PSICHOLOGIJA APIE TIKĖJIMO BRENDIMĄ

     Kęstutis A. Trimakas. TIKINT BRĘSTI: II. Egzistencinio apsisprendimo psichologija. Knygos leidėjas: Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete. Paruošė spaudai Lietuvos katechetikos centro knygų leidykla. Kalbos priežiūra: Albinos Pribušauskaitės. Viršelis dail. Algės Varnaitės. Kaunas, 1998 374 psl.

     Ši yra trečioji psichologo-kunigo K. Trimako studija religijos psichologijos knygų serijoje. Ši studija yra apie tikėjimo vystymąsi. Knygos pradžioje autorius pateikia dviejų psichologų tyrimų rezultatus apie tikėjimo vystymąsi: olandas H. C. Ruemke žvelgia į tikėjimą kaip į Dievo pripažinimą ir Jam atsidavimą, o amerikietis J. W. Fowler -kaip į esminių tiesų ir vertybių priėmimą iš kitų, jų pasisavinimą ir perdavimą kitiems savo veikla ir gyvenimu.

     Šių psichologų idėjas kritiškai apsvarstęs, kun. dr. K. Trimakas toliau nagrinėja žmogaus išgyvenimų ir apsisprendimų vaidmenį tikėjimo vystymesi, savo idėjas gausiai iliustruodamas pavyzdžiais iš jaunų arba vyresnio amžiaus mūsų tautiečių pasipasakojimų bei žymių asmenybių biografijų ar autobiografijų ištraukų. Taip apie savo tikėjimą, abejones ar netikėjimą čia liudija Motina Teresė iš Kalkutos, didysis mokslininkas Albertas Einšteinas, komunistų persekiotas dvasios didvyris kun. Juozas Zdebskis, psichoanalizės įkūrėjas ateistas Sigmundas Freudas, indų tautos dvasinis vadas Gandhis, į Sibirą ištremtas jaunas lietuvis ir kt.

     Paskutinėje knygos dalyje autoriaus žvilgsnis nukrypsta į tikėjimo įtaką asmens brendimui. Vėl pateikdamas pavyzdžius iš įvairių gyvenimo laikotarpių, jis parodo, kaip sąmoningas tikėjimas asmenį brandina, stiprindamas jį kiekvieno laikotarpio uždaviniams, įvesdamas vis į gilesnį bei intymesnį pokalbį su Dievu, duodamas kryptį bei prasmę visai jo gyvenimo istorijai.

     Knygos galutinė išvada yra ši: “Tikėjimas turi kūrybinę galią. Galią viršyti save. Būti apdovanotam gėriu ir juo apdovanoti kitus. Galią su Esančiuoju kurti save ir pasiekti brandos viršūnę. O atsistojus šio gyvenimo baigmėje su viltimi, pasitikėjimu ir nauja nuojauta, žvelgti, kas laukia Anapus” (p. 372).

STUDIJA APIE K. TRIMAKO IEŠKANČIOJO PĖDSAKUS

     Irena Slavinskaitė. HARMONIJOS FORMOS: KĘSTUČIO TRIMAKO IEŠKANČIOJO PĖDSAKAI.Filologinė studija. Išleido Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete. Kaunas, 1998 m., 147 psl.

     Šios studijos autorė yra doc. dr. Irena Slavinskaitė, literatūrologė, kurios pagrindinė domėjimosi sritis yra poezija, parašiusi knygas apie Maironio ir Jono Strielkūno poetinę kūrybą, išspausdinusi Vinco Kudirkos kūrybos leidinį, keliasdešimt straipsnių bei recenzijų.

     Šioje studijoje autorė rašo: “K. Trimakas Ieškančiojo pėdsakaissukūrė originalią poetinio mąstymo struktūrą, priderino ją prie savo vidinės būties, skaitytojo, didžiosios esmės, išsakytos Jėzaus gyvenimo Evangelijoje. Sėkmingas pagrindinės problemos išsprendimas, savo minčių išdėstymas savitu būdu plėtė Teškančiojo apimtį’, vedė sėkmingais realizavimo keliais, rašymo procese vis labiau išgrynindami poetinį mąstymą, jo variacijas ir invariantą” (p. 25).

