Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

TIKĖJIMAS DIEVO ŽODŽIU

Chiara Lubich

“Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta ” (Luk 1,45).

     Šie žodžiai reiškia ypatingą įvykį, kuris yra paprastas ir kartu didingas: tai yra susitikimas dviejų motinų, laukiančių sūnų, kurių dvasiškas ir kūniškas simbolizavimas reiškia jųdviejų sūnų panašumą. Jos bučiavo juos su meile. Kai Marija kalbėjo, Elzbietos sūnus šoktelėjo jos įsčiose džiaugsmingai. O kai kalbėjo Elzbieta, atrodė, jog jos žodžius josios lūpomis kalbėjo Pirmtakas.

     Bet kai pirmieji josios himno žodžiai buvo skirti Marijai, Viešpaties Motinai, paskutinieji buvo pasakyti trečiojo asmens: “Laiminga įtikėjusi”.

Eglė, žalčių karalienė,vitražo detalė, Jaunimo centre, Čikagoje.     Ada Sutkuvienė

     Tuo būdu josios patvirtinimas įtaigoja visuotinį teisingumą ir neša palaiminimą visiems tikintiesiems, kurie rūpinasi, priima Dievo Žodį ir jį vykdo, sekdami Marijos pavyzdžiu.

     “Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.

     Tai yra pirmasis Evangelijos palaiminimas, nurodytas Marijai, o taip pat ir tiems, kurie nori sekti josios pavyzdžiu.

     Marijoje yra artimas ryšys tarp tikėjimo ir motinystės, kuri reiškia žodžio klausymą. Toje ištraukoje Lukas pataria kai ką, kas taip pat ir mums turi rūpėti. Toliau jo Evangelijoje Jėzus sako: “Mano motina ir mano broliai tai tie, kurie klauso Dievo Žodžio ir jį vykdo” (Lk 8, 21).

     Beveik tikėdamasi tų žodžių, Elzbieta, Šventosios Dvasios įkvėpta, paskelbė mums, kad kiekvienas pasekėjas gali tapti Viešpaties “motina”. Sąlyga yra, kad ji ar jis tikėtų Dievo

     Žodžiui ir pagal jį gyventų.

     “Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.

     Po Jėzaus, Marija yra toji kuri geriausiai ir tobuliausiai tarė Dievui “taip”. Josios šventumas ir didybė čia ir glūdi. Kai Jėzus yra Žodis, tasai įkūnytas Žodis, Marija, kadangi tikėjo, tai ir gyveno pagal tą Žodį. O Žodis gyveno ir buvo įkūnytas kaip mes, lygiai kaip mes.

     Marijos vaidmuo, kaip Dievo motinos, yra didingas ir nuostabus. Bet toji mergelė nevienintelė, kurią Dievas šaukė skelbti Kristų. Kiekvienas krikščionis turi tokią pareigą vykdyti net ir kitokiu būdu ir įkūnyti Kristų ligi tokios ribos, kurią kartojo šv. Paulius: “Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane” (Gal 2,20).

     Kaip mes galime tai atlikti?

     Vykdydami tik Dievo Žodį, kaip Marija darė, tai yra, visiškai būdami atviri tam Dievo Žodžiui ir kad visi pažadai, turintys savyje Jėzaus Žodį, būtų vykdomi.

     Kartais gali netikėtai pasireikšti tie skausmingi padariniai. Tada nebijokime jų priimti ir aukoti iš meilės Dievui ir žmonėms, kaip Marija darė.

     Nuostabūs dalykai atsitinka visuomet tiems, kurie tiki Žodžiu - dideli dalykai, maži dalykai. Mes galime parašyti net knygą, paminėdami daug nutikimų, kurie tai įrodo.

     Mes niekada neužmiršime patyrimo, kurį turėjome karo metu, kai tikėdami Jėzaus žodžiams: “Prašykite ir gausite” (Mt 7, 7), mes prašėme visko, ko daugelis vargšų stokojo, ir mes matėme maišus miltų, dėžes pieno miltelių, uogienes, malkas, drabužius, ir viską netrukus gavome.

     Tokie atsitikimai įvyksta taip pat ir šiandieną. “Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu jums atiduos į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu bus jums atiduota” (Lk 6, 38).

     Tada ir spintos bus aprūpinamos maisto atsargomis visuomet, kai dažnai besidalinant su kitais jos ištuštėja.

     Galime matyti, kad Jėzaus žodžiai visur ir visuomet yra autentiški. Dievo pagalba visuomet atvyksta laiku, net labiausiai neįmanomomis aplinkybėmis, ir pasiekia toliausiai izoliuotas šalis pasaulyje. Tai neseniai nutiko motinai, kuri gyveno baisiame skurde, ir turėdama tik truputį pasilikusių pinigų, atidavė tą truputį dovanai tam, kuris buvo skaudesniam reikale. Ji tikėjo Evangelijos patarimu ir atidavusi viską, jautė ramybę. Netrukus jos jaunesnioji duktė atnešė jai kaip tik tokią dovaną, kurią ji gavo iš senesnio giminaičio, tą dieną atvykusio pas kaimynus: jos mažoje rankoje buvo dvigubai didesnė dovana, negu toji, kurią ji buvo gavusi iš savo motinos.

     Toks pat “mažas” patyrimas, kaip šis, drąsina mus tikėti Evangelija. Kiekvienas mūsų galime patirti džiaugsmą, kai gauname palaimą ir matome, kad Jėzaus žodžiai pildosi.

     Kai kiekvieną dieną turime ryšius su Dievo Žodžiu įvairiose mūsų gyvenimo aplinkybėse ir skaitydami Šventraštį atveriame savo širdis ir klausome, ko Jėzus iš mūsų nori ir kad Jo pažadas tikrai išsipildys, mums netrukus bus aišku, kaip Marijai ir tai kitai motinai, kad Jis vykdo savo pažadus.

     O mus džiugina ir skatina ir dar uoliau gyventi pagal tikėjimą, visuomet vykdant visus Viešpaties įsakymus ir mokymus, ypač kai matome, kad visame pasaulyje yra per 14 milijonų žmonių, kurie gyvena pagal tikėjimą. O tai skelbia spauda, radijas ir televizija savo programose.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius

■ Kun. Nikodemo Švagžlio — Milžino 100 m. gimimo sukaktis buvo paminėta Lietuvoje gegužės mėn. Jis priklausė Kaišiadorių vyskupijai, apie 15 m. buvo Kernavės klebonu, tarp daugelio jo parašytų knygų minėtinos Vilniaus Aušros Vartai, Mūsų Švenčionys (iš ten kilęs), Vilniaus sūnūs ir šešių parapijų istorijos. Mirė 1985 m. Vievyje, palaidotas Kernavėje.