priimame Jėzų Šv. Eucharistijoje, saugiausiai einame šventumo keliu, nes juk pats Jėzus gyvena mumyse lyg tabernakulyje, mums padeda, įkvepia, skatina, drąsina ir duoda jėgų nepasiduoti ydoms ir silpnybėms. Tai ir yra geriausias ir saugiausias užtikrinimas, kad tame mūsų gyvenimo kelyje neklaidžiosime.
O tada ir mūsų gyvenimo planai ir sumanymai bus prasmingesni ir vertesni Dievo akyse, nes Jėzus mums ir patars Jo planus pritaikyti mūsų gyvenimo kelionėje.
Juk apaštalai liudija, ką jie girdėjo Patį Jėzų jiems sakantį, jog Jo kūnas ir kraujas yra tikras valgis ir gėrimas.
Užtai, kai maitinsimės tuo nuostabiu, nepaprastu ir stebuklingu valgiu ir gėrimu, savo gyvenimo kelyje dvasiškai nebūsime alkani, ištroškę ir nusilpę.
■ Kazimierietė sės. Angelė Balčiūnaitė, sulaukusi 83 m., vienuolyno įžaduose išgyvenusi 52 m., mirė 1999 m. sausio 5 d. Ji mokytojavo lituanistinėse mokyklose, dėstydama lietuvių kalbą, ir keletą metų Čikagos aukštesniojoje mokyklose, dėstydama tikybą.