     Evangelinių mąstymų tekstą dr. I. Slavinskaitė nagrinėja trejopu žvilgsniu atskiruose skyriuose: “Tekstas kaip siekinys ir valia”, “Tekstas kaip objektyvi prasmė” ir “Tekstas kaip hierarchija ir subordinacija”. Studija užbaigiama skyriumi “Minties kryptis”, kuriame pabrėžiama, jog šiuose evangeliniuose mąstymuose perduodama pagrindinė mintis, kad ne tiek žmogus ieško Dievo, kiek Dievas Jėzaus asmenyje visu savo žemišku gyvenimu visuose įvykiuose ieško žmogaus.

     Studija užbaigiama šia išvada: “Asmeninė refleksija Ieškančiojo pėdsakuose sušildė didžiulės svarbos temą, pavertė ją ir grožiniu tekstu, poetine literatūra. Be abejo, K. Trimako ‘Ieškančiojo pėdsakus’ galima perskaityti keleriopai, atsižvelgiant į skirtingas profesijas ir interesų sritis, bet tai yra literatūra ir estetine žodžio prasme. Knyga raiški ir kaip gimtosios kalbos aukštos kultūros pavyzdys, rašytas lietuvio išeivijoje. Tai knyga, atvira visai lietuvių kultūrai” (p. 146).

ATSIŲSTA PAMINĖTI

     Antanas Klimas. Lietuvių kalbos mažybinių (maloninių) daiktavardžių žodynėlis

     Spausdino AB “Standartų spaustuvė”. Dariaus ir Girėno g. 39. 2038 Vilnius. Tiražas 1000 egz., 46 psl.

     Autorius pratarmėje rašo: “Nors teoriškai beveik kiekvienas lietuvių kalbos daiktavardis galėtų turėti mažybines (malonines) formas, bet praktiškai tik, pasirodo, nedidelis daiktavardžių skaičius (apie 1400) vartojami su maloninėmis (mažybinėmis priesagomis.

      Juokais galima pasakyti daugelis, dangiukas, bet normaliai joks lietuvis to nepasakys.

     Todėl čia surinkti visi tie lietuvių kalbos daiktavardžiai, paimti iš “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” (1993) ir dešinėje duodamos jų maloninės (mažybinės) formos.

     Gal kai kam šis žodynėlis (ar žodynukas!) bus naudingas. Ypač norėčiau, kad jis būtų pravartus Lietuvos jaunimui”.

     Verta tikrai stebėtis autoriaus kantrybe, rankiojant iš žodyno tuos daiktavardžius, kurie gali turėti mažybines ar malonines priesagas.

     Į Laisvę. Nr 129 (166). Redakcijos adresas: J. Baužys, 9240 Cliffside Ln., Orland Park, IL 60462-7790, USA. Administracija: Jonas Prakapas 14 Thelma Dr., CA 93305, USA. Spausdina “Draugo” spaustuvė Čikagoje.

     Lituanus. Volume 45:1 (1999). Šį numerį redagavo Antanas Klimas. Išeina keturis kartus per metus. Prenumeratos kaina: biliotekoms ir kitoms institucijos - 15 dol., kitiems - 10 dol.

■    Geg. 5 d. Vokietijoje, Bad Woerishofene, mirė vysk. Antanas Deksnys, eidamas 93 m. Kunigu įšventintas 1931 m., vikaravo Panevėžyje ir Biržuose. Šveicarijoje gavo filosofijos daktaro laipsnį. Negalėdamas grįžti į Lietuvą, 1941 m. atvyko į JAV, ilgiausiai buvo E. St. Louis liet. parapijos klebonu. 1969 m. konsekruotas vyskupu, ligi 1983 m. rūpinosi Europos lietuvių sielovada. Palaidotas Woer-ishofene. Laidotuvėse dalyvavo vysk. P. Baltakis ir iš Lietuvos vyskupai J. Preikšas, E. Bartulis ir R. Norvila.

■    Švč. M. Marijos Gimimo parapija, esant Čikagos Marquette Parke, šį rudenį organizuoja 10 dienų maldingą kelionę į Europą: 5 d. Lietuvoje ir 5 d. Romoje.

■    Geg. 8-10 d. pop. Jonas Paulius II lankėsi Rumunijoje, pirmą kartą krašte, kuriame yra krikščionių ortodoksų dauguma. Kelionės tikslas - pagerinti katalikų ir ortodoksų santykius.