CHIARA LUBICH
“Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį”.
(Mt 13, 45-46)
Tame trumpame palyginime Jėzus kreipė savo klausytojų dėmesį į to palyginimo žodžių prasmę. Juk kiekvienas žinojo perlų vertę, taip pat ir aukso, kurie buvo laikomi labiausiai vertingais reikmenimis ir kurių norėtų kiekvienas.
Priedui Šventraštis kalba apie išmintį, kuri moko, kaip pažinti Dievą, kuris negali būti vertinamas kaip brangakmenis (Išm 7,9).
O tame palyginime paaiškėja išimtinis, nelauktas ir nuostabus įvykis: pirklys pamatė perlą turbūt turguje, jo patyrusios akys galėjo pastebėti didelę vertę, iš to jis galėjo gauti didžiulį pelną. Todėl po tikslaus apskaičiavimo, jis nusprendė, kad verta parduoti viską, ką jis turėjo, ir pirkti tą perlą. Kas galėtų jo vietoje taip padaryti?
Tai yra išmintinga to palyginimo prasmė: susitikime su Jėzumi jau yra Dievo Karalystė su mumis - tai yra tasai perlas, vienintelė galimybė, kuria mes turime pasinaudoti, įsipareigodami panaudoti visą savo veiklą ir viską, ką turime.
“Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį”.
Tai ne pirmas kartas, kada Jėzaus sekėjai yra pasiryžę drąsiai sutikti ir imtis griežtą priemonę, atsisakydami visko, ko jiems reikia, kad galėtų sekti Jėzumi: visko, kas jiems yra brangiausio, šeimos meilės, turėti išteklių, kurie užtikrintų jų ateitį. Kai mes atsisakome visko, tada gauname tai, kas yra neįkainojamai didesnės vertės. Kiekvieną kartą, kai Jėzus prašo ko nors, Jis žada duoti daugiau, daug daugiau.
Tuo palyginimu Jis užtikrina, kad padarys mus turtingais visai amžinybei. Ir tai būtų klaida atiduoti tai, kas yra tikra, tą turimą nuosavybę, už tai, kas nepatikima tam pirkliui, kuris pažadėjo pirkti tą didelės vertės perlą, nes jis žinojo to perlo didelę vertę ir pelną, kurį jis galėjo gauti.
Panašiai yra su visa tuo, kas nori sekti Jėzumi, turi atsisakyti visko, žinoti ir matyti tikėjimo akimis, kokia yra nepaprasta laimė gyventi su Jėzumi Jo amžinosios laimės Karalystėje.
Dievas duoda visiems žmonėms geras progas, kad galėtų jomis pasinaudoti.
“Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį”.
Tai yra konkretus patarimas atidėti viską, kas galėtų užimti Dievo vietą mūsų širdyse: karjerą, vedybinį gyvenimą, studijavimą, gyvenamojo namo gražumą, profesiją, sportus, pasilinksminimą.
Taip pat yra patarimas laikyti Dievą savo širdyse pirmoje vietoje, nes viskas mūsų gyvenime suartina su Juo ir viską gauname iš Jo.
Be to viso, jei mes taip darome ir siekiame Jo Karalystės pagal Evangelijos pažado aiškinimą, visa kita bus mums duota. (Lk 12,31). Atidedami viską ir siekdami tik Dievo Karalystės, mes gauname šimteriopai daugiau: “Ir kiekvienas, kas palieka namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą” (Mt 19,2 9).
Kadangi Evangelija tą paminėtą žmogiškųjų savybių supratimą turi: Jėzus yra Dievas Žmogus ir Jis nori, kad turėtumėm pakankamai duonos, pastogę, apdaro ir laimingą šeimą, kartu su dvasiniu maistu.
Galbūt mes turėtume pasimokyti iš “mažulėlių”, labiau pasitikėdami Tėvo Apvaizda, kuris niekada neleidžia stokoti, duodamas ypač tiems, kurie patys tik truputį turėdami duoda iš meilės.
Prieš keletą mėnesių Congo valstijoje jaunų žmonių grupė pradėjo daryti sveikinimų korteles bananų luobose. Tas korteles jie parduodavo Vokietijoje. Labiausiai jie taupė visą pelną (kai kurie iš jų pagelbėdavo savo šeimoms). Vėliau jie nusprendė dalintis su to pelno 50 procentų iš jų uždarbio pagelbėdami 35 jauniems bedarbiams.
Dievas neleidžia viršyti Jo daromo kilnaus dosnumo: pasakojimas sklido, ir krautuvininkai, asmeniškai tai girdėdami, pasiūlė vienuolikai jaunų žmonių pastovų darbą.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius